NEWS

Salomėja Zaksaitė: „Pakaks būti abejingais stebėtojais“

[:lt]

 

Rugsėjo 18 d. vykusioje „Work4Chess“ konferencijoje Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus mokslininkė bei Tarptautinės šachmatų federacijos (angl. International Chess Federation, FIDE) Garbingo žaidimo komisijos (angl. Fair Play Commission) pirmininkė dr. Salomėja Zaksaitė tarptautinei šachmatų bendruomenei pristatė dvi naujoves, su kuriomis jai teks susidurti: žaidėjai, pareigūnai ir treneriai privalės pranešti apie bet kokį jiems žinomą bandymą sukčiauti ir turės bendradarbiauti bei prireikus būti Garbingo žaidimo komisijos atliekamo tyrimo liudytojais. „Jūs nebegalite likti abejingais stebėtojais, – konferencijos dalyviams sakė S. Zaksaitė, – atsakomybė užkirsti kelią sukčiavimui dabar tenka kiekvienam žaidėjui, treneriui ir pareigūnui.“

Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad šachmatų pasaulyje iš anksto sutartos lygiosios yra įprasta praktika. FIDE Etikos komisija, išnagrinėjusi sutartų lygiųjų bylą precedentiniame sprendime (2/2020), nustatė, kad tokia praktika laikoma sukčiavimu tuo atveju, kai kuris nors iš žaidėjų gauna finansinę naudą. Mokslininkė pažymėjo, kad: „Bet koks iš anksto sutartas rezultatas tarptautinėje sporto teisėje paprastai yra laikomas sporto varžybų manipuliacijomis. Kaip šį reiškinį interpretuoti šachmatų sporte, yra atskiras klausimas.“

  Davido Smerdono (didmeistris ir Kvinslando universiteto (Australija) mokslininkas) atlikta anoniminė 797 žaidėjų apklausa parodė, kad maždaug vienas iš trijų žaidėjų prisipažino sukčiavęs, tačiau, daugumos teigimu, tas sukčiavimas nepasireiškė daugiau kaip du kartus. Bihevioristinė etikos teorija numato, kad: „Dauguma apgavikų iš prigimties nėra amoralūs ar blogi. Širdies gilumoje jie nori būti sąžiningi, tačiau tam tikros priežastys pastoja tam kelią ir verčia peržengti nustatytas ribas. Nesąžiningumas išties yra labai lengvai formuojamas, lankstus elgesys“, – kalbėjo Smerdonas. Šis elgesys dažnai kyla iš ciniško mąstymo ir jausmo, kad visi aplinkui taip pat elgiasi nesąžiningai. Jausmas ypač paaštrėja, kai žaidėjas mano, jog ką tik buvo apgautas. Tokiu atveju atsiranda tipiškas falsifikuoto pateisinimo jausmas (iš dalies dar žinomas kaip „kalinio dilema“), kad taip elgiasi visi, ir šios bangos vedamas asmuo kitose rungtynėse nesąžiningai veikia prieš savo oponentą. Taip pat noras pasukčiauti ypač išauga ir tais atvejais, kai žaidėjas yra arti savo aukščiausio asmeninio reitingo slenksčio.

Paprastai didesnis polinkis apgaulei pastebimas tarp vyrų ir jaunesnio amžiaus (18–24 m.) asmenų. Mokslininkai šį reiškinį sieja su rizikos prisiėmimu ir azarto troškimu. Taip pat pastebėta, kad noras sukčiauti sumažėja, kai kaltininkas suvokia savo sukčiavimo pasekmes, atsirandančias kitam asmeniui.

Straipsnis parengtas remiantis naujienlaiškio, skirto tarptautinei šachmatų bendruomenei, „ChessTech“ straipsniu „No one can remain an indifferent bystander any more“, kurį anglų kalba galima perskaityti here.

[:]