Naujienų archyvas

Džiaugiamės, kad Lietuvos mokslo taryba pagal jos remiamą priemonę „Reikminių tyrimų projektai“ skyrė finansavimą Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) įgyvendinamam projektui „Socialinių ryšių kalėjimuose stiprinimas: nuteistųjų poreikių, veiksmingų priemonių ir jų taikymo sąveika ir sinergija“ (NARYS). LSMC TI tyrėjų komanda jį vykdys 2025-10-01–2026-09-30 laikotarpiu.

Remiantis moksliniais tyrimais, nustatyta, kad nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, socialinių ryšių palaikymas – svarbus veiksnys, padedantis formuoti tiek jų elgesį ir įgūdžius įkalinimo įstaigoje, tiek palengvinantis tolimesnę jų integraciją. Tad šio projekto tyrėjų tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos kalėjimuose taikomas socialinių ryšių stiprinimo ir atkūrimo priemones. Tyrimo įžvalgų pagrindu projekto vykdytojos suformuluos rekomendacijas, kuriose pasiūlys šių priemonių plėtros ir jų taikymo kokybės užtikrinimo modelį.

Projekto tyrėjų komandą sudaro: dr. Rūta Vaičiūnienė (projekto vadovė), dokt. Goda Dainauskaitė, Agata Katkonienė ir Aušra Maskaliovienė.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-REP-25-7.

Daugiau informacijos apie projektą čia.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto tyrėjų parengtas straipsnis „Hope of Release? Life Imprisonment in Lithuania“ neseniai buvo publikuotas akademiniame tarptautiniame žurnale „Baltic Journal of Law & Politics“. Straipsnio autoriai dr. Catherine Appleton, dr. Simonas Nikartas ir Goda Šleinotaitė jame nagrinėja 2019 m. Lietuvoje priimtus reikšmingus teisės aktų pakeitimus, kai laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys asmenys įgijo teisę kreiptis dėl šios bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų, jei jie iki tol jau yra atlikę bent 20 metų bausmės ir atitinka kitus teismo nustatytus kriterijus.

Mokslininkai, išanalizavę 45-is teismų sprendimus dėl bausmės pakeitimo prašymų ir 8 interviu su laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančiais asmenimis, straipsnyje siekia atsakyti į klausimą, ar naujoji bausmės pakeitimo procedūra suteikia realią viltį grįžti į visuomenę. Nors teisės aktais buvo įtvirtinta galimybė siekti bausmės pakeitimo ir išsaugoti viltį ateityje būti paleistiems, tyrimas parodė, kad Lietuvoje nuteistieji iki gyvos galvos susiduria su daugeliu kliūčių (pvz., itin griežtomis kalinimo sąlygomis, ribotomis prasmingos veiklos galimybėmis), trukdančių jų reabilitacijai ir pasirengimui išeiti į laisvę, todėl kai kuriems iš jų galimybė būti paleistiems faktiškai tampa nepasiekiama.

Straipsnio autoriai daro išvadą, kad, norint iš tiesų pasiekti nuteistųjų reabilitacijos ir žmogaus teisių įgyvendinimo tikslų, būtinos tolesnės reformos. Tai apimtų, pavyzdžiui, bausmių pakeitimo kriterijų peržiūrą, labiau akcentuojant reabilitacijos pažangą, o ne praeities nusikaltimą, kriterijų pritaikymą asmenims, jau atlikusiems 20 metų bausmę, geresnių kalinimo sąlygų sudarymą siekiant skatinti prasmingą reabilitaciją nuo pat bausmės pradžios, taip pat didesnių galimybių dirbti, mokytis ir palaikyti socialinius ryšius suteikimą.

Šis straipsnis yra vienas pirmųjų bandymų išsamiau išnagrinėti reikšmingų pokyčių Lietuvos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių sistemoje poveikį.

Su atviros prieigos straipsniu anglų kalba galima susipažinti čia.

2025 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė dr. Raimonda Bublienė dalyvavo Orhuso universiteto Eksperimentinių filosofinių diskriminacijos tyrimų centro (angl. Centre for the Experimental-Philosophical Study of Discrimination, CEPDISC) organizuotoje 4-ojoje tarptautinėje konferencijoje diskriminacijos tema. Konferencija vyko Horsenso mieste, Danijos Karalystėje.

Pranešimų sekcijoje „Diskriminacija politikoje ir darbo rinkoje“ (angl. Discrimination in Politics and Employment) dr. R. Bublienė perskaitė pranešimą „Daugialypės sąveikinės diskriminacijos įtaka darbo pajamoms“ (angl. Multiple Intersectional Discrimination Impact on Labour Income). Šiuo metu Teisės institute ji įgyvendina Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą podoktorantūros stažuotės projektą „Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas“ (MEDALIC).

Pranešime mokslininkė teigė, kad daugialypė sąveikinė diskriminacija, kai asmuo tuo pat metu diskriminuojamas dėl lyties ir dėl vieno ar kelių kitų pagrindų, pvz., kultūros, etninės kilmės, religijos, amžiaus, migranto statuso, yra dažnas ir plačiai paplitęs reiškinys. Ši diskriminacijos forma daugiausia tirta Amerikos mokslininkų, tačiau, anot R. Bublienės, socialinė ir ekonominė nelygybė tebėra aktuali ir Europos kontekste. Europos Komisijos 2015 m. ataskaita rodo, jog dirbančios moterys atlieka apie tris ketvirtadalius namų ruošos ir du trečdalius vaikų priežiūros darbų.

Savo pranešime R. Bublienė pateikė moterų patiriamos daugialypės diskriminacijos bylų, kurias nagrinėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pavyzdžių ir pristatė reikšmingą ES lyčių lygybės politikos instrumentą – Direktyvą (ES) 2023/970, įtvirtinančią principą „vienodas atlygis už vienodą ar vienodos vertės darbą“.

Mokslininkė pabrėžė, kad daugialypės sąveikinės diskriminacijos apraiškų atpažinimas, tyrimas ir teisinis reguliavimas galėtų veiksmingai mažinti vyrų ir moterų atlygio atotrūkį, taip pat šią problemą padėtų spręsti skaidri darbo užmokesčio sistema ir mokamos kompensacijos už žalą, patirtą darbo užmokesčio srityje dėl daugialypės sąveikinės diskriminacijos.

Projektą MEDALIC finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-24-155.

Su visais konferencijoje skaitytais pranešimais galima susipažinti čia.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja dokt. Aistė Leščinskaitė šių metų rugsėjo 25 d. dalyvavo vienoje didžiausių tarptautinių konferencijų, skirtų įvairioms diskriminacijos formoms aptarti. Horsenso mieste, Danijoje, vykusią konferenciją jau ketvirtą kartą organizavo Orhuso universiteto Eksperimentinių filosofinių diskriminacijos tyrimų centras (angl. Centre for the Experimental-Philosophical Study of Discrimination, CEPDISC).

Pranešimų sekcijoje „Diskriminacija ir teisiniai klausimai“ (angl. Discrimination and Legal Issues) A. Leščinskaitė skaitė pranešimą „Vyresnio amžiaus moterų užimtumo pratęsimas: teisinė sistema, garantijos ir ketinimai“ (angl. The Extension of Older Women’s Employment: Legal Framework, Guarantees, and Intentions).

Konferencijos dalyviams ji pristatė šiuo metu įgyvendinamo projekto „Vyresnio amžiaus moterų darbinio gyvenimo (ne)ilginimas: teisinė aplinka, garantijos ir ketinimai“ (VAM) tiriamus klausimus, susijusius su vyresnio amžiaus moterų užimtumo pratęsimu. A. Leščinskaitė pabrėžė, kad senėjant visuomenei šalims reikia politikos, skatinančios aktyvų vyresnių asmenų dalyvavimą darbo rinkoje. Kol kas vyresnio amžiaus moterys susiduria su teisiniais ir praktiniais iššūkiais, trukdančiais tęsti jų užimtumą. Šiuos sunkumus dažniausiai nulemia diskriminacija dėl amžiaus, lyčių nelygybė ir veiksmingų teisinių apsaugos priemonių, skirtų jų teisėms darbo vietoje apginti, stoka. Vyresnio amžiaus darbuotojai, ypač moterys, dažnai patiria psichologinį smurtą darbo vietoje, kuris neigiamai veikia jų gerovę ir užimtumo tvarumą. Vis dėlto daugelis vyresnių moterų apie šias problemas nepraneša dėl netikėjimo darbdavių noru imtis veiksmų, bijodamos galimo keršto, įskaitant darbo praradimą ar darbo sąlygų pablogėjimą. Ir nors Lietuvos darbo kodeksas įpareigoja darbdavius užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką, o tarptautiniai teisiniai standartai, tokie kaip Europos Sąjungos direktyvos ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos, numato vyresnio amžiaus darbuotojų apsaugos sistemą, nepaisant šių teisinių reikalavimų, dažnai egzistuoja atotrūkis tarp teisės normų ir jų praktinio įgyvendinimo.

Anot A. Leščinskaitės, reikalingos teisinės, socialinės ir organizacinės permainos, kad būtų užtikrinta vyresnių moterų apsauga nuo diskriminacijos ir smurto darbo vietoje ir jos galėtų toliau saugiai, oriai ir tvariai prisidėti prie darbo rinkos.

Projektą VAM finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-24-29.

Su visais konferencijoje skaitytais pranešimais galima susipažinti čia.

Spalio 15 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Agnė Limantė dalyvavo LR Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje, kuriame pristatė pranešimą „Neteisėto vaikų išvežimo bylos Lietuvos teismų praktikoje“. Dr. A. Limantė į šį posėdį, kur svarstytas geriausių vaiko interesų vertinimo ir pagalbos užtikrinimo klausimas nagrinėjant neteisėto vaikų išvežimo bylas, pakviesta neatsitiktinai – Teisės instituto mokslininkė yra atlikusi ne vieną tyrimą tarptautinės privatinės šeimos teisės srityje ir paskelbusi mokslinių publikacijų, kurių tyrimo objektas yra būtent neteisėto vaikų išvežimo bylos ir su jomis susijusi teismų praktika. Dr. A. Limantė pateikė kasmet į Lietuvą galimai neteisėtai įvežamų ir iš jos išvežamų vaikų statistiką, aptarė tokias situacijas reguliuojančius tarptautinės teisės instrumentus ir plačiau pristatė vaiko negrąžinimo pagrindus, kuriais, nagrinėdami minėtas bylas, savo sprendimus grindžia Lietuvos teismai.

Pasak A. Limantės, dauguma Lietuvos teismų nagrinėjamų bylų susiję su vaikais, kurių bent vienas iš tėvų yra lietuvis, tam tikru laiku išvykęs gyventi ir dirbti į užsienio valstybę, tačiau vėliau, poros santykiams nutrūkus, grįžęs į Lietuvą, kartu atsivežęs vaiką ir (ar) laiku jo negrąžinęs į gyvenamąją vietą. Tėvas, iš kurio buvo pagrobtas vaikas, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl vaiko grąžinimo į kilmės valstybę. Šias situacijas reguliuoja du tarptautinės teisės instrumentai – 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ir Reglamentas „Briuselis IIb“.

Pagrindinis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų principas yra skubus neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimas į jo įprastinės gyvenamosios vietos valstybę. Remiantis Hagos konvencija, pirmiausia vaikas turėtų būti grąžintas į kilmės šalį ir tuomet šios šalies teismas turėtų spręsti, su kuriuo iš tėvų turėtų gyventi vaikas. Taigi vaiko grąžinimo byla, anot mokslininkės, yra tarsi tarpinė byla, joje sprendžiama tik dėl vaiko grąžinimo, bet ne dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Vis dėlto Konvencijos 13-ajame straipsnyje numatyti ir vaiko negrąžinimo pagrindai, pvz., kai nustatoma, kad buvo gautas kito iš tėvų sutikimas išvežti vaiką arba kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichologinė žala, arba vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Taip pat labai svarbus principas, kuriuo vadovaujasi Lietuvos teismai spręsdami dėl vaiko grąžinimo, yra vaiko išklausymas, atsižvelgimas į jo nuomonę.

Didžiuojamės, kad svarstant vieną iš parlamentinės kontrolės klausimų – vaiko interesų užtikrinimą neteisėto vaikų išvežimo bylose – bendrai šios srities problematikai pristatyti į Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdį buvo pakviesta Teisės instituto mokslininkė.

Nuoroda į 2025-10-15 d. LR Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdžio vaizdo įrašą.

Dr. Ingrida Kerušauskaitė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, dalyvavo Kembridžo tarptautiniame ekonominių nusikaltimų simpoziume, vykusiame rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 7 d. Kembridžo universiteto Jėzaus koledže, Jungtinėje Karalystėje.

Kembridžo tarptautinį ekonominių nusikaltimų simpoziumą rengia Kembridžo universitetui priklausantis Jėzaus koledžas, bendradarbiaujantis su valstybinėmis ir akademinėmis institucijomis iš viso pasaulio. Per daugiau nei keturiasdešimt metų simpoziumas tapo lyderiaujančia diskusijų platforma, skirta analizuoti iššūkiams, susijusiems su ekonominių paskatų sąlygojamais nusikaltimais ir pažeidimais, jų prevencija bei kontrole. Pastaraisiais metais simpoziumas pritraukia apie 2000 dalyvių – valstybės tarnautojų, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, teisėsaugos pareigūnų, prokurorų, teisėjų, įstatymų leidėjų, finansų tarpininkų ir jų patarėjų, atitikties ir technologijų specialistų, teisininkų, apskaitininkų bei akademikų iš daugiau nei 100 pasaulio šalių. Šių metų simpoziumo pagrindinė tema – tarpvalstybiniai nusikaltimai.

Dr. I. Kerušauskaitės vaidmuo simpoziume buvo daugialypis. Antradienį, rugsėjo 2 d., ji skaitė pranešimą paralelinėje programoje „International Networks for the Study of Economic Crime (INSEC)“, čia ji aptarė užsakomųjų mokslinių tyrimų projektų iššūkius ir naudą. Dr. I. Kerušauskaitė iškėlė klausimus, susijusius su tyrimų publikavimo reikalavimais ir konfidencialumo aspektais, politiniu spaudimu bei kartais sunkiai suderinamais akademiniais ir projektiniais terminais. Kita vertus, ji taip pat pabrėžė, kad užsakomieji moksliniai tyrimai naudingi tuo, kad turi įtakos politikos formavimui, suteikia galimybę pasiekti suinteresuotuosius asmenis ir reikiamus duomenų šaltinius.

Dr. I. Kerušauskaitė organizavo ir moderavo paralelinę dienos programą trečiadienį, rugsėjo 3 d., tema „Strategic corruption, illicit finance and foreign interference“. Šioje programoje dr. I. Kerušauskaitė pasakė įžanginę kalbą, kurios metu aptarė kompleksines ir vis aktualesnes temas įvairialypei auditorijai iš viso pasaulio, tarp jų – prokurorams, teisėsaugos atstovams, valstybės tarnautojams, žurnalistams, akademikams, nevyriausybinių organizacijų atstovams, taip pat privačiojo sektoriaus finansų, teisės ir investicijų specialistams. Dr. I. Kerušauskaitės įžanginė kalba rėmėsi jos neseniai su prof. Caryn Peiffer publikuotu straipsniu „Practical Challenges Mitigating Strategic Corruption“ bei jos vykdomais strateginės korupcijos tyrimais.

Šeštadienį, rugsėjo 6 d., simpoziumo 21-ojoje sesijoje, skirtoje temai „New approaches to fighting cross-border crime“, dr. I. Kerušauskaitė pristatė savo darbą politinės valios tema. Mokslininkė siūlė pažvelgti už supaprastintos politinės valios sampratos ribų, nagrinėjant korupcijos ir antikorupcijos veiklų efektyvumą. Dr. I. Kerušauskaitė pristatė „Aštuonkojo“ modelį (angl. Octopus framework), skirtą veiksmingos kovos su korupcija priemonėms ir iššūkiams dekonstruoti.

Sekmadienį, rugsėjo 7 d., kartu su Ruta Nimkar dr. I. Kerušauskaitė vedė diskusinę sesiją (angl. think tank) tema „Following the money in irregular migration“. Šiose simpoziumo diskusinėse sesijose nagrinėjamos mažiau ištirtos finansinių nusikaltimų problemos, taip pat bendradarbiaujama planuojant naujas tyrimų gaires ir tematikas. Šios diskusijos padėjo identifikuoti būsimas tyrimų kryptis ir galimas bendradarbiavimo galimybes tarp sesijos dalyvių.

Galiausiai trečiadienį, rugsėjo 3 d., dr. I. Kerušauskaitei buvo suteikta garbė tarti padėkos žodį iškilmingos simpoziumo vakarienės metu.

Šis simpoziumas – tai unikali galimybė tiek formaliuoju, tiek neformaliuoju būdu užmegzti ryšį su visame pasaulyje pirmaujančiais kovos su finansiniais nusikaltimais ekspertais. Įvairiapusė ekspertinė patirtis, kuria dalijamasi tokiose platformose, bei užmegzti ryšiai tampa itin reikšmingu pagrindu tarptautiniam bendradarbiavimui ir ateities moksliniams tyrimams.

Jau 25-ąjį kartą surengta tarptautinė kriminologų konferencija „EUROCRIM 2025“ tapo puikia platforma akademiniam bendradarbiavimui ir idėjų mainams – į ją aktyviai įsitraukė ir LSMC Teisės instituto mokslininkai.

Šiemet konferencija vyko Atėnuose, rugsėjo 3–6 dienomis, kur Instituto mokslininkų komanda – dr. Rūta Vaičiūnienė, dr. Monika Žalnieriūtė ir dr. Skirmantas Bikelis, pristatė savo vykdomų tyrimų rezultatus ir stiprino bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais galimybes.

Pranešime „Predictive AI in Criminal Justice: Beyond Poor Algorithmic“ dr. Monika Žalnieriūtė aptarė, kaip prognostiniai dirbtinio intelekto įrankiai gali lemti tendencingus institucijų sprendimus, įskaitant ir baudžiamosios justicijos sistemą. Pabrėžiama, kad remiantis šališkais duomenimis priimti automatizuoti sprendimai taip pat prisideda prie socialinės stigmos didinimo, kuri neretai paliečia marginalizuotas socialines grupes. Tai reiškia, kad dirbtinis intelektas veikiau prisideda ne prie nelygybės mažinimo, o prie jos stiprinimo. Dr. Monikos Žalnieriūtės įsitikinimu, būtent socioekonominių charakteristikų įtraukimas į prognostinių sprendimų priėmimo procesą lemia dar selektyvesnę baudžiamosios justicijos sistemą, sąlygojančią sistemingą tam tikrų visuomenės grupių atskirtį ir jų socialinių, ekonominių, politinių galimybių apribojimą.

Instituto mokslininkė dr. Rūta Vaičiūnienė dalyvavo diskusijoje apie Baltijos šalių kriminologijos raidą per pastaruosius 25 metus, kurioje kartu su kolegomis iš Estijos ir Lenkijos buvo aptariamas akademinių bendruomenių stiprinimas, tyrimų centrų plėtra bei pagrindinės tyrimų kryptys regione. Diskusijos pabaigoje daugiausia dėmesio buvo skirta klausimui dėl Baltijos šalių kriminologijos tapatybės bei jos ateities perspektyvų. Po diskusijos mokslininkai aptarė bendradarbiavimo galimybes rengiant bendras publikacijas ir projektinių paraiškų rengimo idėjas. Instituto mokslininkė taip pat dalyvavo įvairiose Europos kriminologų asociacijos kalėjimų tyrimų darbo grupės veiklose, jos organizuotose tematinėse sesijose ir susitikimuose.

Tuo tarpu dr. Skirmantas Bikelis dalyvavo sesijoje „Recent Legislative and Policy Developments on Non-conviction-based confiscation in Europe“ ir pristatė pranešimą „Confiscation of Illicit Flows: Two Far-Reaching Models from Baltic States“, kuriame analizavo lėšų, plaunamų neteisėtais finansiniais srautais, naujausias konfiskavimo praktikas Lietuvoje bei Latvijoje. Lietuvoje tokių lėšų konfiskavimas taikant bešeimininkio turto civilinės teisės institutą vyksta labai efektyviai, o principinių priekaištų šiai inovacijai, bent kol kas, nematyti. Latvijoje taikomas įtariamai plaunamo turto konfiskavimas sustabdžius baudžiamąjį procesą dėl turto legalizavimo. Nors ši inovacija veikia labai efektyviai ir yra aprobuota Latvijos Konstitucinio Teismo vienu naujausių nutarimų 2025 metais, vis dėlto ji kelia nemažai abejonių dėl atitikties sąžiningo proceso ir proporcingumo principams.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ingrida Kerušauskaitė rugpjūčio 26–29 d. dalyvavo 50-ojoje kasmetinėje Europos viešojo administravimo grupės (angl. The European Group for Public Administration, EGPA) konferencijoje, vykusioje Glazge, Jungtinėje Karalystėje. Tarptautinio renginio pristatymai ir diskusijos buvo skirtos temai „EGPA 50-metis: viešojo administravimo perspektyvos Europoje“ (angl. EGPA at 50: Prospects for Public Administration across Europe).

Dr. I. Kerušauskaitė skaitė pranešimą „Už politinės valios „juodosios dėžės“ ribų: Aštuonkojo modelis, skirtas veiksmingos kovos su korupcija priemonėms ir iššūkiams dekonstruoti“ (angl. Beyond the Black Box of Political Will: The Octopus Framework to Deconstruct the Drivers and Blockers of Effective Action Against Corruption). Jo metu tyrėja pabrėžė, kad politinė valia dažnai suprantama kaip esminė kliūtis siekiant efektyvios korupcijos kontrolės, susijusios su politinės ir teisinės sistemos stiprinimu, įstatyminiu reglamentavimu, baudžiamuoju persekiojimu ir žalos atlyginimu. Politinės valios sąvoka vis dar išlieka nepakankamai konceptualizuota tiek politiniu, tiek akademiniu lygmeniu.

Pranešime dr. I. Kerušauskaitė pažymi, kad pati „politinės valios“ sąvoka nėra pakankama identifikuojant ir sprendžiant iššūkius, susijusius su veiksmingo įstatyminio reglamentavimo ir jo praktinio įgyvendinimo stoka. Priešingai, ši sąvoka pernelyg dažnai pasitelkiama kaip vienintelė priežastis, dėl kurios nesiimama priemonių korupcijos kontrolei užtikrinti. Pranešime siūloma atsisakyti „politinės valios“ sąvokos ir pažvelgti į esmines priemones ir iššūkius, kurie aktualūs korupcijos prevencijai. Būtent Aštuonkojo modelis pristatomas kaip įrankis, skirtas tikrosioms priemonėms ir iššūkiams, kurie dažnai atsiduria po redukcionistine „politinės valios“ sąvoka, identifikuoti. Pastebima, kad šis modelis gali padėti parengti kryptingas intervencijas, skirtas nukreipti efektyvias priemones korupcijos prevencijai.

Siūlomas Aštuonkojo modelis nagrinėja aštuonias politikos reformų (ar jų trūkumo) veiksnių kategorijas: (1) asmeniniai interesai ir prioritetai; (2) politinė ideologija ir paskatos; (3) problemos prioretizavimas; (4) pajėgumai ir ištekliai; (5) įgaliojimai imtis veiksmų; (6) socialinis kontraktas; (7) socialinės normos ir (8) (ne)komunikacija.

Dalyvavimas tarptautinėje konferencijoje suteikė mokslininkei galimybę aptarti svarbius, tačiau mažai ištirtus korupcijos ir antikorupcinių veiksmų klausimus su pirmaujančiais pasaulio viešojo administravimo, etikos ir skaidrumo tyrėjais. Tai taip pat padėjo užmegzti naujas partnerystes būsimiems projektams ir mokslinių tyrimų sritims.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkų dr. Artūro Tereškino ir dr. Rūtos Vaičiūnienės straipsnis „Investing in Femininity: A Case Study of Incarcerated Women in Lithuania“ publikuotas tarptautiniame moksliniame žurnale „East European Politics and Societies“.

Naujojoje mokslinėje publikacijoje nagrinėjamos su moteriškumo raiška, instituciniu refeminizavimusi ir pasipriešinimu susijusios laisvės atėmimo bausmę Panevėžio kalėjime atliekančių moterų patirtys. Pastebima, kad nusikaltusios moterys nusižengia tiek kodifikuotos teisės normoms, tiek socialiai įtvirtintiems lyčių vaidmenims, susijusiems su konstruotina moteriškumo samprata. Būtent kalėjimas tampa kontrolę ir discipliną įgyvendinančia institucija, skirta paneigtam moteriškumui atkurti.

Kokybinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad moteriškumas tarp nuteistųjų praktikuojamas įvairiais būdais, įskaitant rūpinimąsi fizine išvaizda ir higienos palaikymą, tačiau taip pat svarbi nuteistųjų socialinė padėtis, šeiminiai įsipareigojimai, motinystė. Nors moteriškumo raiška dėl materialinių išteklių trūkumo tampa ribota, moteriškumas vis vien suvokiamas kaip tam tikras socialinis kapitalas, investicija ir tapatybės dalis, kitais atvejais – kaip būdas palengvinti įkalinimo bausmės sąlygojamas kančias ar išreikšti homoerotinę aistrą.

Su straipsniu anglų kalba galima susipažinti čia.