Artificial Intelligence in Courts: A Guarantee of Efficiency or a Threat to Data Protection?
Teisės instituto mokslininkė dr. Monika Žalnieriūtė 2025 m. gegužės pabaigoje dalyvavo Briuselyje (Belgija) vykusioje 18-ojoje tarptautinėje konferencijoje „The World Is Watching“. Šios konferencijos organizatorius – „Computers, Privacy and Data Protection“ (CPDP) – tai organizacija, kasmet suburianti įvairių disciplinų akademikus, teisininkus, praktikus, politikos formuotojus ir kitus visuomenės narius iš įvairių šalių, siekiant keistis naujomis idėjomis bei aptarti aktualias problemas šiuolaikinių technologijų srityje. Konferencijos metu dr. M. Žalnieriūtė kartu su keturiais užsienio mokslininkais dalyvavo pranešėjų diskusijoje „The Use of AI by the Judiciary in LatAm Countries: Hallucination or Opportunity?“ (liet. Dirbtinio intelekto naudojimas teismų sistemoje Lotynų Amerikos šalyse: haliucinacija ar galimybė?). Diskusijoje analizuota naujausia dirbtinio intelekto (DI) priemonių taikymo praktika Lotynų Amerikos teismų sistemose, aptartos sėkmės istorijos, teisinio reguliavimo spragos ir etinės dilemos, kylančios diegiant pažangias technologijas teisėsaugos srityje. Be to, M. Žalnieriūtė dalyvavo teminėse dirbtuvėse, skirtose algoritmų ir DI valdymo klausimams aptarti. Šiose dirbtuvėse ypatingas dėmesys buvo skiriamas apžvelgti netikros informacijos generavimo riziką DI modeliuose, taip pat aptarti kylančius šališkumo, skaidrumo užtikrinimo iššūkius bei šių iššūkių poveikį teisminiam procesui.
The study published in an open-access journal analyzes the practical challenges of mitigating strategic corruption
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer kartu su kolege iš Bristolio universiteto (Jungtinė Karalystė) dr. Caryn Peiffer tarptautiniame moksliniame žurnale „Public Integrity“ publikavo straipsnį „Praktiniai iššūkiai mažinant strateginę korupciją“ (angl. Practical Challenges Mitigating Strategic Corruption). Jame autorės nagrinėja, kaip užsienio valstybės naudoja korupciją geopolitiniams tikslams pasiekti, bei aptaria būtinas atsparumo priemones, padedančias užtikrinti demokratinių institucijų stabilumą ir saugumą. Mokslininkės publikacijoje nagrinėja du pagrindinius strateginės korupcijos tyrimų srityje aktualius aspektus. Pirmiausia analizuojami konceptualūs iššūkiai, susiję su strateginės korupcijos sąvokos apibrėžimu. Antra, dėmesys skiriamas praktiniams aspektams – iššūkiams, su kuriais susiduria institucijos, spręsdamos šią sudėtingą korupcijos formą realybėje. Straipsnyje išskiriamos pagrindinės praktinės problemos: naujos sąvokos įtraukimas į institucijų veiklą; tarptautinio bendradarbiavimo kliūtys identifikuojant strateginę korupciją ir patraukiant atsakomybėn su ja susijusius asmenis; vidaus institucijų pažeidžiamumai, sudarantys palankias sąlygas korupcinėms schemoms; būtinybė derinti skaidrumą su nacionalinio saugumo reikalavimais bei kitos problemos. Su atviros prieigos straipsniu anglų kalba galima susipažinti čia.
At the International Congress – LCSS Law Institute Researcher Addresses Strategic Corruption and the Need to Seek New Response Measures
Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Teisės instituto mokslininkė dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer praėjusią savaitę (liepos 12–16 d.) dalyvavo 28-ajame Tarptautinės politologų asociacijos (IPSA) kongrese Seule, kur skaitė pranešimą „Kliūčių atskleidimas: praktiniai iššūkiai mažinant strateginę korupciją“ (angl. Unmasking Barriers: Practical Challenges Mitigating Strategic Corruption). Pranešime ji pristatė strateginę korupciją – sąmoningą valstybės inicijuotą ar remiamą veiklą, kuria siekiama daryti įtaką kitoms šalims ir įgyvendinti geopolitinius tikslus. Ši korupcijos forma išsiskiria orientacija į užsienio politiką ir tarptautinės teisės subjektus. Be to, mokslininkė aptarė pagrindines kliūtis, trukdančias atpažinti ir mažinti strateginę korupciją: organizacines ir teisines spragas, pasitikėjimo stoką tarp institucijų ir ribotą tarptautinį bendradarbiavimą. Akcentuota, kad ši korupcijos forma išnaudoja vietinių institucijų pažeidžiamumą ir gali būti naudojama pažeisti valstybės demokratines institucijas. Dr. I. Kerušauskaitė-Palmer taip pat aptarė įtampą tarp skaidrumo ir nacionalinio saugumo: nors saugumo tarnybos gali veiksmingai prisidėti prie kovos su strategine korupcija, būtina užtikrinti antikorupcinių priemonių ir sprendimų priėmino skaidrumą. Pranešimo metu taip pat išryškinti sunkumai identifikuojant ilgalaikes korupcijos schemas, ypač susijusias su investicijomis, lobistine veikla ar strateginių sektorių kontrole. Galiausiai mokslininkė pabrėžė, kad strateginė korupcija vis dažniau įvardijama kaip auganti hibridinių grėsmių valstybei dalis, kelianti pavojų demokratijai ir tarptautiniam saugumui, todėl norint ją suvaldyti būtina imtis naujų atsako priemonių ir partnerysčių.
Insights into European migration research at the international discussion in Bournemouth
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė ir Bormuto universiteto (Jungtinė Karalystė) vizituojanti tyrėja Sveikatos ir socialinių mokslų fakultete dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer šio mėnesio pradžioje dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje Europos migracijos tyrimų poveikio analizei. Renginys buvo organizuotas kaip Britų tarybos (angl. British Council) pagal „Springboard“ programą finansuojamo projekto „Tarp pažeidžiamumo ir atsparumo: lytiškumo vaidmuo antiimigraciniame nacionalizme ir migrantų atsakomieji veiksmai“ (angl. Between vulnerability and resilience: gendering anti-migrant nationalism and migrant responses) dalis. Dr. I. Kerušauskaitė-Palmer kartu su užsienio ir vietos tyrėjais bei jaunaisiais mokslininkais dalijosi įžvalgomis ir akademine patirtimi apie tai, kaip rengti mokslinius migracijos tematikos tyrimus, įvertinti jų poveikį, potencialius rezultatus, galimybes ir ribotumus. Renginio metu mokslininkė taip pat aktyviai dalyvavo tinklaveikos veiklose, siekdama užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius su kitų institucijų atstovais, mokslininkais ir ekspertais.
The 37th Baltic Criminological Seminar in Vilnius
Liepos 4–5 dienomis Vilniuje vyko kasmetinė 37-oji tarptautinė konferencija „Baltijos kriminologų seminaras“. Lietuvos kriminologų asociacijos kartu su Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutu, Vilniaus universiteto Filosofijos ir Teisės fakultetais organizuota konferencija subūrė per 70 mokslininkų ir kitų kriminologija besidominčių dalyvių šiomis dienomis dalintis savo tyrimais ir kita moksline veikla. Konferencijos metu skaityti pranešimai apėmė įvairias temas, atspindinčias dabartinius kriminologinių tyrimų iššūkius bei kryptis tiek Baltijos regione, tiek tarptautiniu mastu. Pirmąją konferencijos dieną diskusijos apėmė bausmių politiką, lyčių aspektus įvairiose teisinėse sistemose, jaunimo delinkventinį elgesį bei bausmių vykdymo problemas laisvės atėmimo įstaigose. Pranešėjai iš įvairių šalių, tarp jų – Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir Suomijos, dalijosi idėjomis apie Baltijos regiono vaidmenį globaliame kontekste kalėjimų tyrimuose, analizavo atkuriamojo teisingumo, gyvenimo kokybės ar sisteminių iššūkių reaguojant į smurtą prieš diskriminuojamas grupes temas. Antroji konferencijos diena buvo skirta prevencijos, viešojo saugumo, teisėsaugos bei šiuolaikinių baudžiamosios justicijos priemonių analizėms kriminologinėje perspektyvoje. Aptarti tokie klausimai kaip teisėjų sprendimų motyvacija, mediacijos taikymo baudžiamojoje justicijoje perspektyvos Lietuvoje, gyvūnų apsaugos teisminė praktika ir kitos. Konferenciją užbaigė atvira diskusija „Baltijos kriminologų seminaras: nuo praeities į ateitį“, kurios metu buvo reflektuojama apie šio akademinio tinklo raidą ir perspektyvas. Šis renginys kasmet prisideda prie tarpdisciplininio dialogo kūrimo, žinių mainų bei kriminologinės minties plėtros regione.
The national conference addressed the prospects of confiscation in Lithuania and across Europe
Šių metų kovo 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje vyko konferencija „Konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje ir Europoje“. Artipilnėje didžiojoje salėje išklausius teisingumo ministro Rimanto Mockaus ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės sveikinimo žodžius, buvo pristatyti Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute baigiamo įgyvendinti mokslinio projekto „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA) rezultatai. Diskutuota apie nusikalstamos kilmės turto konfiskavimo naujausias strategijas, jų efektyvumą bei keliamas rizikas. Pranešimus skaitė projekto komanda: vadovas dr. Skirmantas Bikelis, Goda Dainauskaitė, dr. Darius Pranka, dr. Laurynas Pakštaitis. Pranešimų skaidrės: Skirmantas Bikelis, Konfiskavimo koncepcijos ir įrankiai, jų efektyvumas ir darna su teisės principais; Goda Dainauskaitė, Skirmantas Bikelis, Viršnacionalinės tendencijos turto konfiskavimo reguliavime; Darius Pranka, Išplėstinio turto konfiskavimo reguliavimo ydos ir jo taikymo perspektyvos Lietuvoje; Laurynas Pakštaitis, Ar turime ko pasimokyti iš britų?; Skirmantas Bikelis, Efektyvus konfiskavimas po įtarimo dėl turto legalizavimo: lietuviškos, vokiškos ir latviškos inovacijos. Pagrindinės žinutės, išsakytos konferencijos pranešėjų: europiniame konfiskavimo reguliavime pastebima formalių sąlygų reikšmės mažėjimo tendencija; esminis sprendimo konfiskuoti pagrįstumo saugiklis – ne formalios sąlygos, o teismo įsitikinimas, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu; efektyvaus konfiskavimo esminės sąlygos: sisteminė sąvokų ir konfiskavimo įrankių darna; aiškumas; kokybiškas turto nusikalstamos kilmės (konteksto) tyrimas; teismų gebėjimas priimti ryžtingą sprendimą pagal savo gyvenimišką įsitikinimą logiškai ir griežtai vertinant kontekstines ir faktines aplinkybes. ES sako „NE“ civiliniam konfiskavimo procesui, „TAIP“ – baudžiamajam; turto legalizavimo sudėtis ir taikymo sritis jau išplėsta maksimaliai, taip atveriant beveik neribotas galimybes naudotis šia sudėtimi konfiskavimo procesuose kaip įrankiu; beveik pašalinamos formalios sąlygos (ribojantys pagrindai) nusikalstamo turto konfiskavimui ES lygiu; EŽTT pozicija yra iš dalies kintanti, kartais dviprasmiška; išplėstinio konfiskavimo reguliavime nepagrįstai nustatyta 12 500,00 Eur minimali konfiskuotino turto vertės riba; išplėstinio turto konfiskavimo (ne)taikymą grįsti proporcingumo principu nėra teisinga; Jungtinėje Karalystėje pasiteisino baudžiamajam konfiskavimui alternatyvi civilinės teisės priemonė, leidžianti teisėtais būdais paimti iš neteisėtos veiklos gautą turtą; civilinio konfiskavimo priemonės, kokios išpuoselėtos bebūtų, Jungtinėje Karalystėje taikomos nedažnai, sunkiai, o jų taikymo praktika formuojasi lėtai; vokiškasis proveržis nusikalstamo turto konfiskavimo srityje vertas dėmesio ne tik dėl gerų praktinių rezultatų, bet ir kaip Direktyvos 2024/1260 pavyzdinis modelis; proveržių Europoje pavyzdžiai: lietuviškasis (konfiskavimas, pasitelkiant bešeimininkio turto institutą), vokiškasis (savarankiško išplėstinio konfiskavimo), latviškasis (išankstinis civilinis konfiskavimas). Būtina toliau tyrinėti ir diskutuoti, ar galime sakyti „pagaliau!“ ar ,,per daug gerai, kad būtų tiesa“. Po pranešimų vyko ekspertų diskusija, kurioje dalyvavo Vilniaus Universiteto (toliau – VU) doktorantė advokatė Laura Martinaitytė, VU profesorius, Konstitucinio Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Olegas Fedosiuk, Vytauto Didžiojo universiteto docentas, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Marijus Šalčius ir konferencijos dalyviai. Buvo svarstoma, kuris formatas – baudžiamojo ar civilinio proceso – turi daugiau perspektyvų. Taip pat, koks turtas turėtų būti apibrėžiamas kaip konfiskuotinas – nusikalstamos kilmės ar laisviau apibrėžtas kaip nepaaiškintos kilmės. Diskutuota ir kokia turi būti teismo įsitikinimo dėl turto kilmės ir formaliųjų sąlygų bei jomis grįstų prezumpcijų reikšmė konfiskuojant nusikalstamos kilmės turtą. Diskusijos dalyviai akcentavo konfiskavimo tikslo ir dalyko aiškumo visiems proceso dalyviams svarbą. Publikuoti projekto rezultatai: Bikelis, S., Pranka, D., Dainauskaitė, G. (2025). Penal vs. Confiscation-Only Approaches in Money Laundering Control. Baltic Journal of Law & Politics, 17(2), 188–206. https://doi.org/10.2478/bjlp-2024-00021. Bikelis, S. (2025). Confiscation Beyond the All-Crime Approach and the Proportionality Principle – A Case of the Lithuanian Illicit Enrichment Offence Concept. Laws, 14(1), 1. https://doi.org/10.3390/laws14010001. Bikelis. Kova su neteisėtu praturtėjimu – kur yra proporcingumo principo brėžiamos ribos? 2025 m. sausio 2 d. Projektą pristatantis straipsnis pasiekiamas „Teisė.Pro“ ir „Infolex.lt“ svetainėse. Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-23-40. Nuotrauka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Experiences of Punishment and Integration Among Lithuanian Emigrants Explored in a New Article by a Researcher from the Law Institute
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininko dr. Simono Nikarto straipsnis „‘Everything is fine’: Integration and punishment experiences of Lithuanian immigrant offenders in England“ buvo publikuotas tarptautiniame žurnale „Probation Journal“. Naujoje publikacijoje analizuojamos lietuvių emigrantų, nuteistų Anglijoje, patirtys. Empirinio tyrimo metu buvo renkami kokybiniai duomenys apie lietuvių integracijos ir bausmės patyrimus priimančioje šalyje ir visuomenėje. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad polinkis į nusikalstamą elgesį formuojamas ankstyvųjų patirčių, socialinės atskirties, priklausomybių ir kultūrinių barjerų sankirtoje, o įkalinimo metu susiduriama su kultūriniais ir kalbos iššūkiais. Tai galiausiai skatina pagalbos ieškoti ne vietinėse paramos struktūrose, o savo tautiečių bendruomenėse. Straipsnį anglų kalba galite rasti čia.
A publication by the Institute's researcher in an international journal invites readers to explore the emotional experiences of incarcerated women
Atviros prieigos tarptautiniame moksliniame žurnale „Sage OPEN“ publikuotas Teisės instituto mokslininko Artūro Tereškino straipsnis „Emotion Management and Feeling Rules in Lithuanian Women’s Prison“ (liet. Emocijų valdymas ir jausmų taisyklės Lietuvos moterų kalėjime). Publikacijoje tyrėjas siekė atskleisti Panevėžio kalėjime bausmę atliekančių moterų emocinę aplinką bei įvertinti jų emocinius įgūdžius, padedančius palaikyti tarpasmeninius ryšius ir išreikšti požiūrį į kalėjimo kasdienybę. Tyrimo metu buvo atlikti 20 pusiau struktūruotų interviu su kalinčiomis moterimis. Jų buvo prašoma pasidalinti savo nuomone ir patirtimi įvairiomis temomis, įskaitant gyvenimą prieš ir po nusikaltimo, prisitaikymą prie kalėjimo sąlygų, artimųjų teikiamą emocinį palaikymą ir kt. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad Panevėžio kalėjime laisvės atėmimo bausmes atliekančios moterys susiduria su tokiu reiškiniu kaip emocinė klaustrofobija (angl. emotional claustrophobia) – baime būti atviroms dėl galimo emocinio pažeidžiamumo. Nepaisant šios emocinės raiškos taisyklės, tyrimas rodo, kad kalėjime formuojami socialiniai ryšiai ir bendruomeninė veikla padeda moterims kurti emocine parama grįstas socialines grupes, skatinančias tarpusavio empatiją ir užuojautą. Su visu dr. A. Tereškino moksliniu straipsniu galima susipažinti čia.
A comparative analysis of legal regulations for child support in Lithuania and Slovenia has been published in an international publishing house’s journal
LSMC Teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė kartu su kolege iš Liublianos universiteto (Slovėnija) dr. Neža Pogorelčnik Vogrinc tarptautiniame metraštyje „Balkan Yearbook of European and International Law 2024“ (liet. Europos ir tarptautinės teisės Balkanų regione metraštis) publikavo skyrių „Ensuring Child Support: Tendencies in Case Law on Maintenance in Slovenia and Lithuania“ (liet. Vaiko išlaikymo užtikrinimas: teismų praktikos tendencijos Slovėnijoje ir Lietuvoje). Tarptautiniu mastu pripažintos leidyklos „Springer“ publikuotame mokslininkių tyrime pateikiama lyginamoji Lietuvos ir Slovėnijos teismų praktikos analizė vaikų išlaikymo srityje, atsižvelgiant į šių valstybių teisinių sistemų skirtumus bei bendras tendencijas. Tyrėjų atliktoje išsamioje teisinių sistemų apžvalgoje taip pat buvo analizuojami svarbūs vaikų išlaikymo instituto aspektai: sąvokų aiškinimas, išlaikymo dydžio apskaičiavimo principai bei kiti esminiai probleminiai klausimai, kylantys taikant vaiko išlaikymo teisės normas. Šis mokslininkių tyrimas kryptingai prisideda prie platesnio tarptautinio diskurso apie vaiko teisių apsaugą ir teisinių sprendimų praktiką Europos Sąjungos šalyse. Nuoroda į mokslininkių parengtą skyrių rasite čia.
S. Bikelis participated in the Stockholm Criminology Symposium
2025 m. birželio 9–11 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis papildė Lietuvos kriminologų tarptautinių akademinių kelionių kryptis ir apsilankė Švedijoje vykusiame kasmetiniame Stokholmo kriminologijos simpoziume. Simpoziumas nuo pirmųjų akimirkų mokslininkui sukėlė įspūdį – į renginio atidarymą kvietė tradicinė įžanginė diskusija, kurioje simpoziumo laureatai – Frances Crook (Jungtinė Karalystė) ir Bryan Stevenson (Jungtinės Amerikos Valstijos) – diskutavo su Švedijos teisingumo ministru Gunnar Strömmer ir Švedijos nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos direktoriumi Jonas Trolle. Diskusija buvo fokusuota į nepilnamečių nusikalstamumo prevenciją, atsižvelgiant į Švedijoje kylančius iššūkius. Laureatų akcentas – nepamiršti, kad vaikai yra vaikai, o ne monstrai. Simpoziumo laureatai vėliau kvietė ir į savo paskaitas, kuriose Frances Crook praplėtė diskusiją apie nepilnamečius baudžiamosios justicijos sistemoje, akcentuodama Anglijos ir Velso situaciją – nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ribą bei institucijas, kuriose kalinami nepilnamečiai. Bryan Stevenson paskaitos metu tris žinutes kriminologams apipynė savomis patirtimis – kvietė kriminologus prisiliesti prie tiriamų reiškinių, atsiriboti nuo klaidingų naratyvų, kurių kyla dėl problemų nagrinėjimo per atstumą, bei turėti vilties. Simpoziume dr. Skirmantas Bikelis pristatė pranešimą, kuriame aptarė trejetą alternatyvų, kaip Europoje siekiama spręsti turto legalizavimo baudžiamojo persekiojimo neefektyvumo problemą. Vokiškąjį sprendimą, įtrauktą ir į naująją turto konfiskavimo direktyvą (1260/2024), kuriuo konfiskavimo procesas baudžiamajame procese leidžiamas po baudžiamojo persekiojimo nutraukimo. Lietuviškąjį, kuriuo po baudžiamojo persekiojimo nutraukimo pereinama į civilinį procesą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Praktika rodo, kad šio sprendimo efektyvumas yra itin aukštas. Ir Latvijos sprendimą, labai ginčytiną, kuriuo, visų pirma, mažinamas įrodinėjimo standartas kaltinant turto legalizavimu (t. y. kvestionuojamas vienas pamatinių baudžiamojo proceso principų), ir, antra, numatoma turto konfiskavimo galimybė baudžiamajame procese nebaigus turto legalizavimo baudžiamojo persekiojimo. Pastaroji galimybė kelia klausimų dėl nekaltumo prezumpcijos sprendžiant kaltės klausimą, nes tokioje byloje turtas dar iki nuosprendžio būtų pripažintas nusikalstamos kilmės, t. y. teismas dar iki nuosprendžio pasisakytų dėl nusikaltimo, kuriuo asmuo kaltinamas, esminių požymių.