Lietuvos teisės instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Rokas Uscila Kalėjimų departamento surengtoje praktinėje konferencijoje skaitė pranešimą apie atkuriamąjį teisingumą bausmių vykdymo sistemoje.

Kaip skelbia Kalėjimų departamentas, lapkričio 22–23 dienomis buvo surengta praktinė konferencija „Nuteistųjų resocializacija. Tradicija, inovacija, kūryba“ bausmių vykdymo sistemos socialinės reabilitacijos skyrių pareigūnams bei psichologinių tarnybų specialistams.

Konferencijos dalyviams praktinių užsiėmimų metu buvo pristatyti inovatyvaus darbo metodai, taikant Emocinio atsparumo ugdymo prevencinę programą, dailės terapijos programą „R.A.K.T.A.S.“, atpažįstant įkalintų asmenų suicidinę riziką ir teikiant jiems profesionalią psichologinę pagalbą. Panevėžio pataisos namų specialistai pasidalijo gerąja patirtimi taikant dinaminę priežiūrą pataisos įstaigoje. Buvo aptartos tolimesnės programų taikymo ir plėtros galimybės, resocializacijos priemonių įgyvendinimo problemos ir poreikiai, diskutuota resocializacijos sistemos efektyvinimo klausimais.

Kalėjimų departamento Resocializacijos skyriaus specialistai pristatė būsimas inovacijas nuteistųjų resocializacijos gerinimo klausimais. Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su numatomais organizaciniais pokyčiais bausmių vykdymo sistemoje: planuojama įgyvendinti nuteistų asmenų diferencijavimo schema, diagnostinių centrų diegimu ir kt.

Lapkričio 22–23 dienomis Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendri standartai skirtingoms šalims“, kurioje dalyvavo Lietuvos valstybinių ir mokslo institucijų, advokatūros ir kitų sričių specialistai, taip pat ir beveik trisdešimt aukšto lygio ekspertų iš visos Europos. Dviejų dienų trukmės intensyvioje konferencijoje siekta išsiaiškinti, kas yra kokybiška teisinė pagalba ir kaip ją reikėtų užtikrinti.

Konferencijos organizatoriai – Lietuvos teisės institutas, Frankfurto prie Maino J. W. Goethe’s universitetas, Nyderlandų teisinės pagalbos valdyba, Lietuvos advokatūra bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Konferencijos temos svarbą patvirtino Lietuvos teisingumo ministrės Mildos Vainiutės sveikinimo kalba, kurioje atkreiptas dėmesys į temos aktualumą tiek Lietuvai, tiek platesniu kontekstu. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės perduotame sveikinime konferencijos dalyviams atkreipiamas dėmesys į galimybes gerinti teisinės pagalbos kokybę. Anot jo, geresnių rezultatų galima pasiekti mažinant biurokratines procedūras ir plačiau taikant informacines technologijas.

Pirmoji konferencijos sesija buvo skirta aptarti teisinei pagalbai ir jos kokybei tarptautinėje ir europinėje perspektyvoje, šią sesiją moderavo Lietuvos teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Limantė ir prof. Matthias Jahn’as iš Goethe universiteto Frankfurte. Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėja dr. Danutė Jočienė savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje teisinės pagalbos institutas veikia gana gerai, tačiau kartais visgi neišvengiama sudėtingesnių atvejų, pavyzdžiui, bylose, susijusiose su neįgalių asmenų atstovavimu. Teisėja taip pat priminė susijusias Strasbūro teismo bylas, kuriose kelti teisinės pagalbos kokybės klausimai.

Advokatė ir Leveno universiteto lektorė Yolanda Vanden Bosch detaliai apžvelgė teisę į teisinę pagalbą tarptautinėje ir ES teisėje įtvirtinančius instrumentus. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad naujausi dokumentai ir praktika vis didesnį dėmesį skiria ne tik pareigai suteikti teisinę pagalbą, kai tai numatyta, bet ir pačiai pagalbos kokybei. Be to, tarptautinėje praktikoje vis dažniau išreiškiamas ir nuolatinių mokymų, orientuotų į teisinės pagalbos teikėjus, poreikis. Šią mintį toliau tęsė Barbel Heinkelmann, Europos Komisijos atstovė, kuri taip pat detaliai pristatė naujausius ES instrumentus teisinės pagalbos srityje bei supažindino su derybinėmis subtilybėmis, tokius dokumentus rengiant.

Teisinės pagalbos kokybės klausimus iš ombudsmeno perspektyvos pristatė Lietuvos Seimo kontrolierius dr. Augustinas Normantas. Jis savo pranešime atkreipė dėmesį į ombudsmeno institucijos gaunamus skundus, kuriuose taip pat ryškėja tobulintinos sritys. Be to, Seimo kontrolierius pastebėjo, kad nemaža dalis į Seimo kontrolierius besikreipiančių asmenų skunduose nurodo ne tik jiems rūpimą problemą, bet ir prašo patarimo, kur jiems kreiptis, kad galėtų apginti savo galimai pažeistas teises, nes neturi lėšų samdyti advokato. Tai liudija, kad pareiškėjai neretai neturi pakankamai informacijos apie galimybes pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė apžvelgė įvairius teisinės pagalbos organizavimo ir administravimo modelius. Jos pranešimas patvirtino, kad sudėtinga rasti bendrus standartus, kai valstybių praktika ir reguliavimas labai skiriasi. Tai paliudijo ir profesoriaus ir advokato iš Austrijos Richardo Soyerio pristatyta Austrijos patirtis ieškant būdų užtikrinti aukštos kokybės teisinę pagalbą. Profesorius atkreipė dėmesį į tai, kad Austrijoje teisinę pagalbą teiksiantis advokatas skiriamas abėcėlės tvarka, neatsižvelgiant į advokato specializaciją, o tai reiškia, kad advokatas gali susidurti su klausimais, kuriais jis turi mažai patirties. Kaip trūkumas buvo nurodyta ir tai, kad nėra vykdomi specifiškai į teisinės pagalbos teikimą orientuoti mokymai.

Diskusijoje, skirtoje teisinės pagalbos kokybės klausimams iš susijusių institucijų perspektyvos, nuomonėmis keitėsi didelė grupė specialistų – teisėjai, prokurorai, ministerijų atstovai, advokatai, mokslininkai, policininkai, Jungtinių Tautų atstovas. Svarstyta advokato gaunamo įkainio dydžio svarba ir advokatų parinkimo praktika bei jos problemos, pasitikėjimo tarp teisinės pagalbos gavėjo ir advokato reikšmė ir jos užtikrinimo galimybės. Daug dėmesio skirta ir poreikiui užtikrinti teisinę pagalbą operatyviai, laiku ir bendradarbiaujant susijusioms institucijoms ir organizacijoms. Minčių kelta ir dėl intensyvesnio IT naudojimo galimybių ir šalių praktikos šioje srityje, administruojančios institucijos pareigų bei teisinės pagalbos sistemos stebėsenos.

Viena iš konferencijos sesijų buvo skirta pristatyti geriausią ES ir kitų šalių praktiką, identifikuoti teisinės pagalbos kokybės rodiklius ir galimus kontrolės instrumentus. Teisinės pagalbos srityje dirbanti Suomijos teisingumo ministerijos atstovė Kirta Heine papasakojo apie nuo šių metų pradžios įdiegtą kokybės vertinimo sistemą, kuri grindžiama teisinės pagalbos gavėjų anoniminėmis apklausomis. Jų anketose pagalbos gavėjų prašoma penkiose srityse įvertinti konkrečius teisinę pagalbą teikusio advokato veiksmus nuo 1 iki 5 balų, ir vėliau sistema sugeneruoja bendrą įvertinimą. Apklausos nepersonalizuotos, ir nei paslaugą gavęs asmuo, nei advokatas konkrečiai neidentifikuojamas.

Ronan’as Deegan’as iš Airijos teisinės pagalbos valdybos pristatė kokybę garantuojančias teisinės pagalbos paslaugas Airijoje. Apžvelgęs bendrus teisinės pagalbos organizavimo bruožus šioje šalyje, pranešėjas daug dėmesio skyrė teisinės pagalbos šeimos bylose standartams, kadangi ši sritis labiau išplėtota.

Bendrosios teisės tradicijos tendencijas pristatė Glyn’as Hardy – Anglijos ir Velso teisinės pagalbos agentūros Paslaugų vystymo skyriaus vyriausiasis specialistas. Jo pristatyta itin kompleksinė ir sudėtinga teisinės pagalbos kokybės vertinimo ir užtikrinimo sistema, nors labiau tinkama būtent bendrosios teisės tradicijos šalims, visgi pasirodė itin įdomi konferencijos dalyviams. Juos sudomino Anglijos naudojama kolegų vertinimo (angl. peer-review) sistema, kai teisinės pagalbos kokybę detaliai tiria kitas advokatas, susipažindamas su byla, jos medžiaga ir proceso vykdymu. Kolegos mintis pratęsė Vicky Kemp, Notingemo universiteto Teisės fakulteto mokslo darbuotoja, atlikusi nemažai tyrimų dėl informacinių technologijų galimybių teisinės pagalbos srityje policijos komisariatuose ir dalyvaujanti kuriant atitinkamą programinę įrangą.

Ukrainos patirtimi dalijosi Oleksii Boniuk’as, laikinai einantis direktoriaus pareigas Ukrainos teisinės pagalbos teikimo koordinavimo centre. Nemažai dalyvių maloniai nustebo, kaip pažengusi ir kaip metodiškai savo sistemą šioje srityje organizuoja Ukraina, kuri padedant donorams neseniai atnaujino teisinės pagalbos sistemą.

Bene visus dalyvius sudomino ir Olandijos patirtis. Savo įžvalgomis apie kokybės užtikrinimą Nyderlanduose dalijosi Herman’as Schilperoort’as, Teisinės pagalbos valdybos Personalo departamento vadovas ir Direktorių valdybos narys. Jis pristatė tiek teisinės pagalbos organizavimo šalyje sistemą, tiek kokybės kontrolės mechanizmus.

Paskutinė konferencijos sesija buvo skirta aptarti teisinės pagalbos kokybės rodiklių nustatymą teisinės pagalbos teikėjų ir organizatorių požiūriu. Šią sesiją itin dėmesingai ir profesionaliai moderavo Glimstedt advokatų kontoros partneris Linas Sesickas.

Konferencija organizuota įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Teisinės pagalbos kokybės didinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims“ (JUST/2015/ACTION GRANTS). Projekto koordinatorius – Lietuvos teisės institutas. Projekto partneriai: Frankfurto prie Maino J. W. Goethe’s universitetas, Nyderlandų teisinės pagalbos valdyba, Lietuvos advokatūra, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

On 22–23 November, an international conference on “Enhancing the Quality of Legal Aid: General Standards for Different Countries” was held in Vilnius that was attended by specialists from Lithuanian state and scientific institutions, the Bar Association, and other fields, as well as nearly 30 high-level experts from all over Europe. At the intensive two-day conference, efforts were made to elucidate what high-quality legal aid is, and how to ensure that it is provided.

The conference was organised by the Law Institute of Lithuania, Goethe University Frankfurt, the Dutch Legal Aid Board, the Lithuanian Bar Association and the State-Guaranteed Legal Aid Service.

The importance of the topic of the conference was endorsed by Lithuanian Minister of Justice Milda Vainiutė in her opening address, in which she underlined the topic’s relevance both to Lithuania and in the wider context. In a greeting that was conveyed to the conference participants, Chairman of the Council of the Lithuanian Bar Association Ignas Vėgėlė drew attention to opportunities to improve the quality of legal aid. In his opinion, better results can be achieved by reducing bureaucratic procedures and making wider use of information technology.

A large group of specialists – judges, prosecutors, ministry representatives, lawyers, scientists, police officers, and a United Nations representative – exchanged views in a discussion on issues regarding the quality of legal aid from the perspective of the institutions concerned.

The conference was organised within the framework of the EU-funded “Enhancement of Legal Aid Quality: General Standards for Different Systems” project (JUST/2015/ACTION GRANTS). Project coordinator: Law Institute of Lithuania. Project partners: Goethe University Frankfurt, Dutch Legal Aid Board, Lithuanian Bar Association, State-Guaranteed Legal Aid Service.

Dvidešimt septyni aukšto lygio ekspertai iš visos Europos dalyvauja konferencijoje „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendri standartai skirtingoms šalims“, kuri prasidėjo lapkričio 22 dieną Vilniuje. Šią konferenciją organizuoja Lietuvos teisės institutas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Lietuvos advokatūra, Frankfurto J. W. Goethe’s universitetas (Vokietija) ir Nyderlandų teisinės pagalbos valdyba.

Savo žiniomis ir patirtimi konferencijoje trečiadienį dalijosi įvairūs ekspertai, sveikinimo žodį tarė ir gausiai susirinkusius dalyvius pasveikino Lietuvos teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės perduotame sveikinime konferencijos dalyviams atkreipiamas dėmesys į galimybes didinti teisinės pagalbos kokybę. Anot jo, geresnių rezultatų galima pasiekti mažinant biurokratines procedūras ir plačiau taikant informacines technologijas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja dr. Danutė Jočienė savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje teisinės pagalbos institutas veikia gana gerai, tačiau kartais visgi gali būti keliama klausimų specifinėse srityse – tiek dėl slaptos informacijos naudojimo teismo bylose, tiek dėl neįgalių asmenų atstovavimo, tiek kitais atvejais.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius dr. Augustinas Normantas savo pranešime atkreipė dėmesį į ombudsmeno institucijos gaunamus skundus, kuriuose taip pat ryškėja tobulintinos sritys. Be to, Seimo kontrolierius pastebėjo, kad nemaža dalis į Seimo kontrolierius besikreipiančių asmenų skunduose nurodo ne tik jiems rūpimą problemą, bet ir prašo patarimo, kur jiems kreiptis, kad galėtų apginti savo galimai pažeistas teises, nes neturi lėšų samdyti advokato. Tai liudija, kad pareiškėjai neretai neturi pakankamai informacijos apie galimybes pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.

Belgijoje praktikuojanti advokatė konferencijos dalyviams išsamiai pristatė teisę į teisinę pagalbą reguliuojančius tarptautinius ir ES instrumentus. Jos mintis, detaliai aptardama su teisine pagalba susijusias ES direktyvas bei jų rengimo aplinkybes, tęsė Europos Komisijos atstovė. Dr. Anželika Banevičienė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė, detaliai apžvelgė įvairius teisinės pagalbos organizavimo ir administravimo modelius. Apie Austrijos patirtį įžvalgomis dalijosi Austrijos profesorius ir advokatas.

Ketvirtadienį konferencija tęsiasi diskusijomis apie teisinės pagalbos organizavimo modelius, pristatant geriausią Europos šalių praktiką. Savo įžvalgomis dalijasi teisinę pagalbą teikiantys advokatai ir institucijų, atsakingų už teisinės pagalbos sistemos administravimą, atstovai bei politikos formuotojai.

Ši konferencija organizuojama įgyvendinant ES finansuojamą projektą „Teisinės pagalbos kokybės didinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims“ (JUST/2015/ACTION GRANTS). Projekto koordinatorius – Lietuvos teisės institutas. Projekto partneriai: Frankfurto prie Maino J. W. Goethe’s universitetas, Nyderlandų teisinės pagalbos valdyba, Lietuvos advokatūra, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Šią savaitę Lietuvos teisės instituto (LTI) direktorės dr. Jurgitos Paužaitės-Kulvinskienės vadovaujama ekspertų grupė dirba Ukrainoje. Darbo grupė Ukrainos ombudsmeno įstatymo projektui pasiūlė inovatyvių sprendimų. 

Daugelyje Europos šalių ombudsmeno institucijai keliamas tikslas būti ne tik žmogaus teisių gynėju, bet ir skatinti atsakingo valdymo įgūdžius viešajame administravime. Ukrainoje rengiamas Ombudsmeno įstatymo projektui pasiūlytas papildymas, kuriuo siekiama patobulinti ombudsmeno statusą. Atsižvelgiant į Europos ombudsmeno institucijų praktiką, pasiūlyme numatomos skyrimo ir atleidimo procedūros, imunitetai ir veiklos garantijos.

Kita svarbi nauja įstatymo dalis – ombudsmeno mandatas ir skundų nagrinėjimo procedūrų tobulinimas. Darbo grupė, vadovaujama LTI direktorės, siūlo numatyti du teisinius sprendimus, kuriuos ombudsmenas gali priimti po kiekvieno atlikto individualaus skundo tyrimo: rekomendaciją valstybės institucijai arba reagavimo (valdymo) aktą su konkrečiomis sankcijomis pažeidėjui (institucijai, valstybės tarnautojui ar pareigūnui). 

Darbo grupė taip pat rengia naujos redakcijos unifikuotą Lygių galimybių įstatymo projektą, skirtą Ukrainai.

Ombudsmeno institucijos gebėjimų stiprinimo projektą Ukrainoje, koordinuojant Lietuvos teisės institutui, bendrai įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Lietuvos teisės instituto, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ir Ludwig’o Boltzmann’o žmogaus teisių instituto (Austrija) ekspertai. Centrinė projektų valdymo agentūra užtikrins finansinį ir administracinį projekto valdymą.

This week, an expert group headed by Law Institute of Lithuania (LIL) director Dr Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė is working in Ukraine. The working group has proposed innovative solutions for draft legislation on the Ukrainian ombudsman. 

In many European countries, the objective of the ombudsman is not only to act as a defender of human rights, but also to promote responsible management skills in public administration. A proposed supplement to the draft legislation on the ombudsman is being prepared in Ukraine which aims to improve the status of the ombudsman. Taking into account the practice of European ombudsman institutions, appointment and dismissal procedures, immunities and performance guarantees are provided for in the proposal.

Another important new part of the law is the mandate of the ombudsman and improvement of complaints procedures. Headed by the director of the LIL, the working group is proposing to foresee two legal decisions that the ombudsman can take after each individual investigation into a complaint: a recommendation to a public institution or a response/management act with specific sanctions for the offender (institution, civil servant or official). 

The working group is also preparing a new version of the unified Draft Law on Equal Opportunities for Ukraine.

The project in Ukraine to strengthen the capacity of the ombudsman, under the coordination of the Law Institute of Lithuania, is being implemented by a team of experts from the Seimas Ombudsmen’s Office of the Republic of Lithuania, the Lithuanian Law Institute, the Office of the Equal Opportunities Ombudsperson, the State Data Protection Inspectorate, the Vilnius University Faculty of Law and the Ludwig Boltzmann Institute of Human Rights (Austria). The Central Project Management Agency will ensure the financial and administrative management of the project.

Lapkričio 22–23 dienomis Vilniuje vyks tarptautinė mokslo konferencija „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendri standartai skirtingoms šalims“.

Teisingumo ministerijoje (Gedimino pr. 30) vyksiančią tarptautinę konferenciją organizuoja Lietuvos teisės institutas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Lietuvos advokatūra, Frankfurto J. W. Goethe universitetas (Vokietija) bei Nyderlandų teisinės pagalbos valdyba.

Lietuvoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose projekto partneriai jau yra atlikę teisinio reguliavimo ir praktikoje taikomų procedūrų tyrimą. Dvi dienas truksiančioje konferencijoje numatoma analizuoti kelias temas. Viena iš jų – teisinė pagalba ir jos kokybė tarptautinėje ir europinėje perspektyvoje. Tarptautiniame renginyje ketinama nemažai dėmesio skirti teisinės pagalbos kokybės klausimams, numatoma diskutuoti apie pasirinktus teisinės pagalbos kokybės aspektus, aptarti gerosios praktikos pavyzdžius. Taip pat bus pristatomas teisinės pagalbos kokybės rodiklių nustatymas teisinės pagalbos teikėjų ir organizatorių požiūriu. Pranešimus skaitys tiek žinomi Lietuvos teisininkai, tiek mokslininkai iš užsienio šalių. Visą numatomą renginio programą galima rasti čia.

Ši mokslo konferencija organizuojama vykdant Europos Sąjungos Teisingumo programos remiamą projektą „Enhancing the Quality of Legal Aid: General Standards for Different Countries“ („Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendri standartai skirtingoms šalims“).

Projektu siekiama pagerinti teisinės pagalbos teikimo paslaugų kokybę baudžiamosiose bylose Europos Sąjungos šalyse, nustatant bendrus teisinės pagalbos teikimo ir kokybės užtikrinimo bei stebėsenos standartus ir keliant teisinės pagalbos politikos formuotojų, administratorių bei teikėjų kvalifikaciją siekiant užtikrinti aukštą teisinės pagalbos paslaugų kokybę.

Norintys dalyvauti konferencijoje turėtų registruotis.

Pirmadienį, lapkričio 20 d., nuo 10 val. Lietuvos teisės institute (Ankštoji g. 1A) Lietuvos teisės instituto mokslininkai skaitys viešąsias paskaitas baudžiamosios politikos ir korupcijos temomis.

10 val. savo paskaitą pradės dr. Tomas Rudzkis, kuris savo mokslo darbuose analizuoja nusikalstamumo temas.

10.30 val. į paskaitą pakvies dr. Petras Tarasevičius, savo darbuose daugiausia laiko skiriantis kriminalinės žvalgybos temoms.

11 val. klausytojų laukia dr. Svetlana Justickaja, kurios mokslo interesų sritys apima kriminologiją, nusikaltimų prevenciją bei baudžiamąją justiciją

Šios paskaitos atitinka ilgalaikės mokslo programos „Subalansuotos baudžiamosios politikos ir efektyvios nusikaltimų prevencijos link: visuomenės saugumo stiprinimo galimybių žmogaus teisių apsaugos kontekste tyrimai“ tyrimų kryptį.

Nuo 11.30 val. paskaitą korupcijos tema skaitys dr. Ryšardas Burda. Jo tema atitinka ilgalaikės mokslo programos „Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“ tyrimų kryptį.

Tarptautinio projekto partnerių – Lietuvos teisės instituto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos advokatūros, Frankfurto J. W. Goethe universiteto (Vokietija), Teisinės pagalbos valdybos (Nyderlandai) – vardu maloniai kviečiame dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, kuri organizuojama vykdant Europos Sąjungos Teisingumo programos remiamą projektą „Enhancing the Quality of Legal Aid: General Standards for Different Countries“ – lietuviškai „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendri standartai skirtingoms šalims“. Konferencija vyks 2017 m. lapkričio 22–23 d. Vilniuje.

ES projekto tikslas. Projektu siekiama pagerinti teisinės pagalbos teikimo paslaugų kokybę baudžiamosiose bylose Europos Sąjungos šalyse, nustatant bendrus teisinės pagalbos teikimo ir kokybės užtikrinimo bei stebėsenos standartus ir keliant teisinės pagalbos politikos formuotojų, administratorių bei teikėjų kvalifikaciją siekiant užtikrinti aukštą teisinės pagalbos paslaugų kokybę.

Projekto partneriai: Lietuvos teisės institutas, Johann Wolfgang Goethe-Universität Frankfurt (Vokietija), Legal Aid Board (Nyderlandai), Lietuvos advokatūra ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (Lietuva).

Konferencijos tikslas. Projekto partneriai jau atliko teisinio reguliavimo ir praktikoje taikomų procedūrų, kurios pasitelkiamos užtikrinti teisinės pagalbos teikimo kokybę baudžiamosiose bylose, tyrimą partnerių šalyse – Lietuvoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose ir pristatys šio tyrimo rezultatus konferencijos dalyviams. Be to, konferencijos metu siekiama plačiau suprasti, kokie teisinės pagalbos organizavimo modeliai veikia kitose Europos valstybėse narėse, ypač teisinės pagalbos stebėsenos aspektu. Taip pat siekiama pasidalinti su skirtingų šalių ekspertais patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais, kaip skirtingose šalyse efektyviai organizuojama ir kokybiškai įgyvendinama teisė kreiptis į teismą.

Konferencijos organizatoriai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (Lietuva), Odminių Str. 3, 01122 Vilnius, asmenys bendrauti: Dr. Anželika Banevičienė, tel. 8 700 00 200, el. p. a.baneviciene@vgtpt.lt, Rima Kubiliūtė, tel. 8 700 00 188, 8 687 27254, r.kubiliute@vgtpt.lt

Konferencijos kalba: anglų (su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą).

Konferencijos vieta: Konferencijų salė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Gedimino pr. 30, 4 aukštas, Vilnius.

Registracija į konferenciją. Norėdami užsiregistruoti į konferenciją, spauskite šią nuorodą: registracija .

Konferencijos programa

On behalf of all project partners – Law Institute of Lithuania, State-guaranteed Legal Aid Service, Lithuanian Bar Association, J.W.Goethe University, Legal Aid Board of the Netherlands – we would like to kindly invite you to take an active participation in the international conference in the framework of EU project “Enhancing the Quality of Legal Aid: General Standards for Different Countries”. The conference will take place on 22-23 November 2017 in Vilnius (Lithuania).

Aim of the EU project. The project seeks to enhance the quality of legal aid services in criminal proceedings within the EU by developing common standards for legal aid provision and quality assurance/ supervision and by raising capacity of legal aid policy makers, administrators and providers for ensuring high quality legal aid.

Partners in the project: Law Institute of Lithuania, Johann Wolfgang Goethe-Universität Frankfurt (Germany), Legal Aid Board (the Netherlands), Lithuanian Bar Association and State-guaranteed Legal Aid Service (Lithuania).

Aim of the conference. The partners of the project have already conducted an assessment of the existing legal framework and practices aimed at ensuring high quality legal aid provision in criminal proceedings in their home countries – Germany, the Netherlands and Lithuania and will present the findings of the analysis at the conference. However, the aim of the conference is to provide a wider understanding of legal aid system models and ways of operation in terms of legal aid supervising as well as to exchange experience and best practices on organisation and implementation of legal aid in different countries.

Organisers of the conference. State-guaranteed Legal Aid Service (Lithuania), Odminių Str. 3, 01122 Vilnius, contact persons: Dr. Anželika Banevičienė, tel. +370 700 00 200, e-mail: a.baneviciene@vgtpt.lt, Rima Kubiliūtė, tel. +370 700 00 188, +370 687 27254, r.kubiliute@vgtpt.lt

Language of the conference: English.

Venue of the conference: Conference Hall of the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania, Gedimino Av. 30, Vilnius.

Conference agenda

 Lietuvos teisės institutas (LTI) kartu su Teisingumo ministerija bei Kalėjimų departamentu lapkričio 9 d. Vilniuje organizuoja mokslinę-praktinę konferenciją „Resocializacija be įkalinimo: poreikis korekcijos sistemos reinvesticijai“, kurioje bus diskutuojama apie bausmę atlikusių nuteistųjų sugrąžinimą į visuomenę.

Šioje konferencijoje dalyvaujantys žinomi Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai ir praktikai sieks įvertinti teisės pažeidėjų resocializacijos priemonių įgyvendinimo ir teisinio reguliavimo tendencijas, pasiekimus, iškylančias problemas ir poreikius, taip pat norima skatinti diskusiją resocializacijos sistemos plėtojimo klausimais.

Teisingumo ministerijos konferencijų salėje (Gedimino pr. 30, 4 aukšte) vyksiančioje konferencijoje bus kelios pranešimų sekcijos, kuriose bus analizuojami skirtingi klausimai.

1-oje pranešimų sekcijoje bus kalbama apie nuteistųjų resocializaciją sprendimų priėmimo etape, analizuojamas teisėjų ir advokatų vaidmuo. 2-oje pranešimų sekcijoje pranešėjai pristatys teistų asmenų resocializacijos sistemos veiksmingumo aspektus. 3-ios pranešimų sekcijos klausytojai girdės pranešimus apie įrodymais grindžiamą nuteistųjų resocializacijos priemonių vykdymą. 4-oje sekcijoje bus kalbama apie nepilnamečių ir jaunuolių resocializacijos veiksmingumo aspektus.

Konferencijos tematika grindžiama baudžiamojo teisingumo reinvesticijos koncepcija. Teisingumo reinvesticija yra moksliškai pagrįstas požiūris, kuriuo siekiama gerinti visuomenės saugumą, mažinant su nuteistųjų korekcija susijusias kriminalinės justicijos išlaidas bei reinvestuoti turimus išteklius į strategijas ir priemones, kurios gali sumažinti nusikalstamumą ir recidyvizmą. Teisingumo reinvesticijos ir resocializacijos požiūriu teisės pažeidėjai – tai socialinė galia, kuri kryptingai veikiant ir investuojant gali tapti ne žalą, o socialinę ir ekonominę naudą visuomenei teikianti socialinė grupė.

Dar 2012 m. Lietuvoje buvo įgyvendinta teisinė probacijos sistemos reforma, kuria buvo įdiegta moderni užsienio šalių patirtimi pagrįsta probacijos sistema. Bausmių vykdymo sistemoje pradėtos taikyti įvairios resocializacijos formos: elgesio keitimo programos, rizikos vertinimo metodikos, elektroninio stebėjimo priemonės, mediacija, plėtojamas bendradarbiavimas su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, savanoriais ir kt. Įsigaliojo specialus įstatymas, numatantis naujas nepilnamečių socializacijos priemones ir jų taikymo pagrindus.

Remiantis pastarųjų penkerių metų statistika, Lietuvoje bausmes laisvėje atlieka apie 70 proc. nuteistųjų, iš jų probacijos tarnybų priežiūroje kasmet yra apie 21 tūkst. asmenų. Visiems probuojamiesiems (apie 9 tūkst. asmenų per metus) taikomos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos. Per penkerius metus padvigubėjo probacijos tarnybų priežiūroje esančių asmenų, kurie dalyvavo nusikalstamo elgesio keitimo programose (2012 m. – 1,9 tūkst., 2016 – 4 tūkst.). Nuo 2014 m. visose apygardų probacijos tarnybose taikomos atkuriamojo teisingumo priemonės. Daugėja asmenų, kuriems taikomas elektroninis stebėjimas. Plėtojama ir pertvarkoma vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros sistema. Taigi, minėtos teisinės reformos paskatino ženklius kiekybinius pokyčius pažeidėjų resocializacijos bendruomenėje srityje.

Kita vertus, nepaisant šių pokyčių, Lietuvoje vis dar plačiai taikoma laisvės atėmimo bausmė: Lietuva yra vis dar pirmaujanti valstybė Europos Sąjungoje pagal kalinių skaičių. Remiantis Lietuvos mokslininkų, tiriančių baudžiamosios politikos tendencijas, išvadomis, galima konstatuoti, kad Lietuvoje vyrauja aukštas baudžiamasis represyvumas, o baudžiamasis klimatas, nepaisant aukščiau įvardytų reformų, tampa vis atšiauresnis.

Norintys detaliau susipažinti su mokslinės-praktinės konferencijos temomis, gali susipažinti su konferencijos programa, kurią pridedame.

Norintys dalyvauti konferencijoje elektroninę registracijos formą ras čia arba gali užsiregistruoti elektroniniu paštu registracija@teise.org (nurodant dalyvio vardą, pavardę, instituciją bei el. pašto adresą).

Kilus klausimų, rašykite info@teise.org arba justinas.paliauka@teise.org

In conjunction with the Ministry of Justice and the Prison Department, the Law Institute of Lithuania (LIL) will be organising the “Resocialization Without Imprisonment: The Need for Correctional System Reinvestment” scientific/best practices conference in Vilnius on the 9^th of November, where the re-entry into society of convicts who have completed their sentence will be discussed.

The well-known Lithuanian and foreign scientists and practitioners participating in this conference will attempt to assess the tendencies, achievements, problems and needs of the legal regulation and implementation of measures for the resocialization of law offenders; discussion of issues concerning the development of the resocialization system will also be encouraged.

During the conference, which will be held in the Ministry of Justice conference room (Gedimino pr. 30, 4^th floor), there will be several sections where different issues will be analysed.

Section 1 will focus on the resocialization of convicts in the decision-making stage, as well as the role of judges and lawyers. Section 2 will feature speakers who will present aspects of the effectiveness of the resocialization system for convicted individuals. The audience in Section 3 will hear lectures on evidence-based implementation of resocialization measures for convicts. Section 4 will discuss aspects of the effectiveness of the resocialization of minors and young people.

Those who would like to learn more about the topics of the scientific/best practices conference can read the conference programme attached.

If you have any questions, please email info@teise.org or justinas.paliauka@teise.org.

Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Rokas Uscila paskelbė publikaciją „Mediacijos taikymas baudžiamojoje justicijoje“.

Ši publikacija spausdinta dviejų dalių mokslinių straipsnių rinkinyje „Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika“, kuris tradiciškai išleidžiamas prieš mokslinę praktinę konferenciją „Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika“. Leidinį išleido Lietuvos teismo ekspertizės centras, Lietuvos teisės institutas ir Kriminalistų draugija.

Šiemet prieš mokslinę konferenciją išleistame dviejų tomų straipsnių rinkinyje paskelbta daugiau nei 70 straipsnių ir pranešimų aktualiausiomis šios srities temomis – terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo užkardymas, nusikaltimų tyrimo efektyvumas, teismo ekspertizės reikšmė nusikaltimų tyrimuose.

Šiemet į tarptautinę konferenciją Palangoje buvo susirinkę Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Vengrijos, Čekijos, Estijos, Azerbaidžano, Kazachstano, Latvijos, Italijos ir kitų šalių mokslininkai bei praktikai. Jie aptarė Europos bendros kriminalistikos erdvės plėtros tendencijas ir perspektyvas. Nemažai dėmesio buvo skirta organizuotam nusikalstamumui ir jo grėsmėms viešajam saugumui, taip pat nusikaltimų tyrimo taktikai, metodikai ir strategijai, inovatyviems kriminalistikos studijų metodams.

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai gilino savo žinias apie metodologijos kokybę teisės mokslo tyrimuose.

Spalio 12–13 dienomis LTI mokslininkai kartu su prof. hab. dr. Vilma Žydžiūnaite domėjosi mokslo tyrimų metodologija. LTI vykusio seminaro metu buvo siekiama pagilinti žinias, įgyti kognityvinų ir praktinių įgūdžių atliekant interviu, dokumentų analizę ir kokybinę turinio analizę.

Socialinio tyrėjo mokyklos vadovė Vilma Žydžiūnaitė yra žinoma mokslo tyrimų metodologijos specialistė. Ji yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Edukologijos instituto profesorė, VDU Profesinio rengimo studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja. V. Žydžiūnaitė dėsto švietimo tyrimų metodiką ir metodologiją, mokslinio darbo rengimo metodologiją, edukologijos kokybinių tyrimų metodologiją, taip pat kokybinius socialinių mokslų metodus.