Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

PERSEKIOJIMAS ARTIMOJE APLINKOJE: SUVOKIMAS, PAPLITIMAS IR REAGAVIMO Į JĮ GALIMYBĖS LIETUVOJE (PERARA)

 

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto tyrėjos įgyvendina Lietuvos mokslo tarybos pagal konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Gerovės visuomenė“ finansuojamą tyrimą „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA). Jo pagrindinę idėją – ištirti persekiojimo artimoje aplinkoje reiškinį Lietuvoje – palaiko gausus būrys institucinių partnerių: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Nacionalinė teismų administracija ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Persekiojimas yra rimta visuomenės sveikatos problema ir žalinga viktimizacijos forma, sukelianti sunkias fizines, socialines ir / ar psichologines pasekmes aukai, ypač persekiojimo artimoje aplinkoje atvejais. Šios problemos mastai auga, o prie to prisideda ir sparti skaitmeninių technologijų plėtra. Remiantis atliktų reprezentatyvių nacionalinių tyrimų duomenimis, Vakarų šalyse persekiojimo lygis yra aukštas: viena iš 5 moterų ir vienas iš 10 vyrų yra patyrę persekiojimą savo gyvenime. Mokslinių tyrimų rezultatai taip pat rodo, kad susidūrę su persekiojimo elgesiu policijos ar kiti pareigūnai, o kartais ir patys persekiojimą patiriantys asmenys, nepakankamai suvokia situacijos pavojingumą, todėl dažnai neigia ar minimizuoja persekiojimo reikšmę. Pirmo Lietuvoje mokslinio tyrimo šia tema tikslas – ištirti persekiojimo sampratą ir paplitimą tarp Lietuvos gyventojų, esamas reagavimo į asmens persekiojimą artimoje aplinkoje priemones bei numatyti jų tobulinimo kryptis.
 
Visus, besidominčius persekiojimo reiškiniu arba ieškančius pagalbos dėl šiuo metu patiriamo ar anksčiau vykusio persekiojimo, kviečiame susisiekti su tyrėjų komanda el. paštu stalking@teise.org.

 

Projekto empirinį tyrimą sudarys keturios dalys:
   – reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa;
   – pastarųjų penkerių metų baudžiamųjų bylų dėl persekiojimo sprendimų analizė;
   – teisėsaugos institucijų atstovų (policijos pareigūnų, prokurorų) ir teisėjų apklausa;
   – fokusuota grupinė diskusija su pagalbos teikėjais ir politikos formuotojais.

Numatoma, jog projekto rezultatai padės įvertinti tiek nukentėjusių nuo persekiojimo žmonių poreikius ir jiems reikalingą pagalbą, tiek persekiotojams skirtinas tinkamas poveikio priemones, taip pat teisėsaugos institucijų atstovų ir teisėjų požiūrį į persekiojimą, jų gebėjimą atpažinti tokio elgesio pavojingumą bei kritiškai įvertinti atsakomybės už šią veiką teisinio reglamentavimo problemas. Taip pat tikimasi, kad planuojamų tyrimų rezultatai leis numatyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo kryptis, užtikrinant persekiojimo prevenciją ir koordinuotą įvairių institucijų atsaką į persekiojimo reiškinį. Projektas padės pagrindą šio reiškinio stebėsenai mūsų šalyje bei sudarys galimybes tarpkultūriniams palyginimams.

Projekto rezultatus planuojama skelbti mokslinėse publikacijose (straipsniuose ir studijoje) bei mokslo populiarinimo straipsniuose. Tyrimo pagrindu suformuluotos praktinės rekomendacijos projekto partneriams dėl pagalbos nukentėjusiems nuo persekiojimo teikimo, jų saugumo užtikrinimo bei prevencinio darbo galimybių įvairiose asmenų grupėse neabejotinai prisidės prie saugios, sveikos ir įtraukios visuomenės idėjos įgyvendinimo. Taip pat planuojama tyrimo rezultatus pristatyti įvairiose nacionalinėse bei tarptautinėse konferencijose.

Konkursinių prioritetinių mokslinių tyrimų programa „Gerovės visuomenė“ skirta finansuoti kompleksinius gerovės visuomenės prielaidų ir jos raidos Lietuvoje mokslinius tyrimus.

Projekto tyrėjų komandą sudaro: doc. dr. Ilona Laurinaitytė (projekto vadovė), doc. dr. Ilona Michailovič ir dokt. Liubovė Jarutienė.

Projekto trukmė: 2021-02-01–2022-12-31.

Projekto biudžetas – 100 tūkst. eurų.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-GEV-21-4.

Nuotraukos autorė Rita Kazanavičiūtė.

Projekto idėją palaiko: