Didžiausiame Lietuvos mokslo populiarinimo renginyje „Erdvėlaivis Žemė“ šiemet dalyvavo ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute (toliau – Institutas) įgyvendinamo projekto „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA) tyrėjų komanda, vadovaujama prof. Ilonos Laurinaitytės. 18-ame Mokslo festivalyje jos kvietė į seminarą „Ar žinau, kas yra persekiojimas ir kaip į jį reaguoti?“, kurio metu pristatė pirmuosius projekto rezultatus.

Persekiojimas yra rimta visuomenės sveikatos problema ir žalinga viktimizacijos forma, sukelianti sunkias fizines, socialines ir / ar psichologines pasekmes aukai. Reprezentatyvių nacionalinių tyrimų duomenimis, Vakarų šalyse viena iš 5 moterų ir vienas iš 10 vyrų patyrė persekiojimą savo gyvenime. Pastebėta, kad šios problemos augimą pastaraisiais metais ypač veikia sparti skaitmeninių technologijų plėtra. Mokslinių tyrimų rezultatai taip pat parodė, kad visuomenė nėra tinkamai informuota apie persekiojimo pavojų ir todėl dažnai susiduriama su tokios situacijos neigimu ar minimizavimu.

Seminaro dalyviams pristatyta persekiojimo sąvokos apibrėžtumo problema bei ilgą laiką šalyje vykusios šio įkyraus ir nepageidaujamo elgesio kriminalizavimo diskusijos, pasibaigusios spalio 14 d. LR Seimui priėmus Baudžiamojo kodekso pataisas, įtvirtinusias atsakomybę už neteisėtą žmogaus persekiojimą. Vėliau projekto tyrėjos praskleidė jų įgyvendinamus tyrimus gaubusią skraistę ir susirinkusiuosius plačiau supažindino su neseniai atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis. Pastarojoje dalyvavo 1 517 abiejų lyčių asmenų, priklausančių įvairioms amžiaus grupėms (amžiaus ribos 18–87 m.), o dalyvių išsilavinimas, gyvenamoji vieta, tautybė ir kitos demografinės charakteristikos atitiko bendrą Lietuvos situaciją.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad 17,5 % apklaustųjų patys patyrė persekiojimą, 25,1 % nurodė tokių asmenų pažįstantys tarp savo artimų žmonių. Labiausiai paplitę buvo tie atvejai, kuomet persekiojo (buvęs ar esamas) intymus partneris (38,5 %) ir pažįstamas žmogus (29,8 %), kuris buvo vyriškos lyties (70,6 %). Persekiojimą patyrę asmenys minėjo, kad dažniausiai persekiojimas pasireiškė nuolatiniais skambučiais, siunčiamais nepageidaujamais laiškais ar žinutėmis (įvairia forma), jų aktyvumo socialiniuose tinkluose ar bendrai internete sekimu, šnipinėjimu, sekiojimu iš paskos ir pan. Seminaro metu mokslininkės taip pat aptarė galimas reagavimo į persekiojimą priemones ir problemas bei įsitraukė į aktyvią diskusiją su seminaro dalyviais.

Plačiau apie Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą tyrimą „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA), sutarties Nr. S-GEV-21-4, galite sužinoti čia.

Rugsėjo 18 d. vykusioje „Work4Chess“ konferencijoje Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus mokslininkė bei Tarptautinės šachmatų federacijos (angl. International Chess Federation, FIDE) Garbingo žaidimo komisijos (angl. Fair Play Commission) pirmininkė dr. Salomėja Zaksaitė tarptautinei šachmatų bendruomenei pristatė dvi naujoves, su kuriomis jai teks susidurti: žaidėjai, pareigūnai ir treneriai privalės pranešti apie bet kokį jiems žinomą bandymą sukčiauti ir turės bendradarbiauti bei prireikus būti Garbingo žaidimo komisijos atliekamo tyrimo liudytojais. „Jūs nebegalite likti abejingais stebėtojais, – konferencijos dalyviams sakė S. Zaksaitė, – atsakomybė užkirsti kelią sukčiavimui dabar tenka kiekvienam žaidėjui, treneriui ir pareigūnui.“

Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad šachmatų pasaulyje iš anksto sutartos lygiosios yra įprasta praktika. FIDE Etikos komisija, išnagrinėjusi sutartų lygiųjų bylą precedentiniame sprendime (2/2020), nustatė, kad tokia praktika laikoma sukčiavimu tuo atveju, kai kuris nors iš žaidėjų gauna finansinę naudą. Mokslininkė pažymėjo, kad: „Bet koks iš anksto sutartas rezultatas tarptautinėje sporto teisėje paprastai yra laikomas sporto varžybų manipuliacijomis. Kaip šį reiškinį interpretuoti šachmatų sporte, yra atskiras klausimas.“

Dr. Davido Smerdono (didmeistris ir Kvinslando universiteto (Australija) mokslininkas) atlikta anoniminė 797 žaidėjų apklausa parodė, kad maždaug vienas iš trijų žaidėjų prisipažino sukčiavęs, tačiau, daugumos teigimu, tas sukčiavimas nepasireiškė daugiau kaip du kartus. Bihevioristinė etikos teorija numato, kad: „Dauguma apgavikų iš prigimties nėra amoralūs ar blogi. Širdies gilumoje jie nori būti sąžiningi, tačiau tam tikros priežastys pastoja tam kelią ir verčia peržengti nustatytas ribas. Nesąžiningumas išties yra labai lengvai formuojamas, lankstus elgesys“, – kalbėjo Smerdonas. Šis elgesys dažnai kyla iš ciniško mąstymo ir jausmo, kad visi aplinkui taip pat elgiasi nesąžiningai. Jausmas ypač paaštrėja, kai žaidėjas mano, jog ką tik buvo apgautas. Tokiu atveju atsiranda tipiškas falsifikuoto pateisinimo jausmas (iš dalies dar žinomas kaip „kalinio dilema“), kad taip elgiasi visi, ir šios bangos vedamas asmuo kitose rungtynėse nesąžiningai veikia prieš savo oponentą. Taip pat noras pasukčiauti ypač išauga ir tais atvejais, kai žaidėjas yra arti savo aukščiausio asmeninio reitingo slenksčio.

Paprastai didesnis polinkis apgaulei pastebimas tarp vyrų ir jaunesnio amžiaus (18–24 m.) asmenų. Mokslininkai šį reiškinį sieja su rizikos prisiėmimu ir azarto troškimu. Taip pat pastebėta, kad noras sukčiauti sumažėja, kai kaltininkas suvokia savo sukčiavimo pasekmes, atsirandančias kitam asmeniui.

Straipsnis parengtas remiantis naujienlaiškio, skirto tarptautinei šachmatų bendruomenei, „ChessTech“ straipsniu „No one can remain an indifferent bystander any more“, kurį anglų kalba galima perskaityti čia.

Neseniai vykusioje 21-ojoje tarptautinėje Europos kriminologų draugijos konferencijoje „EuroCrim 2021“ dalyvavo Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute vykdomo tyrimo „Sausio 13-osios byla ir įvykiai: teisinis, kriminologinis ir istorinis tyrimas“ (SAUSIO13) vadovė dr. Salomėja Zaksaitė. Savo pranešimo „Criminal case of January 13: legal and criminological analysis“ (liet. Sausio 13-osios baudžiamoji byla: teisinė ir kriminologinė analizė) metu ji Europos kolegoms mokslininkams pristatė atliekamo tyrimo pirmojo etapo rezultatus.

„Karo nusikaltimai yra ganėtinai nauja tema kriminologijos pasaulyje, – savo pristatymą pradėjo S. Zaksaitė, – todėl, remiantis tradicinėmis kriminologinėmis teorijomis, juos sunku interpretuoti.“ Vienas iš galimų paaiškinimų yra „piktos agresijos“ teorija (angl. angry aggression theory). Remiantis ja, žmonėms, kurie dalyvauja smurtinėse operacijose (Sausio 13-osios bylos kontekste – SSRS jėgos struktūrų kariškiams), yra būdinga nuolatinio nerimo ir sužadinimo (angl. arousal) būsena. Įvairaus pobūdžio veiksmus jie linkę interpretuoti kaip grėsmingus, todėl, reaguodami į tokį (įsivaizduojamą) pavojų, elgiasi agresyviai. Kitos, pastaruoju metu kuriamos, mišrios ar tradicinės „proziškos“ kriminologijos teorijos (pavyzdžiui, frustracijos dėl statuso teorija, persipynusi su atpirkimo ožio teorijos elementais), pasak tyrėjos, taip pat tinkamos Sausio 13-osios įvykiams aiškinti.

„Kriminologinis žvilgsnis, – apibendrindama pirmąją savo pristatymo dalį tęsė SAUSIO13 projekto vadovė, – padeda suvokti tragiškus įvykius ne vien per kognityvinę, racionalaus pasirinkimo prizmę, t. y. kareiviai matomi ne vien kaip akivaizdžiai neteisėto įsakymo vykdytojai, bet kaip klystantys žmonės, kurių gebėjimas priimti savarankiškus sprendimus buvo apsunkintas dėl stipraus streso, susilpnėjusios savikontrolės, pasidavimo destruktyviam impulsui, emocinio susijaudinimo, indoktrinacijos ir istorinių aplinkybių neišmanymo.“ Lengviau yra pasiduoti smerkimo bangai matant tik konkretaus kareivio veiksmus, tačiau atitolinus vaizdą ir pažiūrėjus į bendrą įvykių visumą galima pamatyti, kad Sausio 13-osios įvykius lėmė ne sąmoningas ir blaivus kaltininkų protas, o neadekvatus baimės, keršto ir būtinosios ginties jausmas.

Teisinė perspektyva, pasak tyrėjos, su retomis išimtimis akcentuoja racionalų šios sudėtingos priežastingumo grandinės elementą. „Vis dar gaji „viskas arba nieko“ pozicija, kuria remiantis manoma, jog jeigu kariškis buvo pakaltinamas, jis turėjo suprasti ir įvertinti akivaizdžiai neteisėto įsakymo (žudyti) vykdymo pasekmes“, – teigė Salomėja Zaksaitė.

Deja, bet teismų praktikoje tokie kontekstiniai veiksniai dažnai „apkarpomi“, tad neįmanoma nustatyti, ar kaltininkas nebuvo dar labiau įsibauginęs už nukentėjusįjį, ar pagal tam tikrus subkultūrinius kodus nukentėjusysis, anot kaltininko, neva tai buvo „nusipelnęs“ bausmės, ir ar išvis kaltininkas suvokė daromą žalą. Viena vertus, tai yra nieko naujo (galbūt teisinė sistema pajėgi veikti tik neišvengiamai redukuodama žmogiškųjų santykių subtilybes į schematizuotas teisines konstrukcijas), antra vertus – kai kurios teisinės konstrukcijos Sausio 13-osios bylos kontekste atrodo pernelyg dirbtinai. „Ypač tai pasakytina apie akivaizdžiai neteisėto įsakymo suvokimo interpretavimą ir apie tai, kad taip ir nebuvo išspręstas vado (t. y. Michailo Gorbačiovo) atsakomybės klausimas“, – užbaigdama pristatymą sakė tyrėja.

Daugiau informacijos apie dr. Salomėjos Zaksaitės vadovaujamą projektą SAUSIO13 rasite čia.

2021 m. rugsėjo 16 d. „LRT Klasikos“ naujoje tinklalaidėje „72 atspalviai“ buvo kalbinama sociologė, kriminologė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus vedėja ir vyresnioji mokslo darbuotoja Rūta Vaičiūnienė. Instituto neseniai išleistos monografijos „Defeminizuotas baudžiamasis teisingumas: nuteistų moterų baudimo praktikos ir subjektyvios bausmės patirtys“ bendraautorė kalbėjo apie vyriškumo ir moteriškumo raišką įkalinimo įstaigose, lytiškumo poveikį asmenų socialinei padėčiai ir elgesiui.

Pasak laidos vedėjų, nors lytiškumo raiška yra labai svarbi tiek moterims, tiek vyrams, pats lytiškumas – tai daugialypė ir sunkiai griežtiems apibrėžimams pasiduodanti socialinė sritis, kuri tampa kultūrinių karų objektu. Tinklalaidės viešnia R. Vaičiūnienė, kalbėdama apie įkalintus vyrus ir moteris, teigė, kad jie, prisitaikydami prie kalėjimo kasdienybės ir socialinio gyvenimo, tarsi užsisklendžia prisidengdami fasadiniu, labiausiai toje aplinkoje priimtinu, „lyties rūbu“. Dėl šios priežasties, toliau dėstė mokslininkė, pataisos namuose dažniausiai išreiškiamas ar net palaikomas stereotipinis vyriškumas ar moteriškumas, kuris sustiprinamas darbo, užimtumo ir laisvalaikio formomis, išimtinai orientuotomis į tradicinius lyties vaidmenis. Pasak R. Vaičiūnienės, moterys yra baudžiamos ne tik dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, bet ir dėl norminio moteriškumo standartų, besiremiančių pasyvios, paklusnios, nuolankios, rūpestingos, motiniškos moters vaidmeniu, sulaužymo. Būtent dėl to moterys, atlikdamos laisvės atėmimo bausmę, neretai investuoja ir tiki tradicinio moters vaidmens rekonstrukcija.

Galiausiai mokslininkė išreiškė viltį, kad tėvystės įgūdžių lavinimo programos įkalinimo įstaigose laikui bėgant taps paskata ne tik reikiamiems socialiniams įgūdžiams įgyti, bet ir permąstyti tradicinius lyties vaidmenis, kurie neretais atvejais ir tampa viena iš nusikalstamo elgesio sudedamųjų dalių.

Visą „72 atspalvių“ tinklalaidę su R. Vaičiūniene galima perklausyti čia.

Nuotrauka – „LRT Klasika“.

Bene garsiausiame Europoje tarptautinės privatinės teisės srityje besispecializuojančiame žurnale „Journal of Private International Law“ publikuotas Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės Agnės Limantės straipsnis „Prorogation of jurisdiction and choice of law in EU family law: navigating through the labyrinth of rules“ (liet. Galimybės pasirinkti teismą ir taikytiną teisę ES šeimos teisėje: beieškant kelio taisyklių labirinte). Jame tyrėja analizuoja šalių autonomijos principo apimtį tarptautinėje privatinėje šeimos teisėje.

Publikacijoje dr. A. Limantė daugiausia dėmesio skyrė šalių galimybei tarptautinio pobūdžio santuokos nutraukimui (santuokinių ryšių nutraukimo, tėvų pareigų, išlaikymo, turto dalijimosi bylose) pasirinkti teismą ir taikytiną teisę. Remdamasi atvejo tyrimu, mokslininkė analizuoja, ar Europos Sąjungos šeimos reglamentuose įtvirtintos nuostatos, suteikiančios šalims autonomiją, yra nuoseklios ir pakankamai plačios, kad šalys galėtų rasti geriausiai jų interesus atitinkantį sprendimą.

Visa publikacija anglų kalba pasiekiama čia.

Agnė Limantė, a researcher of the Law Institute of the Lithuanian Center for Social Sciences, has recently published an article in the Journal of Private International Law, which is probably the best-known journal in Europe focusing on private international law. In her paper, entitled “Prorogation of jurisdiction and choice of law in EU family law: navigating through the labyrinth of rules”, the researcher analyses the extent of the principle of autonomy in different European private international family law instruments.

The paper of dr A. Limantė discusses the possibility for the parties to choose a court and the applicable law in cross-border family cases (in cases on the dissolution of matrimonial ties, parental responsibilities, maintenance, and division of property). Through the lens of a case study, the author analyses whether provisions allowing party autonomy in EU family regulations are consistent and wide enough to enable parties to find a solution that best fits their interests.

The full publication in English is available here.

Kas dvejus metus leidžiamame mokslinių darbų rinkinyje „Theory and Practice of Forensic Science and Criminalistics“ (liet. Teismo ekspertizės ir kriminalistikos teorija bei praktika) publikuotas Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininko dr. Roko Uscilos straipsnis „Some issues on forensic psychological examination of victims enduring domestic violence“ (liet. Kai kurie nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje teismo psichologinės ekspertizės tyrimo probleminiai aspektai), parengtas kartu su kolegomis I. Savčenko ir S. Babič iš Sumų miesto Teismo medicinos ekspertizės instituto (Ukraina). Jame nagrinėjami pagrindiniai nukentėjusiojo asmens teismo psichologinės ekspertizės aspektai, kai baudžiamasis procesas įtrauktas į Bendrą ikiteisminių tyrimų registrą pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Ukrainos baudžiamojo kodekso 126¹ straipsnyje.

Kaip nustatyta Ukrainos Respublikos baudžiamajame kodekse, smurtas artimoje aplinkoje – tai tyčinis, sistemingas, baudžiamąją atsakomybę užtraukiantis fizinio, psichologinio ar ekonominio smurto vartojimas prieš esamą ar buvusį sutuoktinį ar kitą asmenį, kai kaltininkas yra (buvo) šeimos narys ar asmuo, turintis artimus santykius su auka, dėl ko yra patiriamos fizinės ar psichologinės kančios, sveikatos sutrikimai, prarandamas darbo našumas, juntama emocinė priklausomybė ir suprastėjusi gyvenimo kokybė.

Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į teisinius ir teorinius metodologinius nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje teismo psichologinės ekspertizės tyrimo pagrindus. Apibrėžiamas sąvokų „smurtas“, „agresija“ ir „prievarta“ sąryšis, atskleidžiamas smurto turinys ir pagrindinės formos. Akcentuojamas moterų (dažniausių smurto artimoje aplinkoje aukų) psichologinis tyrimas. Taip pat pabrėžiamas metodinių rekomendacijų dėl psichologinės aukų ekspertizės, atliekant smurto artimoje aplinkoje tyrimus, rengimo būtinumas ir teismo psichologinių ekspertizių, kaip įrodymų šaltinio, svarba.

Visa publikacija anglų kalba pasiekiama čia (p. 538–554). Informaciją apie leidinį bei kitus jame publikuotus straipsnius rasite čia.

The biennial collection of scientific papers “Theory and Practice of Forensic Science and Criminalistics” published researcher doc. R. Uscila's article "Some issues on forensic psychological examination of victims enduring domestic violence" co-authored with colleagues I. O. Savchenko and S. L. Babych from Sumy Forensic Science Institute (Ukraine). The article examines the main aspects of forensic psychological examination of a victim when criminal proceedings listed in the Unified Register of pre-trial investigations according to criminal offense elements provided for by Article 121¹ of the Criminal Code of Ukraine are considered.

According to the Criminal Code of the Republic of Ukraine, domestic violence is an intentional, systematic, criminal use of physical, psychological, or economic violence against a current or former spouse or another person, with whom the perpetrator is (was) in a family member or close relationship, which causes physical or psychological suffering, health problems, loss of ability to work, emotional dependence or deterioration of the victim’s quality of life.

The article draws attention to legal and theoretical-methodological bases of forensic psychological examination of victims enduring domestic violence. The authors define the relationship between the concepts of  'violence', 'aggression', and 'coercion', and reveal the content and main forms of violence. As well as, emphasize the psychological study of women (the most common victims of domestic violence). And underline the need for methodological guidelines on the forensic psychological examination of victims in research on domestic violence and the importance of forensic psychological examinations as a source of evidence.

The full publication of Rokas Uscila in English can be found here (p. 538–554). Information about the publication and other articles published in it can be found here.

2021 m. birželio 22–24 d. didžiausia Australijoje Naujojo Pietų Velso teisinės pagalbos agentūra „Legal Aid NSW“ sukvietė šios srities ekspertus iš viso pasaulio į nuotolinę Tarptautinės teisinės pagalbos grupės (angl. The International Legal Aid Group, ILAG) 2021 metų konferenciją. Renginyje „Access to Justice and the Challenge of COVID-19“ (liet. Teisė kreiptis į teismą ir COVID-19 iššūkiai) pranešimą skaitė ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė. Antrą konferencijos dieną savo pranešime „Legal aid for children in conflict with the law in Europe: towards child-friendly legal aid?“ (liet. Teisinė pagalba įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vaikams Europoje: ar einame vaikams tinkamos teisinės pagalbos link?) tyrėja pristatė jos vadovaujamos komandos įgyvendinamo projekto „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“ (LA CHILD) rezultatais paremtas įžvalgas.

Pranešimo pradžioje mokslininkė apžvelgė naujausius tarptautinius dokumentus, kuriuose aprašomos vaikams tinkamos teisinės pagalbos principai ir gairės. Pranešėja pažymėjo, kad įtariamųjų ir kaltinamųjų vaikų privalomas atstovavimas, prasidedantis jau nuo pirmosios apklausos policijos nuovadoje, yra gera praktika, kuri turėtų būti įgyvendinta ir už Europos ribų. „Deja, – tęsė A. Limantė, – vaikai retai kada žino savo teises, todėl reikėtų didesnės tokios informacijos sklaidos jiems priimtinais būdais.“ Galiausiai mokslininkė pabrėžė, kad teisininkai, kurie specializuojasi vaiko teisių gynimo srityje, turėtų ne tik išmanyti vaikų justicijos ypatumus, bet ir suvokti jų psichologiją bei raidą. Siekiant, kad teisinė pagalba būtų teikiama atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, ilgainiui turėtų rastis tokių paslaugų teikimo standartų arba profesinių elgesio kodeksų, kuriuose specialistai rastų rekomendacijų, kaip elgtis su įtariamaisiais ir kaltinamaisiais vaikais.

Tarptautinė teisinės pagalbos grupė (ILAG) vienija teisinės pagalbos specialistus nuo tokias paslaugas teikiančių tarnybų vadovų, aukšto rango valstybės tarnautojų iki įvairių pasaulio valstybių mokslininkų. Grupės misija – pasitelkiant diskusijas ir dialogą, atsižvelgiant į tarptautinius politikos ir tyrimų pokyčius, gerinti moksliniais tyrimais paremtos politikos formavimą teisinių paslaugų teikimo srityje.

Agnės Limantės pranešimo konferencijoje vaizdo įrašas pasiekiamas čia, o jos parengtas skaidres galima parsisiųsti čia.

Informaciją apie visą renginį bei kitų pranešėjų pristatymus galite rasti čia.

Daugiau informacijos apie A. Limantės vadovaujamą „LA CHILD“ projektą galite rasti čia.

On 23-24 June 2021, Australia’s largest legal aid agency in New South Wales, “Legal Aid NSW” convened experts in the field from all over the world to the online conference of the International Legal Aid Group. At the event entitled “Access to Justice and the Challenge of COVID 19” took part Agnė Limantė, a chief researcher at the Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences. On the second day of the conference, she gave the presentation “Legal aid for children in conflict with the law in Europe: towards child-friendly legal aid?”. In her speech, the researcher presented her insights based on the results of the project “Legal aid for children in criminal proceedings: developing and sharing best practices” (LA CHILD) implemented by her team.

At the beginning of her presentation, the researcher reviewed the latest international documents establishing the principles and guidelines for child-friendly legal aid. Agnė Limantė noted that the mandatory representation of suspected and accused children throughout the criminal proceedings is a good practice that should be strengthened in Europe and beyond it. She added: “However, children are not always aware of their rights, including the right to legal aid; therefore, there is a need for the greater dissemination of such information in clear and accessible ways.” The researcher emphasised how important is that lawyers who specialise in the area of child justice would have in-depth knowledge of child justice specifics and a profound understanding of child psychology and development. To provide legal assistance according to the age and maturity of the child, standards or professional codes of conduct should be developed in the long run, in which professionals would find recommendations on how to deal with suspected and accused children.

The International Legal Aid Group (ILAG) is a network of legal aid specialists, including Chief Executives and Managers from Legal Aid Commissions, High Ranking Civil Servants and leading academics in different countries all over the world. The mission of ILAG is to improve evidence-based policy-making in the field of poverty legal services through discussion and dialogue relating to international developments in policy and research. ILAG focuses primarily on the particular issues raised in jurisdictions, which have established highly developed systems of legal aid.

The video of Agnė Limantė report at the conference is available here and you can download her slides here.

Information about the whole event and presentations of other speakers can be found here.

You can find more about the LA CHILD project led by A. Limantė here.

Tarptautiniu mastu pripažintos leidyklos „Springer“ leidžiamos knygų serijos „Europos ir tarptautinės teisės Balkanų regione metraštis“ 2020 metų tome (angl. Balkan Yearbook of European and International Law 2020) publikuotas Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – Institutas) vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Agnės Limantės mokslinis straipsnis „The Western Balkans on the Way to the EU: Revisiting EU Conditionality“ (liet. Vakarų Balkanai pakeliui į ES: prisijungimo prie ES sąlygų peržiūrėjimas).

Publikacijoje analizuojamos Vakarų Balkanų valstybėms taikomos prisijungimo prie Europos Sąjungos (toliau – ES) sąlygos bei identifikuojamos reikalaujamus standartus trukdančios pasiekti priežastys. Mokslininkės atliktas tyrimas atskleidė, kad analizuojamo regiono valstybėms numatytų prisijungimo prie ES sąlygų taikymo mechanizmas kiekybiškai bei kokybiškai skiriasi nuo analogų, naudotų ankstesnių Bendrijos plėtros etapų metu. Taip pat nustatyta, kad prisijungimo prie ES sąlygos net jei ir detaliai aprašytos, o jų įgyvendinimas kruopščiai prižiūrimas, dėl begalės skirtingų priežasčių ne visuomet pasiekia joms keliamų tikslų.

Vienos seniausių ir didžiausių pasaulio akademinių leidyklų „Springer“ leidiniuose daugiausia dėmesio skiriama socialiniams ir humanitariniams mokslams, tarptautinei teisei, technologijoms, medicinai ir kitoms mokslo sritims. Iki šiol leidykla yra išleidusi du Europos ir tarptautinės teisės Balkanų regione metraščius (2019 ir 2020 metų).

Su visa mokslininkės Agnės Limantės publikacija anglų kalba galima susipažinti čia. Europos ir tarptautinės teisės Balkanų regione metraščio 2020 metų tomo aprašymas pasiekiamas čia.

The Balkan Yearbook of European and International Law (BYEIL) published by the internationally recognised publishing house Springer in its recent volume has included an article written by the chief researcher of the Law Institute Agnė Limantė. Her scientific article is entitled “The Western Balkans on the Way to the EU: Revisiting EU Conditionality”.

In her paper, Agnė Limantė systemically analyses the European Union accession conditionality applied in respect of Western Balkan countries and discusses the causes for its failure to produce the expected results. She claims that European Union conditionality in the Western Balkans is qualitatively and quantitatively different from that experienced in earlier enlargements. Adopting various instruments, the European Union has built a pyramid of conditions to be fulfilled by the Western Balkan countries and has expanded their content. However, even if detailed and scrupulously monitored, European Union conditionality does not always meet its target due to a set of reasons.

Springer, one of the world’s oldest and largest academic publishers, focuses on the social sciences and humanities, international law, technology, medicine and other disciplines. To date, the publishing house has published two issues of the Balkan Yearbook of European and International Law (2019 and 2020).

The full publication of Agnė Limantė in English can be found here. A description of the 2020 volume of the Balkan Yearbook of European and International Law is available here.

Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Defeminizuotas baudžiamasis teisingumas: nuteistų moterų baudimo praktikos ir subjektyvios bausmės patirtys“ („FemiJust“) partnerių komanda, kurią sudaro Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas, Kembridžo universiteto Kriminologijos institutas (Didžioji Britanija) bei Vytauto Didžiojo universitetas, suorganizavo tarptautinę konferenciją „Teisingos bausmės moterims? Baudžiamoji praktika ir nuteistųjų moterų patirtys“, vykusią 2021 m. birželio 23 d.

Konferencijos metu buvo aptariama teisingų bausmių moterims problema, analizuojamos moterų nusikalstamo elgesio aiškinimo ir nusikalstamos veikos sudėties kaitos tendencijos, taip pat gilintasi į taikomus baudimo mechanizmus ir praktikas, o pranešimus skaitė akademinės bendruomenės nariai, šios srities praktikai bei atstovai.

Kembridžo universiteto profesorė Loraine Gelsthorpe ir mokslininkė Jane Dominey pristatymo „What works with women?“ (liet. „Kas tinka moterims?“) metu pristatė savo atliktą tyrimą, moterų centrų svarbą ir pabrėžė, kad pirmiausia turime matyti moteris, o tik po to nuteistąsias. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslo darbuotojos dr. Rūta Vaičiūnienė ir Liubovė Jarutienė savo pranešimo „Gender & Sentencing in Lithuania: more mercy for women?“ (liet. „Lytis ir bausmės Lietuvoje: daugiau gailestingumo moterims?“) metu pristatė savo atlikto tyrimo rezultatus ir moterų įkalinimo tendencijas Lietuvoje. Dr. Simonas Nikartas pranešime „Pains of probation: experiences of Lithuanian women under community supervision“ (liet. „Probacijos skausmai: Lietuvos probuojamų moterų patirtis“) pateikė nusikaltusių moterų patirtis Probacijos tarnyboje. Dr. Artūras Tereškinas savo pristatymo „Emotional work and emotional rules in Panevėžys correctional facility, Lithuania“ (liet. „Emocinis darbas ir emocinės taisyklės Panevėžio pataisos namuose, Lietuvoje“) metu atkreipė dėmesį ne tik į patį bausmės atlikimą, bet ir į kalinimo emocinius aspektus ir svarbą. Dandolko technologijų instituto teisės dėstytoja dr. Aoife Watters pranešime „Women's experiences of imprisonment in Ireland“ (liet. „Moterų įkalinimo patirtys Airijoje“) pristatė savo atliktą tyrimą, kuriame tyrė ne tik pačios bausmių sistemos Airijoje ypatybes, bet ir lygino sistemos skirtumus vyrų ir moterų kalinimo įstaigose. Stafordšyro universiteto lektorė dr. Arta Jalili Idrissi pranešime „Women’s imprisonment in Latvia: the clash of the Soviet and neoliberal ‘titans’“ (liet. „Moterų įkalinimas Latvijoje: sovietų ir neoliberalų „titanų“ susidūrimas“) apžvelgė moterų įkalinimą Latvijoje per tris sritis: materialinę, procedūrinę ir ideologinę. Glazgo universiteto lektorė Marguerite Schinkel pranešime „The experience of persistent imprisonment for women in Scotland“ (liet. „Nuolatinio moterų įkalinimo Škotijoje patirtis“) pateikė išsamią analizę apie netikslingą moterų kalinimą bei pagalbos joms nesuteikimą Škotijoje. Kriminologijos ir baudžiamosios justicijos sistemos mokslininkė iš Barselonos Ares Batlle pranešime „Are we treating self-harm as misconduct in female prisons?“ (liet. „Ar savęs žalojimą moterų kalėjimuose traktuojame kaip netinkamą elgesį?“) pristatė savo atliktą tyrimą, kuriame analizuojamas drausminis režimas, netinkamas elgesys ir savęs žalojimas. Malagos universiteto dėstytoja ir mokslininkė María Izco Rincón pranešimo metu pristatė savo atliktą tyrimą apie Ispanijos įkalinimo įstaigas ir atsakė į klausimą: „Are gender, age and nationality factors of discrimination in prison life?“ (liet. „Ar lytis, amžius ir tautybė yra diskriminacijos veiksniai kalėjime?“). Europos kriminologų draugijos narė, mokslininkė Andreia de Castro Rodrigues skaitė pranešimą „Female offenders’ perceptions about penal sanctions purposes and their own penalty“ (liet. „Pažeidėjų moterų požiūris į baudžiamųjų sankcijų tikslus ir jų pačių bausmę“), kurio metu pristatė savo atliktą tyrimą Portugalijos įkalinimo įstaigose.

Konferencijos vaizdo įrašą galite žiūrėti čia.

Norime nuoširdžiai padėkoti visiems pranešėjams už pasidalintas įžvalgas ir neįkainojamą patirtį.

Konferencija yra Lietuvos mokslo tarybos bendrai finansuojamo projekto „Defeminizuotas baudžiamasis teisingumas: nuteistų moterų baudimo praktikos ir subjektyvios bausmės patirtys“ („FemiJust“) dalis. Plačiau apie „FemiJust“ projektą.

The Research Council of Lithuania co-funded Project “Defeminised criminal justice: female offenders’ penalties and their experience of punishment” (Femijust) partner team consisting of Law Institute of the Lithuanian Center for Social Sciences, University of Cambridge Institute of Criminology and Vytautas Magnus University organized a conference „A just punishment for women? Punitive practices and female offenders‘ experiences“, that took place on the 23rd of June 2021.

The conference discussed the issue of fair punishment for women, analyse trends in the interpretation of women's criminal behaviour and the composition of criminal activity, as well as delve into the applicable punishment mechanisms and practices. Presentations were delivered by members of the academic community, practitioners and other representatives.

Professor of Criminology and Criminal Justice at the Institute of Criminology, University of Cambridge Loraine Gelsthorpe and researcher Jane Dominey during the presentation „What works with women?“ presented the lessons from their research, the importance of community centres for women and stressed the importance of seeing women first, offenders last. Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences researchers dr Rūta Vaičiūnienė and Liubovė Jarutienė during the presentation „Gender & Sentencing in Lithuania: more mercy for women?“ presented the results of their study and tendencies of women imprisonment in Lithuania. Dr Simonas Nikartas in the presentation „Pains of probation: experiences of Lithuanian women under community supervision“ presented the experience of offender women on Probation in Lithuania. Dr Artūras Tereškinas in his presentation „Emotional work and emotional rules in Panevėžys correctional facility, Lithuania“ drew attention not only to the execution of the sentence itself but also to the emotional aspects and importance of imprisonment. Lecturer in Law at Dundalk Institute of Technology, dr Aoife Watters in the presentation „Women's experiences of imprisonment in Ireland“, presented her study, which examined the characteristics of the penitentiary system in Ireland itself and also compared the differences between men and women imprisonment. Dr Arta Jalili Idrissi, a Lecturer at Staffordshire University, presented „Women’s imprisonment in Latvia: the clash of the Soviet and neoliberal ‘titans’“ where she viewed women’s imprisonment through three realms: the material, procedural and ideological. Marguerite Schinkel, a lecturer at the University of Glasgow, provided a detailed analysis of the inappropriate detention and non-assistance of women in Scotland while reading her presentation „The experience of persistent imprisonment for women in Scotland“.Criminology and Criminal Justice System Research Group member and researcher Ares Batlle in the presentation „Are we treating self-harm as misconduct in female prisons?“ presented her research where she analyses disciplinary regime, misconduct and self-harm. María Izco Rincón, a researcher that works at the Department of Public Law, University of Malaga, presented her research about Spanish prisons and answered a question: “Are gender, age and nationality factors of discrimination in prison life?”. Researcher and a member of the European Society of Criminology Andreia de Castro Rodrigues read the presentation „Female offenders’ perceptions about penal sanctions purposes and their own penalty“ presented her research about the Portuguese prison system.

You can watch the video of the conference here.

We would like to sincerely thank all the presenters for their shared insights and invaluable experiences.

The conference is part of the Research Council of Lithuania co-funded project “Defeminised criminal justice: female offenders’ penalties and their experiences of punishment” (FemiJust). You can find out more about the project here.

Baudžiamojoje teisėje teigiama, kad nė vienas žmogus neturėtų įgyti imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo einamų pareigų ar profesijos pagrindu. Gegužės 28 d. vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Baudžiamųjų įstatymų (ne)kokybė ir žmogaus teisės“ Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas Darius Pranka pristatė pranešimą „Mediko klaidos kaina – baudžiamosios atsakomybės klausimai EŽTT jurisprudencijos kontekste“, kuriame iškėlė diskusinį klausimą, ar mediko profesijos specifika pagrįstai atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės klaidos atveju?

Pažymėtina, kad, analizuojant gydytojų medicinines klaidas, galima kalbėti tik apie neatsargias nusikalstamas veikas, kurių kvalifikavimas priklauso nuo kilusių padarinių: neatsargaus gyvybės atėmimo ir neatsargių, sunkių ar nesunkių sveikatos sutrikdymų. Tokiais atvejais medikams jokios išimtys nėra taikomos ir, nustačius visus neatsargaus nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, jie už savo veiksmus atsako įprasta tvarka. Pasak D. Prankos, per pastaruosius 10–15 metų bylų, susijusių su medikų padarytomis klaidomis, Lietuvoje buvo tik vienetai. Vis dėlto nedidelis bylų skaičius nesumenkina problemos aktualumo. „Tam tikrais atvejais gydytojai už savo klaidas privalo būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, nepaisant su tuo susijusių teisinių ir kitų neigiamų padarinių“, – teigė mokslininkas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas jau apie 20 metų laikosi pozicijos, kad mediko klaidos atveju baudžiamoji atsakomybė yra tinkama ir ją galima taikyti kartu su civiline, tačiau ji nėra būtina ar privaloma. Baudžiamosios atsakomybės privalomumas kyla tuomet, kai valstybė nesukuria teisinio reguliavimo, pagal kurį nuo mediko klaidos nukentėję asmenys galėtų efektyviai ginti savo teises civilinės teisės priemonėmis. Kita vertus, baudžiamosios atsakomybės taikymas yra privalomas net kai valstybė sukuria teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys savo teises gali ginti civilinėje teisėje tuo atveju, kai pacientui buvo sąmoningai sukeltas pavojus arba neatliktos mediko pareigos teikiant būtinąją medicinos pagalbą.

Reziumuodamas mokslininkas pabrėžė, kad kriminalinė bausmė turi būti privaloma ne už kiekvieną mediko klaidą, o tik už itin aplaidų, akivaizdžiai neatsakingą ir grubų pareigų atlikimą ar neveikimą, sukėlusį paciento mirtį ar sveikatos sutrikdymą.

Visą dr. Dariaus Prankos pranešimą (nuo 1:54:24 iki 2:10:39) galima peržiūrėti čia.