Naujienų archyvas

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – Instituto) mokslininkė dr. Agnė Limantė kartu su praktikante Yuliia Moskvytyn ukrainiečių teisės naujienų portale „Yur-Gazeta.com“ publikavo komentarą apie veido atpažinimo technologijos (toliau – VAT) panaudojimą karo metu. Iš Lvivo kilusi ir šiuo metu Mykolo Romerio universitete studijuojanti Yuliia praktiką Institute atlieka pagal užsienio studentų praktikas Lietuvoje finansuojančią „UPinLT“ programą.

Ukrainiečių kalba publikuotame komentare autorės visų pirma pabrėžė, jog jau nuo pirmųjų karo mėnesių ši technologija parodė neįtikėtinus rezultatus. „Ji paveikė karinių operacijų eigą ir pakeitė jų dinamiką“, – teigė Instituto atstovės. Surinkti duomenys leidžia manyti, jog dirbtiniu intelektu grįstos veido atpažinimo technologijos panaudojimas prisidėjo prie maždaug 120 tūkstančių baudžiamųjų procesų dėl rusų ir jų bendrininkų nusikaltimų Ukrainoje.

Nepaisant to, pasak straipsnio autorių, šios technologijos naudojimas kelia ir nemažai rizikų. Komentare aptariamos galimos klaidos identifikuojant asmenis, nekontroliuojamas VAT panaudojimo būdų plitimas, neautorizuotas technologijos naudojimas ir jos integracijos į ginklų sistemas aspektai. Taip pat keliamas klausimas dėl didelio kiekio technologijos sukauptų konfidencialių duomenų saugojimo, galimų asmens privatumo pažeidimų, pavyzdžiui, renkant duomenis iš socialinių tinklų. „Karo metais, – rašo autorės, – duomenų bazės buvo gerokai išplėstos gyvų ir mirusių asmenų fotografijomis, o tai jau savaime kelia daug etinių diskusijų“. Galiausiai svarstoma, kaip sukurta infrastruktūra ir įgyti gebėjimai naudojant veido atpažinimo technologiją paveiks kasdienį gyvenimą pasibaigus karui – pagerintas viešasis saugumas ar suvaržyta laisvė?

Pasak komentaro autorių, nors veido atpažinimo technologija turi didelę įtaką karinėms operacijoms Ukrainoje, negalima ignoruoti jos keliamų pavojų. Siekiant sumažinti rizikas, technologijos pateikti rezultatai neturėtų būti vienintelis pagrindas asmeniui apkaltinti. Taip pat reikėtų parengti aiškias veido atpažinimo technologijos naudojimo taisykles, užtikrinti duomenų apsaugą, kelti operatorių mokymo lygį bei kurti skaidrius kontrolės mechanizmus. Tai, autorių nuomone, padėtų sumažinti galimas grėsmes, kartu išlaikant šios naujoviškos technologijos pranašumus.

Instituto atstovių parengtą komentarą „Veido atpažinimo technologija: naudojimo karo metu rizika“ ukrainiečių kalba galima rasti čia.

Šių metų Europos kriminologų draugijos (angl. European Society of Criminology, ESC) konferencija „EUROCRIM 2024“ vyko Rumunijos sostinėje Bukarešte. Tai labiausiai į rytus nutolęs miestas, priėmęs kartą metuose kriminologus iš viso pasaulio pritraukiantį renginį.

Rugsėjo 13 dieną Bukarešto universiteto Teisės fakultete Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas dr. Simonas Nikartas skaitė antrąjį savo pranešimą šių metų konferencijoje. Šį kartą jis prisijungė prie Europos kriminologų draugijos „Bendruomeninių bausmių“ (angl. Working Group on Community Sanctions) darbo grupės sekcijos „Punishment and rehabilitation: balancing competing goals?“ (liet. Bausmė ir resocializacija: kaip suderinti konkuruojančius tikslus?) prelegentų.

Savo pranešime „More probation, more prisoners? Community sanctions and mass supervision in Lithuania“ (liet. Daugiau probacijos – daugiau kalinių? Bendruomeninės bausmės ir masinė priežiūra Lietuvoje) mokslininkas susirinkusiesiems kalbėjo apie vis labiau besiplečiantį probacijos priežiūros tinklą Lietuvoje. Nors mūsų šalis, pasak jo, dažnai išsiskiria dideliu laisvės atėmimo bausmių skaičiumi ir ilgomis įkalinimo bausmėmis, Lietuva taip pat turi vieną didžiausių Europoje probacijos priežiūroje esančių asmenų skaičių.

Dr. S. Nikartas aptarė pastarųjų dešimtmečių reformas, kuriomis siekta sumažinti įkalintųjų skaičių ir sustiprinti nusikaltimus padariusių asmenų resocializaciją. Dėl to, pasak tyrėjo, stipriai išaugo probacijos darbų apimtys. Vis dėlto šios reformos sudaro sąlygas baudžiamosios kontrolės išplėtimui, o tokios probacijos priemonės kaip elektroninis stebėjimas gali turėti atskiriamąjį poveikį, savo pranešime akcentavo mokslininkas.

Rugsėjo 11–14 dienomis Bukarešte, Rumunijoje, vyko 24-oji kasmetinė Europos kriminologų draugijos (angl. European Society of Criminology, ESC) konferencija „EUROCRIM 2024“. Tai vienas svarbiausių kriminologų renginių Europoje, pritraukiančių daugiau nei 1 500 mokslininkų ir ekspertų iš skirtingų pasaulio šalių. Akademinė Bukarešto universiteto aplinka, kur vyko konferencija, sukūrė terpę aktyvioms diskusijoms bei naujiems bendradarbiavimo ryšiams.

Konferencijos metu buvo nagrinėjamos įvairios kriminologinės temos, pristatomi naujausi tyrimai ir šalių praktika. Per keturias renginio dienas skaityti pranešimai apie elektroninius ir ekonominius nusikaltimus, dirbtinio intelekto grėsmes bei galimybes, smurtą lyties pagrindu ir jo prevencijos strategijas, politinį radikalizavimą bei mokslinių metodologijų taikymą ir iššūkius. Atskira sesija buvo skirta Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) mokslininkų grupei, tiriančiai įkalinimo įstaigų pareigūnų darbą ir jų profesinio vaidmens kismą bausmių vykdymo sistemos reformų kontekste.

Minėtoje sesijoje buvo pristatyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje“ (PRISTA) (2023–2025 m.) metu atlikto kokybinio tyrimo rezultatai. Jie atskleidžia Lietuvos kalėjimų pareigūnų patiriamas vidines prieštaras ir konfliktus, siekiant darbe suderinti nuteistųjų kontrolės ir resocializacijos funkcijas. Tyrime dėmesys skiriamas ir naujausiai bausmių vykdymo sistemos reformai bei Lietuvos kalėjimų paveldui – sovietmečio baudimo ir posovietinei įkalinimo kultūroms, kurias 2015 m. savo straipsnyje tyrinėjo užsienio mokslininkai L. Piacentini ir G. Slade.

Būtent minėtą paveldą ir pastangas jo atsikratyti pirmajame sesijos pranešime pristatė LSMC TI mokslininkė dr. Rūta Vaičiūnienė. Ji, remdamasi kokybinio tyrimo duomenimis – interviu su įkalinimo įstaigų pareigūnais, aptarė Lietuvos kalėjimuose vykstančius pokyčius, siekiant modernizuoti bausmių vykdymo sistemą, bei jų įtaką įstaigų darbuotojams. Pranešėja akcentavo personalo vaidmens ir atsakomybių kaitą kasdieniame kalėjimo gyvenime bei stengėsi atsakyti į klausimus, kaip keičiasi galios dinamika ir kodėl įstaigos valdyme svarbus socialinis klimatas.

Dr. Simonas Nikartas savo pristatyme lygino profesinių kalėjimų pareigūnų (2024 metų kokybinių tyrimų duomenys) ir probacijos darbuotojų (2018 metų kokybinių tyrimų duomenys) vaidmenų suvokimo ir vidinių konfliktų patirtis reformų kontekste. Pasak tyrėjo, kontrastingų reabilitacinių ir kontroliuojančių vaidmenų derinimas dėl vykdomų reformų yra iššūkis abiejų įstaigų pareigūnams, todėl kasdienėse pareigose jiems būtina prisitaikyti prie besikeičiančių tikslų, ideologijų ir taisyklių.

Pranešimų sesijoje dokt. Liubovė Jarutienė, remdamasi projekto metu atliktu kokybiniu tyrimu, pristatė įžvalgas kalėjimų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykių tema. Pozityvūs pareigūnų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai, pasak tyrėjos, užsienio šalių mokslininkų laikomi vienais svarbiausių kalėjimo gyvenimo kokybės elementų. Interviu metu Lietuvos įkalinimo įstaigų darbuotojai pagarbų ir profesionalų bendravimą su nuteistaisiais nurodė kaip vieną iš saugumo užtikrinimo būdų, atliepiantį dinaminio saugumo metodo prasmę. Visgi toks bendravimas dėl didelio darbo krūvio ir nemažą darbo dienos dalį užimančio dokumentų rengimo neretai pareigūnams kelia iššūkių, akcentavo pristatymo autorė.

Sesiją užbaigė dr. Artūro Tereškino pranešimas apie emocijas Lietuvos kalėjimuose. Remdamasis dvidešimt penkiais pusiau struktūruotais interviu su Lietuvos įkalinimo įstaigų resocializacijos skyrių pareigūnais, mokslininkas atskleidė, kaip šiose totalios kontrolės įstaigose yra valdomos emocijos. Pranešime jis pristatė svarbiausias pareigūnų taikomas emocijų valdymo strategijas, jų gebėjimą ugdyti emocinį intelektą bei atpažinti ir suprasti savo emocijas. Taip pat buvo aptarti naujausi Lietuvos kalėjimų politikos pokyčiai ir jų įtaka pareigūnų emocinei sveikatai šiose įstaigose.

Tarptautinė „EUROCRIM 2024“ konferencija suteikė ne tik galimybę užmegzti tarptautinius ryšius, bet ir aptarti projekto metu atlikto kokybinio tyrimo rezultatus bei pirmines įžvalgas su įvairių šalių mokslininkais. Daugiau informacijos apie tyrėjų komandos įgyvendinamą projektą „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje“ (PRISTA) – https://teise.org/projektai/prista/.

Kembridžo universiteto Jėzaus koledže vyko keturiasdešimt pirmasis (XXXXI) tarptautinis ekonominių nusikaltimų simpoziumas, kurį remia gausybė tarptautinių organizacijų bei Jungtinės Karalystės valstybinių institucijų.

Simpoziumas, kuris per pastaruosius metus pritraukė daugiau nei 1800 dalyvių iš daugiau nei 100 skirtingų šalių, šiais metais subūrė ekspertus ir mokslininkus, kurie dalinosi savo šalių unikaliais atvejais, siekiant spręsti vieną iš didžiausių grėsmių nacionaliniam ir tarptautiniam ekonomikos stabilumui ir vystymuisi. Pagrindinė šių metų konferencijos tema – turto kontrolė ir strategijos, sprendžiančios nusikalstamo ir įtartino turto mįsles.

Viename iš pirmaujančių pasaulio universitetų visą savaitę buvo skaitomi pranešimai, vyko diskusijos, kurių metu įvairūs mokslininkai, valstybių institucijų atstovai ir nevyriausybinių organizacijų nariai dalinosi teorinėmis ir praktinėmis ateities vizijomis, politinėmis ir teisinėmis strategijomis, gerąja šalių praktika ir sistemų bei įrankių, nukreiptų į ekonominių nusikaltimų prevenciją, tobulinimo perspektyvomis.

Apsuptas mokslininkų, teisėjų, prokurorų, ministrų ir privačių įstaigų atstovų iš įvairių šalių, Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis dalinosi Lietuvos atveju – įrankių ir strategijų gausa bei įvairove, nukreipta į turto legalizavimo prevenciją bei konfiskavimą. Mokslininkas ir LEKOSTRA projekto vadovas pasidalino tyrimo rezultatais ir aptarė mišrias, civilinės ir baudžiamosios teisės, priemones trečiųjų asmenų turto legalizavimo ir konfiskavimo atvejais.

Daugiau apie Skirmanto Bikelio vadovaujamą projektą.

2024 metų rugsėjo 5–6 dienomis Vilniuje vyko 19-oji Europos tarptautinės teisės draugijos (angl. European Society of International Law, ESIL) konferencija. Šiais metais jos tema – „Technologiniai pokyčiai ir tarptautinė teisė“ (angl. Technological Change and International Law).

Įvairių šalių mokslininkai, nacionalinių ir tarptautinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai diskutavo apie tai, kaip technologinė pažanga veikia tarptautinę teisę. Taip pat plačiai aptarinėjo kibernetinio saugumo, duomenų apsaugos, dirbtinio intelekto bei kitų naujai atsirandančių technologijų reguliavimo klausimus pasaulinių iššūkių kontekste.

Renginyje dalyvavo ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Limantė. Ji savo pranešime „Facial Recognition Technology in Russia’s War Against Ukraine: from Awareness Raising to Evidence before the Courts“ (liet. Veido atpažinimo technologijos Rusijos kare prieš Ukrainą: nuo informuotumo didinimo iki įrodymų teismuose) sujungė dvi aktualias temas – technologijų pažangą ir Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.

Pasak A. Limantės, veido atpažinimo technologijos Ukrainoje naudojamos kontržvalgybai, asmenų (aukų, sulaikytų karių ir civilių) atpažinimui bei kovai su propaganda. „Nors šiuo metu šios technologijos karo lauke naudojamos tik informacijai rinkti ir patvirtinti, ateities karuose jas integravus į dronus, naudojamus kovinėse operacijose, jos gali tapti ir ginklu“, – dėstė Instituto tyrėja.

Visgi mūšio lauke surinkta informacija gali būti panaudojama ne tik karo reikmėms. Veido atpažinimo technologijomis gauti duomenys gali tapti įrodymais teisminiuose procesuose. Mokslininkė pristatymo metu ne tik analizavo Ukrainoje sukurtą terpę tokiems duomenims panaudoti, bet ir aptarė kylančius tikslumo, privatumo bei etikos iššūkius.

Prie pranešimo parengimo, renkant duomenis, prisidėjo LSMC Teisės instituto praktikantė (pagal UPinLT praktikos programą) Yuliia Moskvytyn.

Pranešimas parengtas remiantis dr. Agnės Limantės publikacija „Faces of War: Russia’s Invasion of Ukraine and Military Use of Facial Recognition Technology“, išleista knygoje „The Cambridge Handbook of Facial Recognition in the Modern State“ (red. Rita Matulionytė ir Monika Žalnieriūtė).

Neseniai pasirodė tarptautiniu mastu pripažintos leidyklos „Routledge“ išleista knyga „Privacy, Data Protection and Data-driven Technologies“ (liet. Privatumas, duomenų apsauga ir duomenimis grindžiamos technologijos). Leidinyje siekiama atkreipti dėmesį į technologijų sukeliamus iššūkius egzistuojantiems duomenų apsaugos įstatymams bei surasti balansą tarp technologijų vystymosi ir asmenų privatumo užtikrinimo. Knygos redaktoriai – kolegos iš Tartu universiteto doc. Martin Ebers ir prof. Karin Sein – šiam tikslui subūrė ryškiausius Europos teisės ir technologijų tematikos mokslininkus.

Džiugu, jog viena jų – Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Monika Žalnieriūtė. 12-ajame knygos skyriuje „Beyond Procedural Fetishism: The Inadequacy of GDPR in Regulating Facial Recognition Technologies and Public Space Surveillance“ (liet. Už procedūrinio fetišizmo ribų: Bendrojo duomenų apsaugos reglamento netinkamumas veido atpažinimo technologijų ir viešosios erdvės stebėjimo reguliavimui) mokslininkė išsamiai nagrinėja procedūrinio fetišizmo – dėmesio sutelkimo į procedūrines apsaugos priemones – apraiškas. Šią temą pavasarį ji pristatė ir Lietuvos kriminologų asociacijos organizuotos konferencijos dalyviams.

Savo skyriuje M. Žalnieriūtė aptaria sparčiai besiplečiantį veido atpažinimo technologijų naudojimą ir abstraktaus Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) nepakankamą reguliavimą. Anot autorės, BDAR pasižymi tendencija sutelkti dėmesį į procedūrinius saugiklius, tikėdamasis, kad jų pakaks institucijų ir privačių verslų galioms duomenų apsaugos atžvilgiu suvaržyti. Galiausiai mokslininkė daro išvadą, kad veido atpažinimo technologijų griežtesnio reguliavimo poreikis yra neišvengiamas, o naujieji reglamentai turės pasižymėti galios perskirstymu, ribų perbraižymu ir technologijų įmonių demokratizavimu.

Su dr. M. Žalnieriūtės knygos skyriumi anglų k. galima susipažinti čia (mokama prieiga): https://www.taylorfrancis.com/chapters/edit/10.4324/9781003502791-17/beyond-procedural-fetishism-monika-zalnieriute

Knygos skyriaus citavimas APA stiliumi: Zalnieriute, M. (2024). Beyond Procedural Fetishism: The Inadequacy of GDPR in Regulating Facial Recognition Technologies and Public Space Surveillance. In M. Ebers and K. Sein (Eds.), Privacy, Data Protection and Data-driven Technologies (1st ed., pp. 328–367). Routledge. DOI: 10.4324/9781003502791-17.

Moldovos Respublikos Parlamento Socialinės apsaugos ir sveikatos komitetas kartu su tarptautiniais partneriais liepos 2 d. sukvietė įvairių organizacijų atstovus bei ekspertus į konferenciją „Narkotikų politika Moldovos Respublikoje“. Kišiniove ar nuotoliniu būdu renginyje dalyvavo šešių šalies ministerijų, įvairių valstybinių institucijų (muitinės, pasienio policijos, generalinės policijos inspekcijos, nacionalinės visuomenės sveikatos agentūros, bausmių vykdymo, probacijos bei kt.), visuomeninių organizacijų bei narkotikus vartojančių žmonių bendruomenių atstovai, nacionaliniai, regioniniai ir tarptautiniai ekspertai. Džiugu, jog tarp pastarųjų buvo ne tik buvęs Prahos (Čekija) meras dr. Pavelas Bemas, šiuo metu patarinėjantis savo šalies ministrui pirmininkui narkotikų klausimais, ar Estijos sveikatos plėtros instituto vadovė Aliona Kurbatova, bet ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) mokslininkas Mindaugas Lankauskas.

Konferencijoje suinteresuotosios šalys aptarė Moldovos narkotikų politikos ir žalos mažinimo temas, diskutavo dėl galiojančių teisės aktų poveikio kovai su narkotikais bei būtinų reformų poreikį. Narkotikų politika ir paslaugos, pasak renginio dalyvių, turi būti nuolat gerinamos, kad vis labiau gerbtų demokratijos ir teisinės valstybės principus bei žmogaus teises. Kartu visa tai padės žengti į priekį ir šalies integracijos į Europos Sąjungą procese.

M. Lankauskas savo pranešime „Threshold Quantities for Illicit Drugs: Understanding Lithuania’s Legal Framework for Drug Offenses“ (liet. Neteisėtų narkotikų kiekių slenksčiai: kaip suprasti Lietuvos teisinį reguliavimą dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų) pagrindinį dėmesį skyrė narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo teisiniam reguliavimui Lietuvoje aptarti.

„Lietuvoje, – susirinkusiesiems kalbėjo mokslininkas, – baudžiamoji atsakomybė dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis priklauso ne nuo jos rūšies, o nuo konkrečios kontroliuojamos medžiagos kiekio. Narkotikų vartojimas užtraukia administracinę atsakomybę, disponavimas nedideliu kiekiu – baudžiamasis nusižengimas, o disponavimas didesniais kiekiais ar platinimas yra nusikaltimai, už kuriuos yra numatytos griežtos bausmės.“

Pabaigoje LSMC TI mokslininkas pristatė Lietuvos reguliavimą, kai nustatomas grynasis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Moldova, kurioje šiuo metu baudžiama už bendrą narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, netiriant jų sudėties ar koncentracijos, svarsto ateityje įvesti panašų į Lietuvos modelį.

Renginį bendrai organizavo bei palaikė Eurazijos žalos mažinimo asociacija, Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. United Nations Office on Drugs and Crime, UNODC), Jungtinės Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programos (angl. Joint United Nations Programme on HIV/Aids, UNAIDS) atstovai bei kitos visuomeninės Moldovos organizacijos.

Norintys narkotikų reguliavimo politikos klausimais sužinoti daugiau, gali susipažinti su dr. M. Lankausko neseniai žurnale „Kriminologijos studijos“ publikuotu straipsniu „Kaip sveria narkotikus Temidės svarstyklės? Kai kurių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių nustatymo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje“.

Gegužės 31 d., kai už lango gamtos jėgos grūmėsi, kurios labiau išgąsdins miesto gyventojus ir svečius, Lietuvos kriminologų dienos proga Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto auloje vykusios diskusijos dalyviai susirinkusiuosius įtraukė į idėjų apie pasitikėjimą teisingumu kovą. Tradiciniu tampančio Lietuvos kriminologų asociacijos renginio diskusijos tema šiemet buvo „Pasitikėjimas teisingumu: ko tikimės iš kriminologijos?“.

Diskusijoje, kurią moderavo Vidaus reikalų ministerijos atstovė dr. Eglė Vileikienė, dalyvavo tiek kriminologijos krypties akademikai, tiek praktikai – policijos ir teismų atstovai. Renginyje savo įžvalgomis dalinosi ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis.

Diskusijos bei klausimų ir atsakymų sesijos metu buvo svarstoma, kaip ir kodėl keičiasi pasitikėjimas teisėsauga ir teismais. Pavyzdžiui, kodėl per pastarąjį dešimtmetį stipriai išaugo pasitikėjimas Lietuvos policija, nors viešojo saugumo situacija stipriai nepasikeitė? Renginio dalyviai apsikeitė gan skirtingais požiūriais, ar teismai turi investuoti į savo įvaizdžio kūrimą bei gerinti komunikaciją su visuomene, aiškindami ne visiems suprantamus jų sprendimus, taip pat ar teisėjų įsitraukimas į komunikaciją su visuomene nevaržo jų nepriklausomumo?

Galiausiai dalintasi mintimis, kuo kriminologijos srities žinios galėtų padėti formuojant mokslu grįstą teisėsaugos institucijų praktiką. Dr. S. Bikelis akcentavo, kad esant šiuolaikinei tendencijai, kai įrodymų paieškos ir jų vertinimo procesuose vis plačiau pripažįstama netiesioginių įrodymų ir bylos aplinkybių konteksto reikšmė, kriminologinės žinios teisėsaugos pareigūnams ir teisėjams tampa kaip niekad svarbios.