[:lt]

Lietuvos teisės instituto mokslininkų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 12-15 metų moksleivių nusikalstamo elgesio paplitimo rodikliai nedidėja, jų daromi pažeidimai nėra linkę sunkėti, o pažeidėjų amžius taip pat nejaunėja. Nors tyrime dalyvavę ekspertai Lietuvoje vykdomas jaunimo nusikaltimų prevencijos programas vertina kritiškai.

Lietuvos teisės instituto mokslininkai 2013-2015 metais vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir viktimizacija”, kurio metu buvo atlikti du dideli empiriniai tyrimai.

Vienas iš tyrimo tikslų buvo nustatyti, kiek paplitęs nepilnamečių nusikalstamas elgesys remiantis ne statistiniais duomenimis ar policijos įvykių suvestinėmis, o taikant pranešimo apie save (angl. – self-report) metodiką, t.y. kai klausiama pačių nepilnamečių, ar jie yra padarę nusikalstamas veikas, kokio pobūdžio, kiek kartų per tam tikrą laikotarpį. Tyrimo metu buvo apklausti 2824 12-15 metų amžiaus moksleiviai iš penkių Lietuvos miestų (Vilniaus, Šiaulių, Kretingos, Plungės bei Telšių). Šio tyrimo rezultatai buvo lyginami ir su 2006 m. tyrimu, kuris buvo vykdomas pagal tą pačią metodiką.

Taip pat buvo siekiama įvertinti Lietuvoje vykdoma nepilnamečių justicijos politiką. Čia tyrėjams buvo svarbi nepilnamečių justicijos srityje dirbančių profesionalų nuomonė tiek tų, kurie formuoja nepilnamečių justicijos politiką, tiek praktikų, kuriems tenka ją įgyvendinti. Todėl buvo atliktas kokybinis tyrimas – 29 interviu su šios srities specialistais (teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos institucijų atstovų, socialinių darbuotojų, psichologų ir kt.).

Mokslinėje konferencijoje „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir nepilnamečių justicijos politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai” tyrimą pristatinėdama tyrimo vadovė, Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Svetlana Justickaja sakė, kad beveik 60 proc. apklaustų moksleivių nurodė, jog bent vieną kartą gyvenime yra padarę nusikalstamo pobūdžio veiką. Labiausiai paplitęs nusikalstamas elgesys tarp moksleivių – neteisėtas muzikos ar filmų parsisiuntimas. Neteisėtai muzikos ar filmų per visą gyvenimą ir per paskutinius metus yra parsisiuntę apie pusė moksleivių. Tokia tendencija stebinti neturėtų atsižvelgiant į interneto vartojimo mastus šiuolaikiniame globaliame pasaulyje. Tačiau „rimti“ teisės pažeidimai tarp moksleivių nėra plačiai paplitę. Tik ketvirtadalis moksleivių per visą gyvenimą buvo padarę rimtesnio pobūdžio nusikalstamas veikas. Iš jų 10 proc. moksleivių nurodė, jog piešė grafiti, dar mažiau vogė iš parduotuvių, dalyvavo grupinėse muštynėse, padarė kūno sužalojimą ar įvykdė kitus pažeidimus.

Tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad vos 7 proc. moksleivių, kurie kada nors per savo gyvenimą padarę nusikalstamą veiką, nurodė turėję kontaktų su policija. Todėl mokslininkai daro prielaidą, jog statistiniuose duomenyse reali nepilnamečių padaromų nusikaltimų situacija neatspindima.

Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Jolanta Aleknevičienė pristatė Lietuvos nepilnamečių justicijos politiką formuojančių ir vykdančių institucijų ekspertų nuomonės tyrimą. Šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti nepilnamečių justicijos politikos problematiką ir jos vertinimą, o taip pat atsakyti į klausimus, kiek ji prisideda prie nepilnamečių nusikalstamo elgesio problemų sprendimo bei su kokiomis problemomis buvo susiduriama įgyvendinant Nepilnamečių justicijos programą ir jose numatytas priemones. Anot mokslininkės, vyrauja labiau neigiami nei teigiami vertinimai, ypatingai praktikų komentaruose yra užkoduotas bejėgiškumas ir nepasitikėjimas sistema. „Praktiškai Nepilnamečių justicijos programa eina savo keliu, o darbas su nepilnamečiais – savo keliu“, sakė J.Aleknevičienė. Apklaustų ekspertų nuomonę trūksta politinės valios ir nuoseklaus kompleksinio veikimo, kad nepilnamečių nusikalstamo elgesio problemos būtų sprendžiamos efektyviai.

[:]