2026 m. balandžio 30 d. tarptautiniu mastu pripažinta leidykla „Cambridge University Press“ publikavo Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC Teisės institutas) mokslininkių parengtą kolektyvinę monografiją „The Cambridge Handbook of AI and Technologies in Courts“. Šioje knygoje 72 autoriai iš 25 šalių nagrinėja dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų naudojimą teismuose nacionalinėse ir regioninėse jurisdikcijose Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione bei Afrikoje. Tarp knygos autorių – ir Lietuvos atstovai iš LSMC Teisės instituto ir Vilniaus universiteto.

Daugelyje šalių (nuo Brazilijos iki Lenkijos ir Lietuvos) dirbtinis intelektas vis dažniau pasitelkiamas teismuose, ypač pagalbinėms techninio pobūdžio užduotims, tokioms kaip teismo posėdžiams transkribuoti, padėti anonimizuoti sprendimus ir pan. Taip pat jau galima rasti ir pirmųjų bandymų taikyti dirbtinio intelekto galimybes teisėjų darbe, analizuojant bylos medžiagą, rengiant ir priimant teisminius sprendimus. Viliamasi, kad šios inovacijos padės mažinti darbo krūvį, ypač ten, kur ištekliai yra riboti, o teismų apkrova – itin didelė.

Šioje knygoje mokslininkai, teisėjai, teisės praktikai ir technologijų specialistai iš daugiau nei 60-ies skirtingų užsienio mokslo institucijų, valdžios įstaigų ir verslo įmonių pateikia tarpdisciplininę ir skirtingų jurisdikcijų perspektyvą apie tai, kaip dirbtinis intelektas naudojamas teismuose, kokių teisinių ir praktinių klausimų jis kelia, kaip teismų institucijos reaguoja į dirbtinio intelekto teikiamas galimybes ir keliamas rizikas.

Pagrindinė įžvalga, išryškėjanti iš keturiasdešimt penkių šio leidinio skyrių, yra ta, kad dirbtinio intelekto poveikio teismams negalima vertinti vien tik kaip technologinės pažangos ar administracinio modernizavimo proceso. Dirbtinio intelekto pasitelkimas teisėjo darbe – tai klausimas apie teisingumo ateitį. Dirbtinio intelekto diegimas teisminėse sistemose paliečia pačius teisinės valstybės pagrindus, pagrindines asmens teises, demokratinę atskaitomybę, institucijų legitimumą, visuomenės pasitikėjimą ir verčia iš naujo permąstyti pačią teismų prigimtį. Jei dirbtinio intelekto sistemos naudojamos ne tik kaip pagalbinis, bet ir sprendimų priėmimo įrankis, jei „robotinis teisėjavimas“ iš mokslinės fantastikos pereina į realybę – tuomet turime klausti: kas lieka iš teisminės funkcijos? Todėl kiekviename skyriuje nagrinėjama ne tik tai, ką dirbtinis intelektas gali pakeisti teismuose, bet ir tai, ką patys teismai turi daryti, kad dirbtinio intelekto priemonės stiprintų, o ne silpnintų teismines vertybes, teisingumą ir teisinę valstybę.

Šios pasauliniu mastu reikšmingos publikacijos mokslinės redaktorės – LSMC Teisės instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Monika Žalnieriūtė ir dr. Agnė Limantė – teigia, jog parengus knygą tapo akivaizdu: teismų ir dirbtinio intelekto ateitis – tai ne klausimas „ar“, bet „kaip“. Dirbtinio intelekto ir skaitmeninių technologijų integracija į teismus nebėra teorinė, periferinė ar eksperimentinė – ji yra pasaulinė, aktyvi ir transformuojanti.

Kolektyvinė monografija publikuota LSMC Teisės institutui įgyvendinant projektą „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės (TeismAI)“, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-MIP-23-73.

Su knyga galima susipažinti čia – https://www.cambridge.org/core/books/cambridge-handbook-of-ai-and-technologies-in-courts/C16E665E36D28143B92988D28D7A12BF

.

2026 m. balandžio 17 d. Teisingumo ministerijos salėje įvyko jau 6-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Europinės ir nacionalinės baudžiamosios politikos tendencijos ir iššūkiai“. Antrus metus iš eilės ją organizavo baudžiamosios justicijos akademikai net iš keturių Lietuvos teisės mokslo institucijų – LSMC Teisės instituto, Mykolo Romerio universiteto (MRU), Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) Teisės fakulteto ir Vilniaus universiteto (toliau – VU) Teisės fakulteto. Šiemet pagrindiniai konferencijos organizatoriai buvo LSMC Teisės institutas. Konferenciją atidarė ir dalyvius pasveikino teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis ir LSMC Teisės instituto vadovė dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė.

Konferenciją sudarė trys sesijos. Pirmojoje, vykusioje anglų kalba, mokslininkai O. Calavita iš Turino universiteto (Italija), C. Konopatsch iš FenUni (Šveicarija) ir M. Kilchling iš Max-Plank saugumo, nusikaltimų ir teisės tyrimų instituto (Vokietija) kartu su LSMC Teisės instituto mokslininku S. Bikeliu analizavo atitinkamai Italijos, Austrijos, Vokietijos ir Lietuvos teisinį reguliavimą nusikaltimais gauto turto konfiskavimo srityje ir jo atitiktį naujajai konfiskavimo Direktyvai Nr. 2024/1260. S. Bikelis pristatė Lietuvoje sprendžiamą dilemą: ar minėtą direktyvą verta mėginti įgyvendinti remiantis patobulintu civilinio turto konfiskavimo įstatymu, ar reikėtų papildyti reguliavimą baudžiamuosiuose įstatymuose. Pirmasis variantas turi tam tikrų rizikų, susijusių su tarptautiniu bendradarbiavimu. Jis taip pat iliustruoja konfiskavimo instrumentų paslankumą tarp civilinės ir baudžiamosios sričių. Ties šiuo klausimu dirbanti darbo grupė yra pasirinkusi būtent pirmąjį variantą.

Antroji sesija buvo skirta daugiausia baudžiamojo proceso klausimams, tarp jų – politikų imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo nešališkumo, taip pat buvo aptartas spektras procesinių klausimų, kai praktika gal pernelyg lanksčiai interpretuoja procesinius įstatymus, analizuota aiškiai netinkamai pritaikyto įstatymo pritaikymo apskundimo terminų problematika po baudos sumokėjimo ir, galiausiai, aptarti bausmių vykdymo, o konkrečiau – lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų probleminiai klausimai.

Trečiojoje sesijoje, skirtoje materialiosios baudžiamosios teisės problemoms, Teisės instituto doktorantas Liutauras Lukošius skaitė net du pranešimus – „Baudžiamosios atsakomybės už mokesčių slėpimą fragmentacija: ar galimas konsoliduotas sprendimas?“ ir kartu su kolegėmis iš MRU ir VDU – „Žalos atlyginimo dėl laikinojo nuosavybės teisių ribojimo baudžiamosiose bylose problematika“.

Be šių temų, sesijoje pristatyti klausimai apie neteisėto asmens duomenų rinkimo kriminalizavimo dilemas, piktnaudžiavimo nusikaltimo neapibrėžtumą, seksualinių nusikaltimų reguliavimo reformą, numatant atsakomybę už seksualinius santykius be sutikimo. Pastaroji tema konferencijos baigiamojoje dalyje sulaukė bene karščiausių diskusijų.

Norime pakviesti studentus iš Lietuvos ir viso pasaulio atlikti vasaros praktiką Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute. Vasaros praktika – tai dviejų mėnesių (liepos–rugpjūčio) trukmės mokslo tiriamasis darbas pagal individualią programą. Praktikai vadovaus praktikos vadovas – Teisės instituto mokslininkas. Tai puiki galimybė padirbėti drauge su patyrusiais mokslininkais, lavinti mokslo darbų rašymo bei jų pristatymo įgūdžius, įgauti darbo patirties. Be to, praktika yra mokama – studentams bus suteikta 2 000 eurų stipendija (po 1 000 Eur per mėnesį). Užsienio studentams bus skirtos papildomos lėšos apgyvendinimui.

Šiais metais Teisės institutas studentams siūlo rinktis dvi Lietuvos mokslo tarybos atrinktas temas kaip galimas finansuoti praktikos vietas.

Dr. Ingridos Kerušauskaitės-Palmer tema – „Geopolitinės strateginės korupcijos rizikų ir jų mažinimo priemonių analizė 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kontekste“. Praktikanto (-ės) tyrime bus analizuojami geopolitinės strateginės korupcijos iššūkiai ir kontrolės priemonės Lietuvos 2024 m. Parlamento rinkimų proceso kontekste. Praktikantas (-ė) pristatys tyrimo rezultatus dviejose konferencijose, įskaitant specialią dviejų dienų programą Kembridžo universitete, taip pat parengs mokslo populiarinimo straipsnį.

Dr. Agnės Limantės tema – „Generatyvus dirbtinis intelektas teismuose: teisinis reguliavimas bei pirmosios bylos pasirinktose Europos valstybėse“. Praktikantas (-ė) gilinsis į generatyvinio dirbtinio intelekto taikymą teismuose ir įgis praktinių įgūdžių, kurie atvers kelią akademinei ar praktinei karjerai teisės inovacijų srityje. Taip pat praktika studentui (-ei) pasirinkus šią temą bus puiki galimybė atrasti, kaip dirbtinis intelektas keičia teismų darbą, ir prisidėti prie vienos aktualiausių teisės ir technologijų diskusijų Europoje.

Norintieji dalyvauti LMT įgyvendinamame studentų vasaros praktikos konkurse turi pateikti prašymus iki 2026 m. balandžio 23 d. Kas gali pretenduoti atlikti praktiką ir kur teikti prašymus žr. https://lmt.lrv.lt/lt/naujienos/vasaros-pasirinkimas-kuris-kuria-ateiti-lmt-kviecia-studentus-i-moksla-CAD/

Lietuvos mokslo taryba pagal jos remiamą priemonę „Reikminių tyrimų projektai“ skyrė finansavimą Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) įgyvendinamam projektui „Arešto bausmės taikymo ir vykdymo Lietuvos teisinėje sistemoje įvertinimas“ (ARBA), kurį LSMC TI tyrėjų komanda vykdys 2025-03-02–2027-02-28 laikotarpiu.

Kadangi arešto bausmė Lietuvoje taikoma ir vykdoma jau kelis dešimtmečius, atsirado poreikis atlikti tyrimą tiek iš teisinės, tiek iš kriminologinės perspektyvos, juolab kad iki šiol arešto bausmė sistemiškai netyrinėta, o jos įgyvendinimas nebuvo nuoseklus.

Šio tyrimo tikslas ir uždaviniai – įvertinti arešto bausmės taikymo ir vykdymo praktiką, ištirti, kokiems asmenims paprastai taikomas areštas Lietuvoje, taip pat išanalizuoti, kokį socialinį poveikį areštantams daro arešto bausmė. Visa tai bus atliekama siekiant nustatyti šios bausmės tikslingumą ir galimas alternatyvas Lietuvos teisinėje sistemoje.

Projekto vykdytojai, siekdami surinkti duomenis apie nuteistųjų sociodemografinius aspektus, bausmės vykdymo sąlygas, subjektyvų arešto poveikio socialinei aplinkai ir šeiminiams ryšiams vertinimą, atliks anketinę apklausą su arešto bausmę atliekančiais nuteistaisiais. Pusiau struktūruotų interviu su kalėjimų darbuotojais metu bus renkami duomenys apie kalėjimo darbuotojų požiūrį į arešto bausmės vykdymo problematiką, o ekspertiniai interviu su apylinkės teismų teisėjais ir prokurorais padės atsakyti į klausimus dėl arešto bausmės taikymo tikslingumo ir teisinio reguliavimo tobulinimo perspektyvų.

Projekto tyrėjai, išanalizavę arešto bausmės taikymą ir vykdymą, suformuluos ir pateiks mokslu grįstas rekomendacijas ir pasiūlymus dėl arešto bausmės taikymo ar (ir) teisinio reguliavimo pokyčių.

Projekto tyrėjų komandą sudaro: dr. Rokas Uscila (projekto vadovas), dr. Skirmantas Bikelis, dr. Darius Pranka, Ignas Kromerovas, Brigita Kavaliauskaitė ir Akvilė Tamulytė.

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-REP-26-6.

Daugiau informacijos apie projektą čia.

Džiugu pranešti, kad Lietuvos mokslo taryba skyrė finansavimą Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės dr. Gabrielės Taminskaitės-Kočiūnės podoktorantūros stažuotės projektui „Asmeninio ir profesinio gyvenimo balansas: teisinės užtikrinimo priemonės ir jų įgyvendinimas“ (LEGATO), kurį ji vykdo nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2027 m. spalio 31 d.

Atliekant tyrimą analizuojamos profesinio ir asmeninio gyvenimo balansą Lietuvoje užtikrinančios teisinės priemonės, jų tikslai ir taikymas praktikoje. Bus siekiama išnagrinėti, kaip Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės keliami reikalavimai yra integruojami nacionalinėje, ypač Lietuvos, teisinėje sistemoje (pvz., reikalavimas užtikrinti vaiko ryšį su abiem iš tėvų bei sudaryti galimybes motinoms sklandžiau grįžti į darbo rinką) ir kokios teisinės priemonės taikomos išskirtinai tik Lietuvoje nacionaliniu lygiu.

Šis tyrimas naujas tuo požiūriu, kad jo dalyje bus siekiama identifikuoti ir atskleisti, kokie teisiniai įrankiai (ir su jais susijusios garantuojamos paslaugos bei priemonės), numatyti asmeninio ir profesinio gyvenimo balansui užtikrinti, yra, turėtų ir galėtų būti skirti ne tik šeimoms, bet ir vienišiems bei teisiniu pagrindu paremtų šeiminių įsipareigojimų neturintiems, darbingo amžiaus asmenims.

Pasitelkdama lyginamosios analizės metodą bei viešai prieinamus tokius rodiklius, kaip visuomenės ir atskirų jos grupių pragyvenimo lygis, sveikatos lygis, pasitenkinimo gyvenimo kokybe lygis, šalies vidutinis atlygis, demografinė situacija etc., dr. G. Taminskaitė-Kočiūnė sieks nustatyti galimas gerąsias perimtinas arba vengtinas užsienio teisines praktikas, taikomas asmeninio ir profesinio gyvenimo balansui užtikrinti. 

Vykdant projektą planuojama publikuoti tyrimo rezultatus apibendrinančią monografiją lietuvių k., kurios pabaigoje bus pateikiamos rekomendacijos nagrinėjamai problemai spręsti. Taip pat tarpinius tyrimo rezultatus planuojama pristatyti mokslinėse konferencijose, mokslo populiarinimo straipsniuose.

Podoktorantūros stažuotoja – dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė.

Podoktorantūros stažuotės vadovė – prof. dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė.

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-23-106/5T-1.

Daugiau informacijos apie projektą čia.

Kalbant apie 1991 m. sausio įvykius, Lietuvos akademinėje bendruomenėje vis dar trūksta įžvalgų apie gilesnį teorinį sąvokų „nusikaltimas“, „nukentėjusysis“ ir „auka“ supratimą šio konkretaus nusikaltimo kontekste. Tad šio straipsnio tyrimo objektas yra pats sausio įvykių nusikaltimas ir auka, arba nukentėjusysis, kaip jie apibrėžiami Lietuvos teisinėje sistemoje, ir tai, kaip save reflektuoja pačios aukos.

Straipsnio autorė dr. Monika Rogers pabrėžia, kad Sausio 13-osios įvykių auka Lietuvos teisiniame, kriminologiniame ir viktimologiniame diskursuose nuo tipinės tarptautinių nusikaltimų „idealios aukos“ skiriasi tuo, kad nėra silpna ir pasyvi, ir būtent šiuo aspektu neatitinka klasikinio „idealios aukos“ apibrėžimo. Šių įvykių aukos teisiniame diskurse vaizduojamos kaip itin svarbi lietuvių politinės tautos dalis, aktyvūs Laisvės gynėjai, gynę Lietuvos Valstybę ir jos nepriklausomybę.

Tyrėja, išnagrinėjusi interviu su Sausio 13-osios įvykių aukomis bei liudininkais medžiagą, daro išvadą, kad daliai nukentėjusių asmenų sunku priimti „herojaus“ etiketę ar net apskritai pripažinti aukos statusą, priešingai, nukentėjusieji per šiuos įvykius nesitapatina su pasyvios aukos statusu, yra orios ir iniciatyvios asmenybės.

Su atviros prieigos straipsniu galima susipažinti čia.

Projektą „Sausio 13-osios byla ir įvykiai: teisinis, kriminologinis ir istorinis tyrimas“ (SAUSIO13) ir jo pagrindu parengtą straipsnį pagal Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LIP-20-71.

Džiaugiamės, kad Lietuvos mokslo taryba pagal jos remiamą priemonę „Mokslininkų grupių projektai“ skyrė finansavimą Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) įgyvendinamam projektui „Viltis būti paleistam: laisvės atėmimo iki gyvos galvos įgyvendinimas ir poveikis Lietuvoje“ (IMPACT). LSMC TI tyrėjų komanda jį vykdys 2025-11-12–2028-04-28 laikotarpiu.

2019 m. Lietuvoje priimti teisės aktų pakeitimai, kai laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys asmenys įgijo teisę kreiptis dėl šios bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų, jei jie jau atlikę bent 20 metų bausmės ir atitinka kitus teismo nustatytus reikalavimus. Vis dėlto Lietuvos įstatymų leidėjo įdiegta dviejų pakopų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo procedūra sukėlė didelį susirūpinimą dėl jos atitikties Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) kriterijams ir jos gebėjimo suteikti institucinę viltį šią bausmę atliekantiems asmenims.

IMPACT projekto vykdymo metu, taikant daugiametodį bei tarpdisciplininį požiūrį, bus kritiškai išnagrinėta griežčiausios bausmės Lietuvoje raida nuo mirties bausmės panaikinimo iki EŽTT sprendimo ir įvertintas dabartinis jos įgyvendinimas iš tiesiogiai su ja dirbančių specialistų perspektyvos. Taip pat bus gilinamasi į laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo ir darbo su šia nuteistųjų grupe realias patirtis, atliekant interviu su iki gyvos galvos nuteistais asmenimis ir kalėjimų darbuotojais. Peržengdami kalėjimo sienas ir siekdami suprasti tiek praktikų, tiek nuteistųjų kasdienybę, IMPACT projekto vykdytojai sieks nustatyti, kiek naujoji bausmės sušvelninimo procedūra suteikia realią viltį nuteistiesiems kada nors būti paleistiems į laisvę.

Projekto tyrėjų komandą sudaro: dr. Catherine Appleton (projekto vadovė), prof. dr. Artūras Tereškinas, doc. dr. Simonas Nikartas, dokt. Goda Dainauskaitė ir Ieva Ruzgytė.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-25-78.

Daugiau informacijos apie projektą čia.

2026 m. pradžioje LSMC Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Salomėja Zaksaitė kartu su Benu Lastausku tarptautiniame žurnale „Journal of Cultural Analysis and Social Change“ publikavo straipsnį „Organisational Model of the Nuremberg Trials: Between Law, History and Criminology“ (liet. „Niurnbergo procesų organizacinis modelis: tarp teisės, istorijos ir kriminologijos“).

Nors Niurnbergo procesai vertinami teigiamai dėl to, kad įtvirtino individualios baudžiamosios atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus principą, šiame straipsnyje aptariamos ir galimos neigiamos jų pasekmės, įskaitant nugalėtojų neklystamumo riziką, selektyvų tarptautinės teisės taikymą bei tikrųjų Antrojo pasaulinio karo kaltininkų „išblukinimą“. Procesus vykdė pergalingos Sąjungininkų valstybės, todėl kilo susirūpinimas dėl galios ir politinių interesų įtakos teismų veiklai. Šie teismo procesai galėjo būti panaudoti siekiant pateisinti nugalėtojų veiksmus ir įtvirtinti jų pokarinę viršenybę.

Autoriai publikacijoje daro išvadą, kad Niurnbergo procesų organizavimas pirmiausia buvo politinis, o ne teisinis projektas, kuriame teisė buvo pasirinkta kaip priemonė tikslui pasiekti. Vien tai, kad politiniais susitarimais buvo nuspręsta proceso metu nevertinti valstybių nugalėtojų veiksmų karo metu teisėtumo, rodo nutolimą nuo vieno iš pamatinių Vakarų teisės tradicijos principų – kad politika turi būti pavaldi teisei (o ne atvirkščiai). Straipsnyje pažymima, kad tokia Niurnbergo procesų kritika, grindžiama kritinės kriminologijos dvasia, gali būti „apversta“ bei pritaikyta ir kitiems procesams ar net visai (tarptautinei) baudžiamajai teisei.

Visą straipsnį galima perskaityti čia.

2026 m. sausio 16 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta LSMC Teisės instituto mokslininkių dr. Salomėjo Zaksaitės, dr. Sigitos Černevičiūtės ir dr. Monikos Rogers parašyta knyga „Sausio 13-osios byla ir įvykiai: tarp teisės, kriminologijos ir istorijos“.

Renginyje knygos autorės pirmiausia atskleidė savo asmeninį santykį su Sausio 13-osios įvykiais ir byla – tai, kas inspiravo imtis šios temos, ir tuo pat metu pabrėžė, kad, nepaisant asmeninių biografinių detalių ir to, kad buvo analizuojami tautos sąmonėje jau sakralūs tapę įvykiai, į tiriamąją medžiagą žvelgta be patoso, iš mokslinių tyrimų perspektyvos. Kadangi ši tyrimas tarpdisciplininis, sudėtinga, anot S. Zaksaitės, buvo suderinti istorijos mokslo, politologijos, kriminologijos ir teisės sąvokas bei prieigas. M. Rogers pastebėjo, kad ši knyga unikali tuo, kad įvykiai ir byla tiriami darant tris – viešojo diskurso, kaltininko ir aukos patirties – pjūvius. Anot diskusijoje dalyvavusio Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Nerijaus Šepečio, studijoje pasitelkti aukos ir viešojo diskurso pjūviai padėjo suprasti ir permąstyti, kaip vyko byla, koks nusikaltimas buvo padarytas. Vilniaus universiteto docentė dr. Dalia Bukelevičiūtė taip pat akcentavo šios knygos kaip tarpdisciplininio tyrimo vertę. Įprastai būna istorinis ir teisinis įvykių vertinimai, ir neretai jie nesutampa. O šioje studijoje bandoma rasti kompromisą tarp šių dviejų vertinimų.

Knygoje bandoma atsakyti, kaip po įvykių buvo ieškoma teisingumo. Reikšmingą studijos dalį sudaro aukų patirčių analizė. M. Rogers, rinkusi ir tyrusi šias patirtis, teigė, kad įvykių aukos, liudininkai pripažino, jog jau vien tai, kad įvyko teisminiai procesai ir buvo paskelbti nuosprendžiai, padėjo jiems pasijusti, kad teisingumas pasiektas. Jų sąmonėje tik M. Gorbačiovas iškyla kaip vienintelė simbolinė figūra, likusi nenubausta. Įdomu tai, kad, anot S. Zaksaitės, M. Gorbačiovo atsakomybės klausimas buvo tarsi jungiamoji grandis tarp aukų ir kaltinamųjų. Pastarieji jautėsi jo palikti ir išduoti. Kodėl M. Gorbačiovas net nebuvo apklaustas? Šis ir daugybė kitų dar neatsakytų klausimų, taip pat ir kada nors visuomenei tapsiantys prieinami 700 bylos tomų, renginio dalyvių manymu, bus paskata šiuos istorinius įvykius dar ištisus dešimtmečius analizuoti įvairių disciplinų pjūviais.

Mokslo studiją galite rasti čia.

Projektą „Sausio 13-osios byla ir įvykiai: teisinis, kriminologinis ir istorinis tyrimas“ (SAUSIO13) ir jo pagrindu parengtos mokslo studijos leidybą pagal Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LIP-20-71.

2025 m. pabaigoje tarptautiniame žurnale „International Review of Intellectual Property and Competition Law“ (IIC) publikuotas LSMC Teisės instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Matulionytės straipsnis „Reconceptualising the Reproduction Right in the Age of AI“ (liet. „Atgaminimo teisės permąstymas dirbtinio intelekto amžiuje“).

Daugelį metų intelektinės nuosavybės teisės klausimus nagrinėjanti dr. R. Matulionytė teigia, jog parašyti šį straipsnį paskatino kūrėjų bendruomenių pasipiktinimas, kilęs stebint, kaip dirbtinio intelekto (DI) algoritmai mokomi, naudojant milijonus kūrinių be jų kūrėjų leidimo.

Atgaminimo teisė yra aktualizuojama skirtingais DI kūrimo proceso etapais, pavyzdžiui, formuojant mokymo duomenų rinkinius, kai sukuriamos bent jau laikinos technologinės kopijos. Tačiau ekspertų nuomonės iš esmės išsiskiria dėl to, ar pats apmokytas DI modelis savyje talpina mokymo duomenų kopijas ar joms lygiaverčius atitikmenis. Šiame straipsnyje teigiama, kad nors dirbtinio intelekto modeliai galbūt nesukuria skaitmeninių mokymo duomenų kopijų taip, kaip jos suprantamos tradiciškai, vis dėlto kūrinių „įsisavinimas“ mokymo metu yra funkciškai lygiavertis jų saugojimui modelyje. Todėl tokie duomenys turėtų būti laikomi atgaminimo teisės objektu.

R. Matulionytė daro išvadą, kad atėjo laikas atnaujinti atgaminimo teisę, į ją įtraukiant naują kūrinių naudojimo rūšį, t. y. kūrinių „įsisavinimą“ dirbtinio intelekto modeliuose DI mokymo proceso metu. Kadangi toks atgaminimo teisės sampratos išplėtimas paveiktų ir kitų suinteresuotųjų šalių, ypač DI pramonės, interesus, gali tekti svarstyti šios teisės išimtis ir apribojimus, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp įvairių privačių ir viešųjų interesų.

Straipsnį anglų kalba galima rasti čia.