[:lt]
„Padėtis kalėjimuose atspindi šalies civilizacijos lygį“, – skirtinguose kontekstuose teigė V. Čerčilis, Dž. Orvelas ir F. Dostojevskis, taigi kalėjimas yra geras visuomenės lakmuso popierėlis – taip Kaune vykusioje mokslo konferencijoje „Žmogaus teisių užtikrinimas pažeidžiamų grupių atstovams“ kalbėjo Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Gintautas Sakalauskas.
Aptardamas įkalinimo įstaigose esančių asmenų žmogaus teisių apsaugos užtikrinimą, G. Sakalauskas pateikė tam tikrų pavyzdžių, kurie liudija apie abejingumą į įkalinimo įstaigą patekusiam žmogui, nusistovėjusius stereotipus apie bausmę ir jos poveikį, taip pat žurnalistų savivalę rašant apie įkalintus asmenis, institucinį susvetimėjimą, kai oficiali institucijų pozicija ir jų veiklos vertinimo kriterijai neatitinka esamos realybės. G. Sakalauskas pateikė duomenis, kurie rodo, jog beveik 70 proc. nuteistųjų jaučiasi prislėgti, vieniši, dažnai jaučia įtampą. Apie pusė įkalinimo įstaigose atsidūrusių žmonių jaučiasi taip, lyg negalėtų įkalinimo įstaigoje ištverti daugiau nė dienos, o penktadalis nebemato prasmės savo gyvenime. Beveik 80 proc. įkalintų žmonių susidūrė su tuo, kad niekas nesidomėjo jų asmenine padėtimi ir nesikalbėjo su jais apie bausmės atlikimą.
Anot mokslininko, tokioje situacijoje žmogaus teisių apsaugos užtikrinimui poveikį daro tik pavienių žmonių pastangos, kurių nepakanka, o pabėgimas nuo blogo vadovavimo, sisteminės beprasmybės ir blogai apmokamo darbo yra gera iliustracija visai emigracijos iš Lietuvos problemai.
LTI mokslininkė dr. Rūta Vaičiūnienė atkreipė dėmesį į lyčių nelygybę įkalinimo sistemoje. Kaip žinoma, Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę vyrai ir moterys atlieka atskirai. Mokslininkė teigia, kad Lietuvos įkalinimo įstaigas galime laikyti lyčių požiūriu segreguotomis, izoliuotomis, jei lygintume jas, pavyzdžiui, su Skandinavijos šalimis, pasižyminčiomis progresyviausiomis įkalinimo sistemomis ir mažiausiais recidyvizmo rodikliais.
Dr. Johanas Baltrimas iš LTI per žmogaus teisių apsaugos prizmę aptarė nelietuviškų pavardžių rašybą asmens dokumentuose.
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai konferencijoje taip pat analizavo įvairias temas, susijusias su žmogaus teisių užtikrinimu pažeidžiamoms grupėms. Buvo kalbama apie religinių mažumų teises, seksualinį priekabiavimą, paslėptą reklamą socialiniuose tinkluose, žmogaus teisių užtikrinimą neįgaliems asmenims, orumą terminalinių ligonių gyvenimo pabaigoje.
[:en]
“The situation in prisons reflects the degree of civilization in the country” – this sentiment has been echoed in different contexts by the likes of Winston Churchill, George Orwell and Fyodor Dostoevsky. Hence, prisons are a good litmus test for society – this is the idea that was expressed by Law Institute of Lithuania (LIL) research fellow Gintautas Sakalauskas at “Ensuring Human Rights for Vulnerable Groups”, a scientific conference held in Kaunas.
In discussing human rights protection for persons detained in penal institutions, Dr Sakalauskas provided certain examples which testify to the indifference to persons in prison, the well-established stereotypes about punishment and its impact, as well as the arbitrariness of journalists in writing about incarcerated persons and the institutional alienation where the official position of the institutions and the criteria for assessing their performance do not correspond to reality. Dr Sakalauskas provided data showing that almost 70 per cent of convicts feel depressed and lonely, and often experience stress. Approximately half of the people who find themselves in detention facilities feel like they couldn’t survive more than a day there, and one-fifth no longer see a reason to live. Nearly 80 per cent of imprisoned people have been faced with no one being interested in their personal situation and no one talking with them about the execution of their sentence.
According to the researcher, only the efforts of lone individuals have an impact on ensuring the protection of human rights in a situation like this, but this is not sufficient, and running away from poor leadership, systemic nonsense and low-paid work is a good illustration for the entire problem of emigration from Lithuania.
LIL research fellow Dr Rūta Vaičiūnienė drew attention to gender inequality in the prison system. In Lithuania, men and women carry out their sentences separately. The researcher says that Lithuanian imprisonment institutions can be considered segregated and isolated from a gender perspective if we compare them, for example, with the Scandinavian countries, which are distinguished for having the most progressive imprisonment systems and the lowest rates of recidivism.
Dr Johanas Baltrimas from the LIL discussed the spelling of non-Lithuanian surnames in personal documents through the prism of human rights protection.
At the conference, researchers from Vytautas Magnus University also analysed various topics related to ensuring human rights for vulnerable groups. Religious minority rights, sexual harassment, hidden advertising on social media, human rights protection for people with disabilities, and dignity in terminally-ill patients at the end of life were discussed.
[:]