EVENTS

Kaip išsaugoti žmogaus teises plėtojantis šiuolaikinėms technologijoms?

Šiuolaikinių technologijų plėtra sukuria naujus iššūkius saugant žmogaus teises. Pavyzdžiui, dabartinio Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios žmogaus teisių ir laisvių apsaugą,  labiau atitinka tarptautinės teisės nustatytus minimalius standartus vidaus teisei, tačiau įstatymą žmogaus teisių apsaugos požiūriu dar galima tobulinti. Tokią išvadą savo pranešime, skaitytame  Vytauto Didžiojo universitete vykusiame teoriniame praktiniame seminare „ Technologijos ir žmogaus teisės“ pateikė Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Petras Tarasevičius.

Savo pranešime mokslininkas atkreipė dėmesį, kad apžvelgus kriminalinę žvalgybą reglamentavusių įstatymų genezę Lietuvoje, galima pastebėti, kad jų kaita visais atvejais buvo siejama su siekiais labiau užtikrinti konstitucines žmonių teises bei laisves ir kartu labiau saugoti viešąjį interesą.

Šiuo metu Kriminalinės žvalgybos įstatymas yra jau ketvirtas šią veiklą reglamentuojantis įstatymas. Anot mokslininko, visi trys skirtingais nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos gyvavimo laikotarpiais šią veiklą reglamentavę įstatymai tiek teisės doktrinoje, tiek žiniasklaidoje buvo daugiau ar mažiau kritikuojami dėl netinkamo ar nepakankamo reguliavimo siekiant užtikrinti konstitucines žmogaus teises ir laisves. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, laikantis tuo metu galiojusiuose įstatymuose reglamentuotos tvarkos, buvo galimybė neteisėtai apriboti ar net pažeisti žmogaus teises ar pagrindines laisves.

Dabartinis įstatymas tiesiogiai įtvirtina kriminalinę žvalgybą kaip ultima ratio (lotkraštutinė priemonė) priemonę. Tinkamai užfiksuota informacija apie kriminalinės žvalgybos objektus bei jos rinkimo būdų ir priemonių panaudojimą, ypač jei fiksavimas atliekamas naudojant technines priemones, leidžia sprendimus priimančiai ar kontrolę atliekančiai institucijai objektyviau įvertinti informacijos gavimo būdų ir priemonių naudojimo teisėtumą (galimos provokacijos, informacijos iškraipymo ar priskyrimo tam tikrai kategorijai aspektais), pagrįsti kriminalinės žvalgybos veiksmų kaip ultima ratio atlikimą ir pan. Įpareigojimas užtikrinti galimybę atlikti kriminalinės žvalgybos išorės kontrolę tiesiogiai sietinas su efektyvesne kriminalinės žvalgybos priežiūra, kontrole ir jos atitikties Konstitucijai ir kitiems Lietuvos įstatymams vertinimu.

Tačiau dr. P.Tarasevičius atkreipia dėmesį, kad vienas iki šiol vis dar aktualus ir, ko gera, daugiausia diskusijų dar Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto svarstymų Seimo komitetuose metu sukėlęs klausimas yra tokio kriminalinės žvalgybos informacijos gavimo būdo kaip sekimas sankcionavimas.

„Norėčiau iškelti klausimą – ar kriminalinės žvalgybos informacijos gavimo būdo naudojimo laikotarpis gali būti laikomas kriterijumi sprendžiant klausimą ar naudojant šį būdą renkama informaciją apie asmens privatų gyvenimą ar nerenkama? Jei sekimas atliekamas iki 3 dienų, tai šio veiksmo atlikimą sankcionuoja kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas arba jo įgaliotas pavaduotojas, o jei daugiau kaip 3 dienas  – tai sankcionuoja prokuroras. O jei daugiau kaip 3 mėnesius tai sankcionuoja teisėjas. Mano įsitikinimu, jei naudojant šį kriminalinės žvalgybos informacijos gavimo būdą yra renkama informacija apie privatų asmens gyvenimą tai nors ir dėl 10 minučių tokio naudojimo yra būtina gauti teisėjo nutartį. Suprantama išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, tačiau tokiu atveju per nustatytą laikotarpį (per 24 val.), turi būti kreipiamasi į atitinkamą teisėją dėl nutarties priėmimo. Deja, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 15 str. apie neatidėliotinus atvejus nieko nesako!“, – savo mintimis ir pastebėjimais pranešime dalijosi mokslininkas.

Tarptautiniame moksliniame – praktiniame seminare „Technologijos ir žmogaus teisės“, kurį Vytauto Didžiojo universitetas organizavo kartu su Lietuvos teisės institutu, buvo skaityta nemažai pranešimų, skirtų ateities technologijų ir žmogaus teisių sąveikai. Lietuvos teisės institutą seminare atstovavo ir mokslininkas Mindaugas Lankauskas, aptarinėjęs slaptą pokalbių klausymąsi ir privatumą Europos žmogaus teisių teismo praktikos kontekste.