Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su LTI slapukų politika. Daugiau informacijos

RESOCIALIZACIJOS PRIEMONIŲ TAIKYMO PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOS ĮKALINIMO ĮSTAIGOSE ELGESIO KOREKCIJOS PROGRAMAS VYKDANČIŲ SPECIALISTŲ POŽIŪRIU (RE-LAV)

Lietuvos mokslo taryba skyrė finansavimą projektui „Resocializacijos priemonių taikymo problemos ir perspektyvos įkalinimo įstaigose elgesio korekcijos programas vykdančių specialistų požiūriu“ (RE-LAV). Projektas finansuojamas įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant mokslo (meno) tyrimus semestrų metu“.

Resocializacija yra nuolat vykstantis, nenutrūkstantis procesas. Remiantis moksliniais tyrimais bei tarptautiniais standartais ir rekomendacijomis per paskutinius dešimtmečius tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio valstybėse buvo permąstomi laisvės atėmimo bausmės tikslai, taip pat kartu keitėsi ir pačios įkalinimo sąlygos. Tarptautiniu lygmeniu sutariama, kad nuteistiesiems turi būti užtikrinamos orios, kuo labiau gyvenimą laisvėje atitinkančios sąlygos, o pati įkalinimo bausmė turėtų būti orientuota į sėkmingą nuteistojo grįžimą į visuomenę. Siekiant, kad nuteistas asmuo atlikęs bausmę savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalyje nors ir netiesiogiai, bet iškeliamas asmens resocializacijos, integracijos tikslas. Kita vertus, dėl pačios kalinimo esmės, kuri veikia ypač žalingai, sėkmingas resocializacijos įgyvendinimas tampa problemiškas. 2019 m. Lietuva iš visų ES šalių turėjo didžiausią kalinių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų – 232. Specialistų bei mokslininkų nuomone, vienas iš būdų kovoti su vis augančiu kalinių skaičiumi – kurti resocializacijos sistemą, kuri padėtų mažinti pakartotinį nusikalstamumą bei palengvintų nuteistųjų (įkalintų) asmenų integraciją į visuomenę. Šiandien toks tikslas jau yra tapęs tiek Lietuvos, tiek didžiosios dalies Europos šalių įkalinimo sistemų prioritetu.

Tyrimo metu bus analizuojama itin svarbi ir aktuali tema – resocializacijos priemonių įgyvendinimo įkalinimo įstaigose problemos ir perspektyvos. Šios temos nagrinėjimas svarbus, siekiant išsiaiškinti esmines problemas, kurios trukdo užtikrinti efektyvų nuteistųjų resocializacijos įgyvendinimą bei identifikuoti perspektyvas, padedančias užtikrinti resocializacijos priemonių efektyvumą. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad, viena vertus, investicijos į šį projektą bus skirtos socialinėje plotmėje itin aktualiai temai tirti, kitą vertus – bus stiprinamas studentės mokslinis potencialas.

Planuojamas projekto poveikis tolesnei mokslo plėtrai – atliktas tyrimas leistų identifikuoti ir išanalizuoti problemas, su kuriomis susiduria elgesio korekcijos programas vedantys įkalinimo įstaigų darbuotojai bei numatyti tolesnes veiksmingos resocializacijos įgyvendinimo perspektyvas. Tyrimo metu pasiektos išvados leistų plėtoti būsimus, dar platesnės apimties regioninius tyrimus bei spręsti Lietuvoje kylančias resocializacijos vykdymo ir įgyvendinimo problemas.

Projekto pabaigoje bus paruošta mokslinės veiklos ataskaita, perskaitytas tyrimo rezultatus apibendrinantis žodinis pranešimas Lietuvos mokslo tarybos rengiamoje studentų konferencijoje bei paruošta pranešimo santrauka.

Projekto jaunesnioji specialistė: Aistė Gustaitė.

Projekto vadovė: dr. Rūta Vaičiūnienė.

Projekto trukmė: 2020-11-06–2021-04-30.

Projekto biudžetas: 2 940,43 eurai.

Projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0368) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. DOTSUT-589.