[:lt]

Baudžiamojoje teisėje teigiama, kad nė vienas žmogus neturėtų įgyti imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo einamų pareigų ar profesijos pagrindu. Gegužės 28 d. vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Baudžiamųjų įstatymų (ne)kokybė ir žmogaus teisės“ Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas Darius Pranka pristatė pranešimą „Mediko klaidos kaina – baudžiamosios atsakomybės klausimai EŽTT jurisprudencijos kontekste“, kuriame iškėlė diskusinį klausimą, ar mediko profesijos specifika pagrįstai atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės klaidos atveju?

Pažymėtina, kad, analizuojant gydytojų medicinines klaidas, galima kalbėti tik apie neatsargias nusikalstamas veikas, kurių kvalifikavimas priklauso nuo kilusių padarinių: neatsargaus gyvybės atėmimo ir neatsargių, sunkių ar nesunkių sveikatos sutrikdymų. Tokiais atvejais medikams jokios išimtys nėra taikomos ir, nustačius visus neatsargaus nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, jie už savo veiksmus atsako įprasta tvarka. Pasak D. Prankos, per pastaruosius 10–15 metų bylų, susijusių su medikų padarytomis klaidomis, Lietuvoje buvo tik vienetai. Vis dėlto nedidelis bylų skaičius nesumenkina problemos aktualumo. „Tam tikrais atvejais gydytojai už savo klaidas privalo būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, nepaisant su tuo susijusių teisinių ir kitų neigiamų padarinių“, – teigė mokslininkas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas jau apie 20 metų laikosi pozicijos, kad mediko klaidos atveju baudžiamoji atsakomybė yra tinkama ir ją galima taikyti kartu su civiline, tačiau ji nėra būtina ar privaloma. Baudžiamosios atsakomybės privalomumas kyla tuomet, kai valstybė nesukuria teisinio reguliavimo, pagal kurį nuo mediko klaidos nukentėję asmenys galėtų efektyviai ginti savo teises civilinės teisės priemonėmis. Kita vertus, baudžiamosios atsakomybės taikymas yra privalomas net kai valstybė sukuria teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys savo teises gali ginti civilinėje teisėje tuo atveju, kai pacientui buvo sąmoningai sukeltas pavojus arba neatliktos mediko pareigos teikiant būtinąją medicinos pagalbą.

Reziumuodamas mokslininkas pabrėžė, kad kriminalinė bausmė turi būti privaloma ne už kiekvieną mediko klaidą, o tik už itin aplaidų, akivaizdžiai neatsakingą ir grubų pareigų atlikimą ar neveikimą, sukėlusį paciento mirtį ar sveikatos sutrikdymą.

Visą dr. Dariaus Prankos pranešimą (nuo 1:54:24 iki 2:10:39) galima peržiūrėti here.

[:]