[:lt]
Mokslininkai, atlikę tyrimus, teigia, kad cigarečių gamintojai, vykdydami atsakingą verslo politiką, gali itin smarkiai sumažinti savo produkcijos patekimą į neteisėtą apyvartą. Tačiau tokiu atveju cigarečių gamintojai netektų dalies pardavimų ir pelno.
Tokias išvadas pateikė grupė Lietuvos teisės instituto mokslininkų, paskelbusių mokslo darbą „Cigarečių neteisėta apyvarta: kompleksinė reiškinio ir kontrolės priemonių analizė“. Darbo autoriai Skirmantas Bikelis, Renata Giedrytė-Mačiulienė, Inga Mickėnienė ir Judita Venckevičienė tvirtina, kad Europos Sąjunga turi realių galimybių priversti laikytis atsakingos verslo politikos tik tuos cigarečių gamintojus, kurių didelę dalį verslo interesų sudaro legali cigarečių rinka. Kai kurios valstybės turi itin daug pajamų iš verslininkų, orientuotų į nelegalias cigarečių rinkas, todėl galimybės priversti tokius verslininkus laikytis atsakingo verslo politikos yra labai miglotos.
Mokslininkai savo darbe aptarė ir įvairius kitus neteisėtos cigarečių apyvartos aspektus. Konstatuota, kad Lietuva šiuo požiūriu yra tranzitinė šalis, tik palyginus nedideli neteisėti cigarečių srautai pasiekia Lietuvą kaip paskirties valstybę.
Mokslininkai konstatuoja, kad už pakartotinį neteisėtą disponavimą cigaretėmis Lietuvoje 1999–2016 metais administracinės nuobaudos nepriklausomai nuo jų vertės buvo aiškiai neproporcingos ir drakoniškos. Tokia pati situacija buvo su 1997–2002 metais numatytomis administracinėmis sankcijomis už kontrabandą ne per muitinės postus, taip pat dėl iki 2003 metų taikytos minimalios baudžiamosios sankcijos už grupės asmenų ar pakartotinę kontrabandą. Darbe teigiama, kad skirtos bausmės pamynė pažeidėjų orumą, uždėjo jiems pernelyg didelę naštą, be pakankamo pagrindo eliminavo šiuos žmones iš visaverčio socialinio gyvenimo. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad proporcingumo principas paremtas pagarba žmogui ir požiūriu į kiekvieną asmenį kaip tęstinį visuomenės narį, todėl šis principas reikalauja jautraus požiūrio į baudimą.
Išanalizavę neteisėtą cigarečių apyvartą, mokslininkai teigia, jog neteisėta cigarečių apyvarta savo esme yra tabako mokesčių slėpimo nusikaltimai ir nusižengimai, dėl to jie labiau laikytini nusikaltimais ir nusižengimais valstybės finansams nei ekonomikai ir verslo tvarkai. Šio reiškinio žalingumą apibūdina nuslėpti mokesčiai, todėl siūlytina šių pažeidimų pavojingumo ir kvalifikavimo kriterijumi laikyti nuslėptų mokesčių dydį, o ne bendrą prekių vertę.
Be to, mokslininkai atkreipė dėmesį, jog jokie turimi duomenys nerodo tiesioginės tabako akcizų didinimo ir neteisėtos cigarečių apyvartos masto priklausomybės. Pažymėtina, kad dėl neteisėtos cigarečių apyvartos socialinių ir ekonominių, net geografinių ir socialinių veiksnių gausos bei patikimų duomenų apie šio reiškinio mastą trūkumo, vargu ar įmanoma patikimai parodyti neteisėtos cigarečių apyvartos ir kurio nors atskiro socialinio veiksnio priklausomybę.
Mokslo tyrimas atliktas 2014-2016 metais vykdant Lietuvos mokslo tarybos lėšomis finansuotą projektą „Neteisėta akcizinių prekių apyvarta kaip daugiaplanis socialinis reiškinys ir jo kontrolės problemos“.
Visą mokslo darbo tekstą galima rasti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2017/04/Cigareciu_apyvarta.pdf
Executive summary: https://teise.org/wp-content/uploads/2017/03/Summary-Illict-cigarette-trade.pdf
[:]