NAUJIENŲ ARCHYVAS

  • Naujienos
<strong>Smurto lyties pagrindu tyrimai pristatomi tarptautinės leidyklos Routledge išleistoje kolektyvinėje monografijoje</strong>

2023 30 lapkričio/

Tarptautiniu mastu pripažinta Routledge leidykla išleido Instituto mokslininkų koordinuotą kolektyvinę monografiją, kurioje nagrinėjami įvairūs smurto lyties pagrindu aspektai: Limantė, A.; Tereškinas, A., Vaičiūnienė, R. (eds) “Gender-Based Violence and Law: Global Perspectives and Eastern European Practices”. Routledge, 2023, ISBN 9781032469348.

Smurtas lyties pagrindu yra bendras terminas, vartojamas apibūdinti bet kokią smurto formą, nukreiptą prieš asmenį dėl jo lyties. Nors vyrai ir berniukai taip pat  patiria smurtą lyties pagrindu, daugiausia nuo jo nukenčia moterys: per visą gyvenimą su tokio tipo smurtu susiduria 1 iš 3 moterų. Būtent todėl smurtas lyties pagrindu dažnai naudojamas ir suprantamas kaip  „smurto prieš moteris“ sinonimas. Smurtas lyties pagrindu gali pasireikšti įvairiose vietose, įskaitant namus, darbo vietą, švietimo įstaigas ir viešąsias erdves, o smurtaujančiais asmenimis gali būti šeimos nariai, intymūs partneriai, kolegos ir aukštesnes pareigas užimantys asmenys darbe ir ugdymo įstaigose, pažįstami ir visiškai nepažįstami žmonės. Smurtas gali pasireikšti tiek internete, tiek fizinėje erdvėje, jis būna įvairių formų – fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis.

Vadovaujantis šiuo supratimu, knygoje pristatomi iššūkiai, su kuriais susiduriama kovojant su smurtu lyties pagrindu Europos šalyse, pagrindinį dėmesį skiriant Lietuvos atvejui. Be Lietuvos, kuri ir yra pagrindinis analizės objektas,  aptariamos ir kelios kitos regiono jurisdikcijos (pvz., Lenkija, Latvija ir kt.). Publikacijoje pastebima, kad posovietinės šalys, paveiktos sovietinio mentaliteto, stengiasi įveikti smurto artimoje aplinkoje „normalizavimą“ ir užtikrinti lyčių lygybę, tačiau siekdamos socialinių pokyčių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, susiduria su įvairiais iššūkiais.. Pavyzdžiui, politinės diskusijos ir neveiksnumas  dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo rodo, kad visuomenėje vis dar gajos patriarchalinės nuostatos ir smurtui palanki tradicinė lyčių tvarka. Politinės diskusijos Lietuvoje neretai atskleidžia, kad smurtas prieš moteris dažnai pateisinamas ir neutralizuojamas, aiškinant jį tik kaip piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitų priklausomybių pasekmę, o gilesnės socialinės ir kultūrinės priežastys nutylimos.

Publikacijoje pristatomi įvairūs teoriniai ir empiriniai tyrimai, bei nagrinėjami teoriniai klausimai, susiję su hegemoninio vyriškumo ir pabrėžto moteriškumo koncepcijomis, taip pat su moterų padėties visuomenėje problemomis ir socialiniais pokyčiais, veikiančiais moterų ir vyrų statusą šeimoje.

Knygos I dalyje daugiausia dėmesio skiriama teorinei, politinei ir teisinei reagavimo į smurtą lyties pagrindu sistemai. Šioje dalyje pateikiamos įžvalgos apie pasaulines feminizmo, moterų objektyvacijos ir seksualizacijos, vyriškumo ir jų sąsajų su smurtu prieš moteris problemas. Toliau aptariama tarptautinė ir Europos teisinė sistema, analizuojamas smurtas lyties pagrindu tarptautiniuose dokumentuose ir EŽTT praktikoje, ypatingą dėmesį skiriant Stambulo konvencijai ir regiono konstitucinių teismų praktikai. Vėliau, kolektyvinės monografijos II ir III dalyse, pristatomi konkretūs, daugeliu atvejų empiriniais duomenimis grįsti tyrimai. II knygos dalyje dėmesys sutelkiamas į smurtą artimoje aplinkoje, diskutuojant apie pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, korekcinį darbą skirtą keisti smurtavusių asmenų elgesį ir platesnes smurto artimoje aplinkoje prevencijos strategijas. Galiausiai III dalyje gilinamasi į smurtą lyties pagrindu viešosiose erdvėse, keliant probleminius klausimus , susijusius su nelygiaverčiais galios santykiais, dominavimu ir persidengiančia nelygybe.

Kolektyvinėje monografijoje yra šie skyriai:

  1. A Feminist Approach to Gender-Based Violence: The Role of Objectification and Sexualization of Women (Sandra Amankavičiūtė, Monika Žalnieriūtė)
  2. Failed Hegemonic Masculinity, Negative Emotions and Gender-Based Violence: Theories and Elaborations (Artūras Tereškinas)
  3. Gender-Based Violence in International Instruments and Case Law of the European Court of Human Rights (Agnė Limantė)
  4. The Istanbul Convention in the Constitutional Jurisprudence of Central and Eastern European States (Dovilė Pūraitė – Andrikienė)
  5. Approaches to Criminalisation of Domestic Violence in Central and Eastern European Countries (Jolanta Apolevič, Elżbieta Kuzborska-Pacha)
  6. The Changing Paradigm in Help Provision for Survivors of Intimate Partner Violence: Specialised Complex Help v Generic Social Help Model (Zuzana Vasiliauskaitė, Lilija Henrika Vasiliauskė, Evelina Dirmotaitė)
  7. Rethinking Work with Intimate Partner Perpetrators: New Prospects for the Successful Implementation of Batterer Intervention Programmes in Lithuania (Rūta Vaičiūnienė, Ilona Michailovič)
  8. Economic Empowerment of Women as a Factor Contributing to Prevention of Domestic Violence (Jolanta Apolevič)
  9. Gender-Based Violence against Women with Disabilities (Rokas Uscila, Dovilė Juodkaitė)
  10. Sexual Harassment at Workplace in Lithuania: What does the Silence Say?(Kristina Ambrazevičiūtė)
  11. What Makes Academia (Un)Safe: Experiences, Observations and Consequences of Gender-Based Violence in Different Stages of Individual Researchers’ Career (Vilana Pilinkaitė Sotirovič, Giedre Blažytė) (open access)
  12. Gender-Based Violence Online: Cyberstalking Overview in Lithuania (Liubovė Jarutienė, Ilona Laurinaitytė, Ilona Michailovič).


Džiaugiamės, kad lietuvių moksliniai tyrimai vis labiau matomi tarptautinėje erdvėje!

Autorių vardu
Agnė Limantė, Artūras Tereškinas, Rūta Vaičiūnienė

   
<strong>Susitikimas su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanu</strong>

2023 30 lapkričio/

Lapkričio 21 dieną Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis, mokslinė sekretorė Sandra Krutulienė ir Teisės instituto vadovė Ingrida Mačernytė – Panomariovienė susitiko su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanu Haroldu Šinkūnu.

Susitikimo metu aptartos bendradarbiavimo galimybės.

 

  /*! elementor - v3.17.0 - 08-11-2023 */ .elementor-widget-image{text-align:center}.elementor-widget-image a{display:inline-block}.elementor-widget-image a img[src$=".svg"]{width:48px}.elementor-widget-image img{vertical-align:middle;display:inline-block}
<strong>Susitikimų ciklas Moldovoje</strong>

2023 14 lapkričio/

Instituto mokslininkė dr. Agnė Limantė lapkričio 7-9 dienomis viešėjo Moldovoje bei dalyvavo įvairiuose renginiuose ir susitikimuose skirtuose ETAAJS projektui.

2023 m. lapkričio 7 d. Moldovos Respublikos Teisingumo ministerijoje buvo pristatyta ir aptarta „Teismų stebėsenos duomenų analizės ataskaita“ bei joje pateiktos rekomendacijos. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo įvairūs suinteresuotieji subjektai: Teisingumo ministerijos ministrė, Teisingumo ministerijos atstovai, ES delegacijos Moldovoje vadovas, ES delegacijos projektų vadovas, advokatai, teisėjai, NVO, mokslininkai ir kt.

Lapkričio 8 d. Moldovos valstybiniame universitete buvo pristatyta ir aptarta minėta ataskaita. Diskusijose dalyvavo universiteto akademikai bei teisėjai.

„Teismų stebėsenos duomenų analizės ataskaita“ ir jos rekomendacijos buvo pristatytos ir aptartos lapkričio 9 d. Aukščiausioje teisėjų taryboje.

Daugiau informacijos apie susitikimą Moldovos Respublikos Teisingumo ministerijoje ir projektą: https://www.cpva.lt/en/our-news/26/eu4moldova-most-awaited-projects-results-announced:932.

Nuotrauka: CPVA

 

 
<strong>Instituto mokslininkė dalyvauja Europos komisijos renginyje</strong>

2023 14 lapkričio/

Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Limantė spalio 24-25 dienomis dalyvauja renginyje "Societal transformations, climate change and digitalisation – a new paradigm of Security Research?", kurį organizuoja Europos Komisija.

Renginyje - moksliniai pranešimai ir diskusijos apie skaitmenizavimo, klimato kaitos ir visuomenės permainų kontekstą tiriant grėsmes ir saugumą. Taip pat viso renginio metu paruošta paroda, atliepianti konferencijos pagrindinę temą.

Daugiau informacijos: https://www.securityresearchevent.eu/home.

<strong>„Tarptautinių šeimų apsauga po „Brexit“ remiantis Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos konvencijomis“ seminaras</strong>

2023 14 lapkričio/

Spalio 18 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Agnė Limantė dalyvavo tarptautiniame seminare Protection of international families post-Brexit through the Conventions of the Hague Conference on Private International Law (liet. „Tarptautinių šeimų apsauga po „Brexit“ remiantis Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos konvencijomis“). Renginys vyko Aberdyno universitete Škotijoje ir subūrė gausią šios srities ekspertų bei praktikų grupę.

Dr. Agnė Limantė kartu su prof. Mirela Župan pristatė Europos šalių praktiką taikant 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, didelį dėmesį skiriant negrąžinimo pagrindams, vaiko išklausymo reikalavimui bei šalių praktikai bylose, susijusiose su Jungtine Karalyste.

Renginio programa.

Daugiau informacijos apie projektą.

         /*! elementor - v3.17.0 - 08-11-2023 */ .elementor-widget-image{text-align:center}.elementor-widget-image a{display:inline-block}.elementor-widget-image a img[src$=".svg"]{width:48px}.elementor-widget-image img{vertical-align:middle;display:inline-block}
<strong>Instituto mokslininkai dalyvauja dirbtuvėse Kembridžo universitete</strong>

2023 14 lapkričio/

Lapkričio 2-3 dienomis LSMC Teisės instituto mokslininkai Rūta Vaičiūnienė ir Simonas Nikartas lankėsi Kembridžo universiteto Kalėjimų tyrimų centre. Kartu su kolegomis iš LR Teisingumo ministerijos, Lietuvos Kalėjimų tarnybos bei įkalinimo įstaigų vadovais instituto mokslininkai dalyvavo dirbtuvėse, kurias vedė viena garsiausių kalėjimų tyrėjų, gyvenimo kokybės kalėjimuose vertinimo (MQPL) kūrėja profesorė Alison Liebling. Dirbtuvėse buvo diskutuojama kaip naudoti MQPL instrumentą ir su kokiais iššūkiais susiduria gyvenimo kokybės vertinimus pradedančios taikyti šalys. Pirminius gyvenimo kokybės vertinimo Lietuvos įkalinimo įstaigose rezultatus pristatė Lietuvos atstovai, tyrimų rezultatais taip pat dalinosi tyrėjai iš Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Jungtinių Valstijų. Dirbtuvių dalyviai diskutavo ir apie tolimesnius gyvenimo kokybės įkalinimo įstaigose tyrimus bei bendrus projektus.

       
<strong>Dr. Monika Žalnieriūtė dalyvauja JT organizacijos interneto valdymo forume</strong>

2023 9 lapkričio/

LSMC Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Monika Žalnieriūtė šių metų spalio 8–12 dienomis dalyvavo Jungtinių Tautų organizacijos interneto valdymo forume (United Nations Internet Governance Forum) Kiote, Japonijoje.

Komandiruotės metu mokslininkė Monika Žalnieriūtė dalyvavo diskusijose apie paskutinę dirbtinio intelekto reglamentavimo bangą su įvairių šalių valdžios, mokslo, nevyriausybinio ir privačiojo sektoriaus atstovais ir pristatė mokslinį pranešimą „A New Generation of Platform Regulations – AI“.

Tarp diskusijų aptartos bendradarbiavimo galimybės su prestižine teisės mokykla Brazilijoje Fundação Getúlio Vargas Direito Rio bei užmegzti ryšiai su „Facebook Oversight Board“ nariais.

 

     
<strong>Tarptautinių ryšių užmezgimas Kopenhagoje</strong>

2023 9 lapkričio/

LSMC Teisės instituto mokslininkė dr. Monika Žalnieriūtė spalio 2–7 dienomis lankėsi Kopenhagos universiteto Teisės fakultete. Teisės institutas, Paryžiaus aukštoji verslo mokykla, Danijos žmogaus teisių institutas bei Kopenhagos, Turino, Vienos ir Baselonos Pompeu Fabra universitetai susitarė dėl tarptautinio bendradarbiavimo teikiant paraišką kvietimui „Horizon Europe Framework Programme“ (HORIZON).

Apsilankymas Kopenhagoje stiprina Teisės instituto tarptautinius ryšius ir bendradarbiavimą su užsienio mokslo institucijomis bei didina Lietuvos mokslininkų ir jų darbų matomumą tarptautiniu mastu.

Asociatyvi nuotrauka Unsplash (Mikael Kristenson).

 

    
<strong>Teisės instituto mokslininkės LKA valdyboje!</strong>

2023 24 spalio/

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Vaičiūnienė buvo išrinkta Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininke.

Kartu su Rūta, LKA išrinktoje valdyboje, dirbs LSMC TI tyrėja Liubovė Jarutienė.

Džiaugiamės dėl kolegių ir linkime sėkmės darbuose!

Daugiau informacijos.

 

Asociatyvi Sigmund (unsplash) nuotrauka