INSTITUTE OF LAW AT THE LITHUANIAN CENTRE FOR SOCIAL SCIENCES

NEWS

Kuo ilgesnis įkalinimas, tuo sunkesnė įkalintų asmenų socialinė integracija

[:lt]

Įkalintų asmenų socialinė integracija tampa sunkesnė, jei taikomos didesnės laisvės atėmimo bausmės. Tokie tyrimų rezultatai pristatyti tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje “Įkalintų asmenų socialinė integracija: moksliniai tyrimai ir jų praktinis pritaikomumas“, kuri Vilniuje vyksta spalio 12-13 dienomis.

Konferencijos dalyvius sveikinęs Teisingumo ministras Juozas Bernatonis minėjo, jog šiuo metu Lietuvoje ypatingas dėmesys skiriamas nuteistųjų resocializacijos sistemos reformai. Anot ministro, dar prieš keletą metų buvo iš esmės reformuota probacijos sistema, siekiant sukurti priemones efektyviai iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų integracijai į visuomenę ir jų elgesio korekcijai, kad pastarieji ateityje nebedarytų naujų nusikaltimų.

J. Bernatonis atkreipė dėmesį, kad šios reformos metu buvo įgyvendintos priemonės, skatinančios alternatyvių sankcijų taikymą, į nuteistųjų resocializacijos vykdymą įtraukti visuomenės atstovai – asociacijos ir savanoriai, įteisintas asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, socialinio tyrimo išvadų rengimas, probacijoje pradėtos naudoti elektroninio stebėjimo priemonės (elektroninis monitoringas). Šie darbai pamažu duoda savo rezultatus: asmenų, išėjusių iš įkalinimo įstaigų ir vėl į jas sugrįžusių kasmet, sistemingai mažėja, o įkalinimo įstaigose nuo 2012 m. laikomų asmenų skaičius sumažėjo keliais tūkstančiais.

Tuo tarpu Europos kriminologų asociacijos pirmininkas, Vokietijos Greifsvaldo universiteto prof. dr. Frieder Dünkel pateikė duomenis, pagal kuriuos Lietuva pagal kalinių skaičių pirmauja tarp ES šalių. 100 tūkst. gyventojų mūsų šalyje tenka 315 įkalintųjų. Mūsų šalį Europoje lenkia tik Rusija (467 įkalintųjų) ir Baltarusija (335 įkalintieji). Vokietijoje šis skaičius siekia tik 76, nors registruoto nusikalstamumo struktūra abejose šalyse labai panaši.

Anot profesoriaus, kuris analizavo baudžiamosios politikos vaidmenį ir baudimo praktiką Europoje, Lietuvoje problema yra ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Mokslininkas minėjo, jog 70 proc. visų Vokietijoje skiriamų bausmių yra piniginės baudos, realus laisvės atėmimas sudaro tik 6 proc., tuo tarpu Lietuvoje apie 50 proc. visų bausmių yra realios laisvės atėmimo bausmės. Ilgalaikis įkalinimas (virš 5 metų) Lietuvoje sudaro 45 proc., o Vokietijoje – tik 12 proc. iš visų atliekamų laisvės atėmimo bausmių, nes bausmių veiksmingumo tyrimai rodo, kad nėra jokios prasmės įkalinti nusikaltusius asmenis ilgam laikui.

„Tyrimai rodo, kad viešieji darbai, kurie pakeičia trumpą laisvės atėmimo bausmę, yra efektyvesnė bausmė nei reali laisvės atėmimo bausmė“, – sakė prof. Dr. F. Dünkel.

Prof. dr. Ineke Pruin iš Berno universiteto (Šveicarija) savo pranešime kalbėjo apie tai, kaip šiuo metu Europos šalyse veikia įvairios įkalintų asmenų integracijos sistemos. Anot jos, siekiant sėkmingesnės kalinių integracijos į visuomenę, reikia geriau prognozuoti kalinių paleidimo laiką ir užtikrinti geresnius ryšius tarp institucijų, kurios užtikrina nusikaltusio asmens integraciją po bausmės atlikimo. Veiksmingiausiai šios sistemos veikia tose šalyse, kuriose kalinių integracija vyksta nuosekliai, dažnai suteikiant trumpalaikes išvykas, įdarbinant nuteistuosius ir skatinant jų socialinę kompetenciją.

Vilniaus universiteto prof. dr. Gintaras Švedas, vienas iš bausmių sistemos Lietuvoje reformatorių, pristatė baudžiamosios ir bausmių vykdymo politikos istorinę apžvalgą. Jis priminė, jog daugiausia realių laisvės atėmimo bausmių Lietuvoje buvo skiriama 1990-1998 metais, kuomet mūsų valstybė išgyveno pereinamąjį laikotarpį. Anot G.Švedo, tuo metu per kelis metus registruotų nusikaltimų skaičius padidėjo nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. nusikaltimų ir tai buvęs tikras nusikalstamumo iššūkis Lietuvos valstybei. Tolesnė bausmių sistemos raida leidžia palaipsniui mažinti nuteistųjų skaičių, tačiau, anot G. Švedo, Lietuvoje probacijos priemonės taikomos vis rečiau, o šiai praktikai nepasikeitus nemažės ir kalinių skaičius.

Konferencijoje pranešimus taip pat skaitė Lietuvos teisės instituto, Vilniaus universiteto Teisės ir Filosofijos fakultetų, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, Kalėjimų departamento atstovai, įkalinimo sistemų tyrėjai iš Vokietijos ir Danijos.

Įkalintų asmenų socialinė integracija yra vienintelis konstitucinį pagrindą turintis laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslas. Mokslininkai kėlė kertinį klausimą, ar Lietuvoje toks dažnas ir itin ilgam terminui laisvės atėmimo bausmės taikymas nepadaro visuomenės nesaugesne, ar ilgas įkalinimas palieka galimybių asmens integruotam gyvenimui visuomenėje? Tyrimai rodo, kad dauguma buvusių kalinių, nepaisant itin nepalankios socialinės padėties, toliau gali gyventi nenusikalsdami, tačiau tam būtina sukurti atitinkamas sąlygas. Jos itin nepalankios, jei įkalinimas yra ilgas, orientuotas į paprastą „atsėdėjimą“, neturint darbo ir trumpalaikių išvykų galimybių, nutraukus ryšius su artimaisiais bei matant tik itin miglotas lygtinio paleidimo perspektyvas.

Konferencija, kurią organizavo Lietuvos teisės institutas, Teisingumo ministerija bei Kalėjimų departamentas ir iš dalies finansuoja Lietuvos mokslo taryba, skiriama 15-os metų bausmių vykdymo Teisingumo ministerijos sistemoje sukakčiai paminėti. Prieš 15 metų bausmių vykdymo funkcijų perėmimas iš vidaus reikalų sistemos buvo svarbus žingsnis link tampresnės bausmių vykdymo proceso sąsajos su teisingumo vykdymo sistema.

 

More information:
Ineta Stravinskaitė – Janavičienė
Law Institute
8 699 04294

[:en]

Social integration of imprisoned persons becomes difficult if you apply a custodial sentence. These research results were presented during the international scientific-practical conference “Social integration of imprisoned persons: research and its’ practical application”, which took place in Vilnius on October 12-13.

Conference participants were congratulated by the Justice Minister Juozas Bernatonis, he mentioned that currently, special attention is given to the reform of convicts resocialization system in Lithuania. According to the minister, only a few years ago the probation system was essentially reformed in order to develop effective measures which would facilitate integration into society for persons after leaving penal institutions and facilitate the correction of their behavior, so that they cease to commit other offences in the future.

J. Bernatonis noted that during this reform new measures have been implemented to promote alternative sanctions also society was included into the execution of convicts’ resocialization – associations and volunteers, validation of repeated criminal behavior risk assessment, drawing conclusions of social research, probation started using electronic surveillance measures (electronic monitoring). These actions already gave its results: annual systematic decrease of persons released from prison and then returned to them, also number of persons held in prisons since 2012 decreased by several thousand.

Meanwhile, the chairman of the European Society of Criminology, University of Greifswald German professor dr. Frieder Dünkel presented data according to which Lithuania, by the number of prisoners, is the leader among the EU countries. Lithuania has 315 prisoners for every 100 000 of the population. Our country in Europe is surpassed only by Russia (467 prisoners) and Belarus (335 prisoners). Germany has only 76 prisoners for every 100 000 o the population, although the structure of registered crime in both countries are very similar.

According to the professor, who analyzed the role of the criminal policy and law enforcement practice in Europe, Lithuania has the problem of long-term imprisonment. The scientist mentioned that 70 percent of imposed penalties in Germany are fines, imprisonment accounts for only 6 percent, while in Lithuania about 50 percent of all sentences are custodial sentence. In Lithuania 45 percent of custodial sentences are a long-term imprisonment (over 5 years), meanwhile in Germany – only 12 percent of all performed by custodial sentences, as punishment efficacy studies indicates that there is no sense to imprison offenders for a long time.

„Research shows that public works, which replaces a short prison sentence, is more effective than a real punishment of imprisonment,” – said prof. Dr. F. Dünkel.

Professor dr. Ineke Pruin from the University of Bern (Switzerland) in her report talked about how the European countries have various prisoners integration system. According to her, in order to successfully integrate prisoners into society, better prediction of the prisoners release time is needed and ensuring a better contact between the institutions, which participated in the integration of the offender after sentencing. This system is most effective in countries where prisoners integration is proceeded consistently, often giving short trips, employing convicts and promoting their social competence.

Vilnius University professor dr. Gintaras Švedas, one of the reformers of Lithuanian penal system, introduced historical overview of Lithuanian criminal penalties and enforcement policy. He recalled that most real custodial sentences in Lithuania were applied in 1990-1998, when our country were going through a transition period. According G.Švedas, at the time during a period of a few years number of registered crimes increased from 30 thousand up to 50 thousand it was a real crime challenge for Lithuania. Further evolution of penal system allowed to progressively reduce the number of convicts, but, according to Mr Švedas, Lithuanian probation measures are used less and less, and if this practice will not change it will not decrease the number of prisoners.

The other conference speakers were from the Law Institute of Lithuania, Law and Philosophy faculties of Vilnius University, Vytautas Magnus University, representatives of the Department of Prisons, prison systems, researchers from Germany and Denmark.

Social integration of imprisoned persons is the only constitutionally based goal of imprisonment sentence. Scientists have raised fundamental questions, whether in Lithuania quite common and very long-term imprisonment penalty does not make society insecure, or does a long prison sentence leaves any room for personal integrated life in society? Studies reveal that the majority of former prisoners, despite a very unfavorable social situation, may continue to live without committing offences, but it is necessary to create the appropriate conditions for this. The conditions are extremely unfavorable, if a prison sentence is long, oriented to a simple „sitting in prison”, without any occupation and opportunities for temporary trips, without any contacts with relatives and seeing only a very hazy parole possibilities.

The conference, organized by the Law Institute of Lithuanian, the Ministry of Justice and the Prison Department and partly financed by the Research Council of Lithuania, was dedicated to the 15th anniversary of the sentences enforcement system in the Ministry of Justice. 15 years ago, the interception of sentences enforcement functions from interior system was an important step towards a more resilient interface of penal execution process with the justice system.

[:]