NEWS

Kaip šeimos bylose turi būti išklausytas vaikas?

[:lt]

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkė dr. Agnė Limantė kartu su kolege paskelbė mokslinį straipsnį „Vaiko išklausymo reikalavimas šeimos bylose“, kuriame analizuoja teismų pareigą išklausyti vaiką su juo susijusiuose tėvų ginčuose. Dr. A. Limantė ir dr. Aistė Račkauskaitė-Burneikienė nagrinėja šią pareigą numatančius tarptautinius, regioninius ir nacionalinius teisės aktus bei analizuoja juose įtvirtinamas tokios pareigos ribas, be to, daug dėmesio skiria skirtingai valstybių praktikai aptarti.

Mokslininkės straipsnio išvadose rašo, kad veiksmingas vaiko teisės būti išklausytam užtikrinimas yra suprantamas kaip valstybės pareiga sukurti atitinkamą teisinį, institucinį mechanizmą, padedantį siekti šio tikslo. Vaiko teisė būti išklausytam yra suprantama kaip esminė, įgyvendinama atsižvelgiant į vaiko brandumo lygį, kuris vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju.

Mokslininkės pabrėžia, kad tarptautinėje ir Europos Sąjungos (ES) teisėje nėra nustatyta amžiaus riba dėl vaiko nuomonės išklausymo, tačiau pripažįstamas vertinamojo kriterijaus „vaikas, gebantis suformuluoti savarankišką nuomonę“ taikymas. Taigi teismui, nagrinėjančiam bylas, susijusias su vaiko interesų užtikrinimu, kyla pareiga nustatyti, ar konkrečios bylos atveju vaikas geba suformuluoti savarankišką nuomonę.

Analizuojant skirtingą valstybių praktiką vis dėlto ryškėja bendra tendencija – valstybės vis dažniau laikosi pozicijos, kad mokyklinio amžiaus vaikui turėtų būti suteikta galimybė pasisakyti teisme, ir toks vaikas jau geba formuoti savo nuomonę ir pažiūras. Tačiau kol nėra bendrų gairių iš tarptautinių organizacijų, vienoje ES valstybėje teismas išklausys trimetį, o kitoje ir 11 metų vaikas gali būti laikomas nepakankamai brandžiu.

Tyrime analizuojami ir kiti su vaiko išklausymu susiję klausimai, tokie kaip išklausymo būdai bei tvarka skirtingų valstybių praktikoje bei pareigos atsižvelgti į vaiko nuomonę ribos.

Besidomintys visą publikacijos tekstą gali skaityti čia: http://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/11655

[:en]

Together with a colleague, Law Institute of Lithuania research fellow dr. Agnė Limantė has published a scientific article “Hearing of the Child in Family Law Cases” which analyses the duty of the courts to give the child a voice in parental disputes related to the child. Dr. Agnė Limantė and dr. Aistė Račkauskaitė-Burneikienė examine the international, regional and national legal acts that provide for this duty and analyse the boundaries of this duty established therein; considerable attention is given to discussing different national practices.

In the conclusion of the article, the researchers write that effective protection of a child’s right to be heard is understood as the duty of the state to create an appropriate legal and institutional mechanism to help achieve this goal. A child’s right to be heard is understood as fundamental, implemented having regard to the child’s level of maturity, which is assessed on a case-by-case basis.

The researchers emphasise that in international and European Union (EU) law, there is no age limit set for hearing a child’s opinion, but application of the “child who is able to formulate an independent opinion” criteria is recognised. Therefore, in hearing cases related to ensuring the interests of a child, the court has an obligation to determine whether, in the specific case, the child is able to formulate an independent opinion.

However, in analysing different national practices, a general trend is nevertheless evident: states are increasingly taking the position that a child of school age should have the opportunity to speak in court, and that such a child is already able to form his or her own opinions and views. But as long as there are no general guidelines from international organisations, a court in one EU country will allow a three-year-old to speak out, while in another, an 11-year-old might not be considered to be mature enough.

The study also analyses other issues related to hearing the voice of children, such as the ways and means of listening in the practice of different countries, as well as the boundary of duty to take the child’s opinion into account.

Those interested in reading the full text of the publication can do so here: http://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/11655

[:]