LIETUVOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ CENTRO TEISĖS INSTITUTAS

NAUJIENOS

Lietuvoje atsakomybė už narkotikų laikymą griežtėja

[:lt]

Lietuvoje, priešingai nei Vakarų pasaulyje, už narkotikų įsigijimą ir laikymą atsakomybė yra griežtinama – nuo 2017 m. už narkotikų įgijimą bei laikymą administracinė atsakomybė panaikinta ir nuo šiol taikoma tik baudžiamoji.

Nors toks sugriežtinimas didelių pokyčių į praktiką neįneš (už narkotikų įsigijimą ir iki šiol beveik visada buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė), mokslininkai atkreipia dėmesį ir į tai, jog vartojimą savo reikmėms švelniau traktuoti siūloma ne tik mokslo darbuose, tačiau ir oficialiuose Jungtinių Tautų (JT) konvencijų komentaruose.

Tokias išvadas savo mokslo studijoje „Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės mechanizmas ir naujausios narkotikų politikos tendencijos dėl disponavimo narkotikais savo reikmėms pasaulyje ir Lietuvoje“ pateikia Lietuvos teisės instituto mokslininkas Mindaugas Lankauskas.

Anot mokslininko, Lietuvos narkotikų kontrolės politika yra orientuota į griežtas kontrolės priemones, tačiau taip pat pabrėžiama ir prevencijos svarba. Vartojimo savo reikmėms atžvilgiu iki 2017 metų egzistavo dalinė dekriminalizacija – buvo galimybė už narkotikų įgijimą bei laikymą, šalia baudžiamosios, taikyti ir administracinę atsakomybę. Kokiais kriterijais (esminis iš jų – veikos pavojingumas) remiantis reikėtų atriboti šias atsakomybės rūšis, ne vienoje nutartyje buvo išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Tuo tarpu JT konvencijose ir Europos Sąjungos (ES) dokumentuose daromas ryškus skirtumas tarp narkotikų platinimo ir veikų, susijusių su asmeniniu vartojimu. Pirmuoju atveju valstybės vienareikšmiškai turi taikyti baudžiamąsias sankcijas, kurios turi būti pakankamai griežtos ir atgrasančios. Antruoju atveju valstybėms yra paliktos gana plačios pasirinkimo galimybės. Paties vartojimo fakto kriminalizuoti nesiūloma, o su vartojimu savo reikmėms susijusių veikų atžvilgiu galima taikyti tiek griežtas baudžiamąsias sankcijas (nors konvencijų komentaruose tai ir nėra rekomenduojama), tiek ir kitokio pobūdžio priemones (pvz., administracines sankcijas, siuntimą gydytis ir kt.). Tiesa, valstybės negali visiškai nereaguoti ir yra įpareigojamos imtis tam tikrų priemonių.

Didžiausias iššūkis globaliai narkotikų kontrolės sistemai – kanapių legalizavimo iniciatyvų sėkmė dalyje JAV valstijų. Ši sėkmė sietina su kanapių vartojimo „normalizavimu“, kai į tai nebėra žiūrima kaip į patologinį elgesį. Savo ruožtu normalizacinei perspektyvai dabartinėje JT narkotikų kontrolės sistemoje nėra vietos (skirtingai nuo, pvz., dekriminalizavimo, kurio šalininkai akcentuoja žalos mažinimą, o ne laisvą pasirinkimą) ir tai kelia gana didelę įtampą. Atsižvelgiant į tai, neįvykdžius JT konvencijų revizijos, kyla grėsmė ir visos tarptautinės narkotikų kontrolės sistemos stabilumui. 

Visą Mindaugo Lankausko mokslo studijos tekstą galima rasti čia.

[:]