INSTITUTE OF LAW AT THE LITHUANIAN CENTRE FOR SOCIAL SCIENCES

NEWS

Pasirodė antrasis šių metų „Teisės problemų“ numeris

[:lt]

Dienos šviesą išvydo naujas Lietuvos teisės instituto leidžiamo mokslo žurnalo „Teisės problemos“ numeris, kuriame nagrinėjamos keturios skirtingos temos.

Dr. Gintautas Sakalauskas savo moksliniame straipsnyje „Kalinimo sąlygos ir kalinių resocializacijos prielaidos“ teigia, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi žvelgti į kalinamo žmogaus perspektyvą ir visuomenės interesus. Įkalinimas yra pats blogiausias būdas ir forma siekti asmens integracijos, tačiau, laisvės atėmimo bausmei esant sudėtine bausmių sistemos dalimi, jos kuriama integracijai nepalanki realybė turi būti išnaudojama pozityviems pokyčiams, kad netaptų itin žalinga. Publikacijoje daroma išvada, kad Lietuvos įkalinimo sistema kol kas nuėjo dar tik labai trumpą kelią nuo totalitarinės sistemos sienų. Jai būtini tolesni ir kardinalūs pokyčiai, nes ilgainiui atotrūkis nuo Europos standartus atitinkančio įkalinimo gali tik dar labiau didėti.

Dr. Skirmantas Bikelis leidinyje nagrinėja neteisėto praturtėjimo temą. Jo publikacijoje „Baudžiamosios ir mokesčių teisės sankirta“ atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą ir Non bis in dem principas“ daroma išvada, kad mokestinių reikalavimų pažeidimas ir neteisėto praturtėjimo nusikalstama veika nėra tapačios veikos. Anot publikacijos, principo non bis in idem pažeidimo faktas nelaikytinas absoliučiu pagrindu nutraukti baudžiamąjį procesą, jeigu laikomasi tam tikrų reikalavimų. Požiūris, kuriuo non bis in idem principas suabsoliutinamas, per mažai reikšmės teikia reikalavimams bylas išspręsti teisingai (taikyti proporcingas sankcijas) ir iš to išplaukiančioms neigiamoms pasekmėms valstybei ir asmenų ekonominėms, socialinėms ir kitoms teisėms.

Dr. Ingos Daukšaitės mokslinis straipsnis „Perdavimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui: atsakomybė ir jos taikymas Lietuvos teismų praktikoje“ skirtas atsakomybės už vieno iš teisės aktuose numatytų draudimų – duoti transporto priemonę vairuoti neblaiviems asmenims – nepaisymą analizei. Straipsnyje, pasitelkiant, be kita ko, Lietuvos teismų praktikos analizę, plačiau nagrinėjami kai kurie Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai (veika, kaltė, specialaus subjekto požymiai). Straipsnyje taip pat keliamas klausimas, ar už šį administracinį teisės pažeidimą įstatyme numatyta administracinė nuobauda yra proporcinga šio pažeidimo pavojingumui.

Lietuvos teisės instituto Kriminologinių tyrimų mokslininkės Renata Giedrytė – Mačiulienė ir Judita Venckevičienė straipsnyje „Atkuriamojo teisingumo priemonių taikymas mokyklose“ rašo, jog mokykla yra vieta, kurioje dažnai kyla įvairių konfliktų ir kurioje konfliktams spręsti gali būti pasirenkami nekonstruktyvūs sprendimo būdai: agresija, smurtas, patyčios. Dažniausias atsakas į tokias problemas yra konflikto iniciatoriaus nubaudimas. Tačiau baudimas nėra efektyvi reakcija į konfliktines situacijas. Ji dažniausiai neskatina suvokti tokio elgesio priežasčių ir ieškoti konflikto sprendimo. Straipsniu siekiama parodyti, kaip, naudojantis atkuriamojo teisingumo priemonėmis, ypač vienu iš atkuriamojo teisingumo modelių – mediacija, galima efektyviai spręsti konfliktinio elgesio problemas mokyklose ir kodėl atkuriamojo teisingumo priemonių taikymas būtų svarbus ir Lietuvos mokyklose.

[:]