INSTITUTE OF LAW AT THE LITHUANIAN CENTRE FOR SOCIAL SCIENCES

NEWS

Kiek laiko politikų duomenys turi būti vieši?

[:lt]

Visuomenės interesas žinoti nesibaigia pasibaigus politiko kadencijai. Tokią poziciją dėl viešųjų asmenų duomenų viešumo diskusijoje išsakė Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Laurynas Pakštaitis. Diskusija „Kaip įgyvendinti duomenų apsaugos reikalavimus nesumažinant visuomenės teisės žinoti?“, vykusi spalio 23 dieną, buvo organizuota „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ir visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“. 

Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė diskusijos dalyviams pristatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos siūlymus iš viešosios erdvės išimti kandidatavusių per įvairius rinkimus asmenų duomenis. Tokie duomenys, pagal pateiktą pasiūlymą, turėtų būti vieši vieną arba dvi kadencijas, atsižvelgiant į tai, kaip kandidatui pasisekė rinkimuose. Ministerija savo pasiūlymus parengė remdamasi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) bei kitų šalių praktika.

Dr. L. Pakštaitis diskusijos dalyviams tvirtino, jog nėra tikslinga riboti laiką, kuomet informacija apie politikus yra vieša. Kaip pavyzdį mokslininkas pateikė istoriją apie vieno iš teatrų vadovą, kuris kandidatavo į savivaldybės tarybą ir tuomet pateikė savo duomenis. Tie duomenys buvo svarbūs tiek nustatant galimas piktnaudžiavimo schemas, tiek po kurio laiko vertinant situaciją. Todėl, mokslininko manymu, visuomenės teisė žinoti yra prioritetinė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė diskusijoje išdėstė poziciją – BDAR nėra pritaikyta reguliuoti viešųjų asmenų duomenis, todėl tokių asmenų duomenis VRK siūlo skelbti neribotą laiką.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė atkreipė dėmesį, kad politikų duomenų viešumo klausimu yra pasisakę ir teismai – 2008 m. buvo išsakyta pozicija, jog politikų duomenys gali būti skelbiami neribotą laiką. Politikos analizės instituto vadovė Virginija Būdienė nepritarė duomenų skelbimo ribojimams – anot jos, pasaulyje yra daug blogų pavyzdžių, kai politikai siekia kuo greičiau paslėpti informaciją apie save, todėl visuomenei turi būti sudarytos visos sąlygos informaciją gauti neribojant laiko. Su tuo nesutiko Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius, akcentavęs žmogaus teisę į privatumą bei galimybę viešai prieinamą informaciją panaudoti patyčioms ar pan.

[:en]

The public interest to know does not end when a politician’s term of office expires. This is the position on publishing the data of public figures that was expressed in a discussion by Law Institute of Lithuania researcher Dr Laurynas Pakštaitis. The discussion “How to implement data protection requirements without diminishing the public’s right to know?”, which took place on 23 October, was organised by Transparency International Lithuania and The White Gloves, a public organisation.

Vice-Minister of Justice Irma Gudžiūnaitė gave a presentation to the discussion participants on the proposals of the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania to remove the data of people who have run in various elections from the public domain. According to the proposal, such data should be made public for one or two terms, depending on how the candidate fared in the election. The ministry prepared its proposals based on the General Data Protection Regulation (hereinafter – the GDPR) and the practice of other countries.

Dr Pakštaitis contended that it is not expedient to limit the time during which information about politicians is public. As an example, the researcher presented the story of one theatre’s manager who had run for municipal council and submitted his data at that time. Those data were important both for identifying potentially abusive schemes and for assessing the situation over time. The researcher therefore believes that the public’s right to know is a priority.

Chairwoman of the Central Electoral Commission Laura Matjošaitytė put forth a position in the discussion that the GDPR is not tailored to regulate the data of public figures, so the CEC suggests making the data of these individuals public for an indefinite period.

Transparency International Lithuania project manager Dr Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė pointed out that the courts have also spoken on publishing the data of politicians – in 2008, an opinion was expressed that the data of politicians can be published for an indefinite period. Virginija Būdienė, head of the Institute for Policy Analysis, opposed restrictions on the publication of data – according to her, there are many bad examples in the world where politicians try to conceal information about themselves as soon as possible, so all conditions must be made for the public to obtain this information without time limitations. Human Rights Monitoring Institute jurist Karolis Liutkevičius did not agree with this, emphasising the human right to privacy and the possibility of using publicly accessible information for bullying or the like.

[:]