Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

news

Naujienos

2021 / 10 / 20

Ar žinome, kas yra persekiojimas ir kaip į jį reaguoti?

 

Didžiausiame Lietuvos mokslo populiarinimo renginyje „Erdvėlaivis Žemė“ šiemet dalyvavo ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute (toliau – Institutas) įgyvendinamo projekto „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA) tyrėjų komanda, vadovaujama prof. Ilonos Laurinaitytės. 18-ame Mokslo festivalyje jos kvietė į seminarą „Ar žinau, kas yra persekiojimas ir kaip į jį reaguoti?“, kurio metu pristatė pirmuosius projekto rezultatus.

Persekiojimas yra rimta visuomenės sveikatos problema ir žalinga viktimizacijos forma, sukelianti sunkias fizines, socialines ir / ar psichologines pasekmes aukai. Reprezentatyvių nacionalinių tyrimų duomenimis, Vakarų šalyse viena iš 5 moterų ir vienas iš 10 vyrų patyrė persekiojimą savo gyvenime. Pastebėta, kad šios problemos augimą pastaraisiais metais ypač veikia sparti skaitmeninių technologijų plėtra. Mokslinių tyrimų rezultatai taip pat parodė, kad visuomenė nėra tinkamai informuota apie persekiojimo pavojų ir todėl dažnai susiduriama su tokios situacijos neigimu ar minimizavimu.

Seminaro dalyviams pristatyta persekiojimo sąvokos apibrėžtumo problema bei ilgą laiką šalyje vykusios šio įkyraus ir nepageidaujamo elgesio kriminalizavimo diskusijos, pasibaigusios spalio 14 d. LR Seimui priėmus Baudžiamojo kodekso pataisas, įtvirtinusias atsakomybę už neteisėtą žmogaus persekiojimą. Vėliau projekto tyrėjos praskleidė jų įgyvendinamus tyrimus gaubusią skraistę ir susirinkusiuosius plačiau supažindino su neseniai atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis. Pastarojoje dalyvavo 1 517 abiejų lyčių asmenų, priklausančių įvairioms amžiaus grupėms (amžiaus ribos 18–87 m.), o dalyvių išsilavinimas, gyvenamoji vieta, tautybė ir kitos demografinės charakteristikos atitiko bendrą Lietuvos situaciją.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad 17,5 % apklaustųjų patys patyrė persekiojimą, 25,1 % nurodė tokių asmenų pažįstantys tarp savo artimų žmonių. Labiausiai paplitę buvo tie atvejai, kuomet persekiojo (buvęs ar esamas) intymus partneris (38,5 %) ir pažįstamas žmogus (29,8 %), kuris buvo vyriškos lyties (70,6 %). Persekiojimą patyrę asmenys minėjo, kad dažniausiai persekiojimas pasireiškė nuolatiniais skambučiais, siunčiamais nepageidaujamais laiškais ar žinutėmis (įvairia forma), jų aktyvumo socialiniuose tinkluose ar bendrai internete sekimu, šnipinėjimu, sekiojimu iš paskos ir pan. Seminaro metu mokslininkės taip pat aptarė galimas reagavimo į persekiojimą priemones ir problemas bei įsitraukė į aktyvią diskusiją su seminaro dalyviais.

Plačiau apie Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą tyrimą „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA), sutarties Nr. S-GEV-21-4, galite sužinoti čia.