[:lt]
Lietuvos teisės institutas išleido monografiją „Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai“, kurioje publikuojamas tyrimas atskleidžiantis, kaip viešasis interesas suprantamas teismų sprendimuose, taip pat, kam teikiama pirmenybė, kai susiduria viešieji ir privatūs interesai.
Monografija, kurią parengė gausus mokslininkų būrys (dr. Lina Beliūnienė, Milda Burnytė, Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, dr. Egidijus Krivka, Mindaugas Lankauskas, dr. Rūta Latvelė, dr. Rita Matulionytė), skirta viešojo intereso sampratos analizei.
Monografijos autorių kolektyvas siekė atrasti ir paaiškinti, kas slypi po raktiniais žodžiais „viešasis interesas“. Tokį mokslo tyrimą paskatino pora priežasčių. Pirma, kad Lietuvos įstatymų leidėjas nėra suformulavęs universalaus, visoms teisinio reguliavimo sritims tinkančio viešojo intereso apibrėžimo. Ir antra, – nebuvo nuodugniau, taip pat tarpdisciplininiu požiūriu analizuota, kaip viešąjį interesą savo praktikoje identifikuoja teismai, kokie argumentai lemia, kad pirmenybė būtų teikiama viešajam interesui privačių interesų atžvilgiu arba vienam iš kelių viešųjų interesų.
Todėl šio mokslo tyrimo ašis yra Lietuvos teismų bylų praktikos analizė. Autoriai rėmėsi įžvalga, kad viešasis interesas yra daugiau socialinė negu teisinė kategorija. Teismų praktika buvo nagrinėjama ne tik teisiniu, bet ir politikos, ekonomikos, sociologijos mokslų aspektu. Tyrime taip pat remiamasi dviejų atliktų sociologinių apklausų, – Lietuvos gyventojų ir teisės praktikų, – duomenimis. Lietuvos gyventojų apklausa patvirtino viešojo intereso išskirtinumą iš kitų interesų, nes į klausimą „Ar, Jūsų nuomone, privatūs ir visuomeniniai interesai yra skirtingi dalykai?“, 47,2 proc. apklaustųjų pripažino, kad šie interesai yra skirtingi. Penktadalis atsakiusiųjų manė, kad šie interesai yra dažniausiai skirtingi, o beveik tiek pat jų (19,3 proc.) teigė, kad šie interesai kai kuriais atvejais sutampa. Pažymėtina ir tai, kad nemažai apklausos dalyvių (11,5 proc.) pripažino, jog nežino atsakymo į šį klausimą arba neturi nuomonės.
Iš teismų praktikos išryškėja viešojo intereso supratimas. Tirtos penkios sritys, kuriose pasireiškia viešasis interesas: nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo ir statybų bei vartotojų apsaugos.
Nustatyta, kad viešasis interesas patenka tarp visuomenėje esančių principinių susitarimų, būtinų bendram egzistavimui ir kad šie susitarimai nėra visuomet matuojami naudos matu. Viešojo intereso apibrėžimas orientuotas į vertybes, o pažeidimai sietini ir su formaliąja, ir su turiningąja šio intereso pusėmis.
Išskiriami keletas teismų sprendimuose pasikartojančių elementų: objektas (tai, kokios ginamos vertybės saugomos), turinys (konkretaus viešojo intereso nurodymas). Teismai, priimdami sprendimus, ne visados atsižvelgia į tai, kiek asmenų yra susiję su viešuoju interesu. Pavyzdžiui, teismai pripažįsta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsauga svarbi visai visuomenei, o ne atskiroms jos grupėms, o viešojo intereso vartotojų apsaugos srityje pabrėžiama vartotojų teisių svarba ne tik visai visuomenei, bet didelei jos daliai.
Nagrinėjant, kaip teikiama pirmenybė viešiesiems interesams bylose, nustatyta, kad teisinio stabilumo siekis yra tas viešasis interesas, kuris gali būti nurungtas kitų viešųjų interesų. Pvz., iš teritorijų planavimo ir statybų sričių teismų sprendimų matoma tam tikra išskirtinė vertybių hierarchija, prioritetą teikiant vertingo objekto apsaugai. Daugumoje nagrinėtų viešojo intereso sričių teismų sprendimų įtvirtinta, kad būtina užtikrinti vertybių pusiausvyrą. Be kitų pastebėjimų autoriai daro išvadą, kad teismų sprendimuose skatintinas proporcingumo kategorijos naudojimas ir juo labiau eksplicitinis jos taikymo pagrindimas.
Visą monografijos tekstą galite rasti čia.
[:en]
Law Institute of Lithuania has published a monograph which is founded on an assumption, that a more definite (more precise and comprehensive) definition of the public interest in Lithuanian law is both needed and possible. This definition may be reached by formulating guidelines of identification of the public interest. For the determination thereof the researches intend to analyse the topic of public interest in two directions: direction of criteria (elements, features, making it possible to identify public interest) and direction of priorities (arguments, determining the submission of priority to the public interest). The main attention of the monograph is paid to the analysis of the case law of Lithuanian courts in the considered field, besides the research literature, legal regulation and review of best practices of other countries. Moreover, seeking to clear out the public attitudes towards the public interest a sociological survey is intended to be carried out and also a survey of judges and prosecutors. Since the public interest is not only a legal category, the case law is analysed in an interdisciplinary way, using legal, economic, political, sociological sciences‘ perspectives. First of all, it is important to note that researchers have analysed Lithuanian case law, using different approaches to the identification of public interest, examining the extent of certainty of public interest conception. Specifically, authors have chosen to analyse Lithuanian case law examining five different areas of public interest manifestation in Lithuanian law (i. e. sphere of the restoration of the rights of ownership to the existing real property, sphere of immovable cultural heritage, sphere of environmental protection, sphere of territorial planning and construction and sphere of consumer protection), on the basis of Lithuanian and foreign scientific doctrine and legal regulation.
The analysis of case law and the survey of legal practitioners have showed that the results of these surveys do not differ because public interest is understood as expressing what is important for the whole society or for the majority of it and as having ideological basis of utilitarian theories but still taking into concern the interest of minorities. The opinion expressed in the surveys should not be treated as corresponding to the particular conception of public interest: the so called conceptions of accumulation and preponderance, common interest and unitary interest. Also, the expressed opinions do not signify the will of majority, but are similar to the ideas developed in the sociology. Furthermore, the results of the surveys, which embody the formal and content-oriented dimension of public interest, are also reflected in legal argumentation of Lithuanian courts dealing with public interest issues. In legal argumentation the shell of public interest conception presented by the Constitutional Court of the Republic of Lithuania become apparent. The public interest (interest of a person or a group of persons) reflects and expresses the fundamental values of society which are established and protected by the Constitution. The grounds of legal order which are based on the above mentioned system of values are the regulatory principles of the relations of organized community. These principles outline the directions of development of this order. The content of the concept of public interest is adjusted in case law by removing the values which, although are protected and defended by the Constitution, however are not objectively relevant, necessary or valuable to the society or to the part of it in the concrete case. In addition, it should be noted that the above mentioned shell of values is concerned as a ground solving the question, to what extent the normative model of public interest could be defined in Lithuanian law. As well as, this shell could be described as historically determined and relating to the contemporary approach to the state.
[:]