Vilniuje vyks Baltijos kriminologų seminaras „Kriminologija kintančiame kontekste: šiandienos atsakymai – klausimai rytojui?“
Kriminologija kaip ir visi – ypač socialiniai – mokslai nuolat išgyvena savirefleksijos poreikį, kai užduodami esminiai klausimai: kiek turimos mokslinės žinios yra adekvačios dabarčiai, kiek jų pagrindu teikiamos rekomendacijos duoda veiksmingų rezultatų praktikoje. Kriminologija kartu yra ypatingas, nusikaltimus nagrinėjantis mokslas. O būtent nusikaltimai ir deviacijos yra indikatoriai, vieni pirmųjų pradedantys signalizuoti apie visuomenėje įvykusias transformacijas. Pastarieji metai visam pasauliui, taigi ir Baltijos šalims, buvo kupini iššūkių – pandemija, sustojęs socialinis gyvenimas, į tai reaguojanti ekonomika. „Suprasti, kokiems visuomenės pokyčiams šios aplinkybės turėjo įtakos, greičiausiai prireiks daugiau laiko. Nepaisant to, su 34-uoju Baltijos kriminologų seminaru kviečiame trumpam sustoti ir pamėginti įvertinti kriminologinio aiškinimo galią jau šiandien: ar turimos žinios vis dar tinka paaiškinti čia ir dabar vykstančią nusikaltimų tikrovę, ar jos bus tinkamos rytoj? Galbūt rytoj turėsime kelti kitus klausimus ir ieškoti iš esmės naujų atsakymų? O galbūt atsakymus mes jau turime, tik juos pamiršome?“ – seminaro tematiką apžvelgia Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkė dr. Aušra Pocienė. Su tokiomis intencijomis Lietuvos kriminologų asociacija drauge su Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutu ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetu organizuoja tarptautinį Baltijos kriminologų seminarą „Kriminologija kintančiame kontekste: šiandienos atsakymai – klausimai rytojui?“. Čia, kaip jau įprasta, susirenka mokslininkai ir praktikai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Baltijos bei kitų pasaulio šalių. Šiemet kriminologai bus laukiami Lietuvos sostinėje. Tarptautinis Baltijos kriminologų seminaras birželio 27–28 dienomis vyks Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete. Seminaro kalba – anglų. Renginys yra nemokamas: Lietuvos kriminologų asociacijos nariams, Baltijos kriminologų seminaro pranešėjams. Seminaro dalyviams renginio kaina – 15 EUR, studentams – 7 EUR. Dalyvių registracija vyksta iki birželio 15 d. Registracija laikoma įvykusia, kai: užpildoma registracijos forma nuorodoje ir atliekamas pavedimas į Lietuvos kriminologų asociacijos sąskaitą: Pavadinimas: LIETUVOS KRIMINOLOGŲ ASOCIACIJA Įmonės kodas: 302523988 Atsiskaitomoji sąskaita: AB SEB bankas Banko kodas: 70440 Sąsk. Nr. LT14 7044 0600 0758 0784 Pavedimo paskirtis: Baltijos kriminologų seminaras Išsamesnė informacija teikiama el. paštu kriminologija@kriminologija.lt Seminaro pranešimų pagrindu bus išleistas specialus recenzuojamo žurnalo „Kriminologijos studijos“ numeris. Seminaro programa čia. Renginio „Facebook“ nuoroda.
First International Conference on Nuclear Law held by the United Nations
LSMC Teisės instituto mokslininkė Jolanta Apolevič 2022 m. balandžio 25–29 d. Vienoje (Austrija) dalyvavo Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) organizuotoje Pasaulinėje diskusijoje branduolinės teisės klausimais (ICNL 2022). TATENA tokią tarptautinę konferenciją surengė pirmą kartą (https://conferences.iaea.org/event/257/). Diskusijos apėmė visas branduolinės teisės šakas: branduolinę saugą, saugumą ir civilinę atsakomybę už branduolinę žalą ir tapo unikaliu pasauliniu forumu, skirtu vyriausybių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų, pramonės, teisės ir draudimo sektorių, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovams aptarti aktualias problemas. Pasauliniu mastu šis įvykis ypač svarbus, atsižvelgiant į branduolinės energijos įtraukimą į energetikos portfelį kovojant su klimato kaitos iššūkiais (remiantis TATENA prognozėmis, atsispindinčiomis jos ataskaitoje, norint iki 2050 m. su energijos gamyba susijusio anglies dvideginio išmetimą sumažinti iki nulio ir suteikti pasauliui galimybę apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 °C – pasaulį turi išvysti po 30 naujų reaktorių kasmet iki pat 2050 m. (https://www.iea.org/reports/net-zero-by-2050)). Debatų metu TATENA taip pat pristatė knygą apie tarptautinę branduolinę teisę, kurią išleido tarptautinė leidykla „Springer“.
Rugpjūčio 19-21 d. kviečiame į antrąjį kriminologijos festivalį „Demistify 2022”
Renginio vieta: Laumia, Šilėnai, Kalvarijos sav. Programą ir daugiau informacijos rasite festivalio svetainėje www.demistify.lt. Renginys nemokamas, registracijos nuoroda čia. Renginio Facebook nuoroda. Festivalį organizuoja: Lietuvos kriminologų asociacija, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Vilnius Institute for Advanced Studies
EU-FAMPRO kursas: žengiame į antrą mokymų etapą ir kviečiame dalyauti mokymuose Almerijoje (Ispanija)
Gegužės 9 d. sėkmingai baigėme „Moodle“ sistemoje vykusius mokymus, organizuotus projekto „E. mokymai apie Europos Sąjungos reglamentus dėl tarptautinių porų turto teisinių režimų“ (angl. E-training on EU Family Property Regimes) rėmuose. Baigiamajame internetiniame seminare dalyvavo itin daug mokymų dalyvių, kurie vėliau laikė testą ir gavo mokymų sertifikatus. Šiuo metu kviečiame mokymų dalyvius, norinčius toliau gilintis į reglamentų „Dvynių“ taikymą, registruotis į antrąjį mokymų etapą (angl. Learning-by-Doing Course) ir rugsėjo mėnesį dalyvauti mokymuose Almerijos mieste, Ispanijoje. Daugiau informacijos rasite EU-FamPro Mokymų gairėse. Nuoroda registracijai: https://forms.gle/6BamnbspdcQRBDSA7 Mokymų programa.
Zaksaitės S. publikacija prestižinėje mokslo darbų leidykloje „Springer Nature“
2022 m. gegužės 4 dieną Lietuvos Socialinių mokslų centro mokslininkė dr. Salomėja Zaksaitė publikavo mokslinį straipsnį prestižinėje ir tarptautiniu mastu pripažintoje mokslo darbų leidykloje „Springer Nature“. Straipsnis “Anti‑cheating protection measures in chess: current state of play” publikuotas “Crime Prevention and Community Safety” moksliniame žurnale. Straipsnis pasiekiamas paspaudus šią nuorodą. DOI: https://doi.org/10.1057/s41300-022-00149-x.
M. Kareniauskaitės publikacija „Rusiškojo imperializmo Nusikaltimas ir Bausmė: nuo Sausio 13-osios iki Ukrainos karo”
2022 m. balandžio 13 d. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos portale, pasirodė Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės Monikos Kareniauskaitės mokslo populiarinimo straipsnis. Straipsnyje apžvelgtos šių dienų aktualijos Rusijos ir Ukrainos konflikto kontekste, kuomet po pasaulinį šoką ir nenumaldomą skausmą sukėlusių Rusijos agresijos veiksmų Ukrainoje – masinių žudynių Bučoje, Mariupolio tragedijos, Kramatorsko geležinkelio stoties atakos – nenutyla politikų, ekspertų ir kitų sukrėstųjų diskusijos, kaip vertinti šiuos drastiškus nusikaltimus. Straipsnyje keliama diskusija, apimanti pasaulio lyderių komunikuojamą informaciją bei jos kismą, kuomet itin aptakiai ir atsargiai įvardijama esamoji padėtis Ukrainoje. Autorė pastebi, kad retorika, pavyzdžiui Joe Bideno, jau keičiasi, kai kurie vis dar su itin dideliu atsargumu dėlioja šiuos pragariškus veiksmus į „karo nusikaltimų“ ar „nusikaltimų žmogiškumui“ lentynėles. Tačiau ilgus metus Rytų Europos regioną tiriantys istorikai neabejoja genocidiniu Rusijos agresijos Ukrainoje dėmeniu ar bent jau intencija. Pabrėžiamos ne tik imperialistinės, bet ir genocidinės agresoriaus intencijos. Rusijos propaganda pažymima kaip siekianti visiško Ukrainos, kaip atskiros tautos, ukrainiečių, kaip atskirą nuo Rusijos tapatybę turinčios grupės, eliminavimo. Autorė pateikia Ukrainos bei Lietuvos istorines paraleles. Tai, ką daugelį metų buvo mėginama maskuoti po Sausio 13-osios Lietuvoje (tikrąsias agresoriaus intencijas, tikrąjį nusikaltimo žmogiškumui bei karo nusikaltimų „dizainerį“ ir vadą, leidimo taikytis į civilius faktus ir koordinuotus ginkluotos grupės nusikalstamus veiksmus prieš civilius), Rusija šiandien atvirai ir net besigirdama deklaruoja Ukrainoje. Paminima, kad Lietuva nuo 1940 iki 1990 m. buvo okupuota ir ištrinta iš politinio žemėlapio. Lietuvos gyventojai, visos etninės grupės kentėjo nuo Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos okupantų. Nuo jų kentėjo ir daugybė kitų tautų, daugelis kitų grupių bei asmenų. Vokietija bent jau sulaukė simbolinio nacizmo teismo, o šiandieninio rusiškojo imperializmo bei sovietinių nusikaltimų teisinis įvertinimas vis dar laukia ateityje. Išsamesnė straipsnio informacija, ateities prognozės bei pastebėjimai pateikiami žemiau esančioje nuorodoje. Straipsnio nuoroda: https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1672157/monika-kareniauskaite-rusiskojo-imperializmo-nusikaltimas-ir-bausme-nuo-sausio-13-osios-iki-ukrainos-karo. Šis straipsnis finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos, projektas Nr. S-LIP-20-14 „Sausio 13-osios byla ir įvykiai: teisinis, kriminologinis ir istorinis tyrimas.
„The EU Regulations on Matrimonial Property and Property of Registered Partnerships“ published by Intersentia
Prestižinėje leidykloje „Intersentia“ išleista knyga „The EU Regulations on Matrimonial Property and Property of Registered Partnerships“. Knygoje analizuojami du naujausi ES šeimos teisės srities dokumentai – Reglamentas dėl sutuoktinių turto teisinio režimo (Reglamentas (ES) 2016/1103) ir Reglamentas dėl registruotų partnerysčių turtinių pasekmių (Reglamentas (ES) 2016/1104), kartu vadinami reglamentais „dvyniais“. Knygoje siekiama ne tik atskleisti reglamentų nuostatų esmę, bet ir plačiau pažvelgti bei aptarti klausimus, kurie glaudžiai susiję su sutuoktinių ir partnerių turto teisiniais režimais. Autoriai taip pat apžvelgia susijusią ESTT praktiką ir nacionalinę teismų praktiką. Knygą parengė mokslininkai iš penkių ES šalių: Italijos, Ispanijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Lietuvos. Knygos moksliniai redaktoriai – Kamerino universiteto profesorė dr. Lucia Ruggeri, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Agnė Limantė ir docentė dr. Neža Pogorelčnik Vogrinc iš Liublianos universiteto. Ši knyga buvo parengta įgyvendinant ES bendrai finansuojamą projektą „E. mokymai apie Europos Sąjungos reglamentus dėl tarptautinių porų turto teisinių režimų“ („EU-FamPro“). Elektroninę knygą nemokamai galite atsisiųsti internete.
New commentary on the Twinning Regulations published
„EU-FamPro“ projekto rėmuose publikuotas mokslinis reglamentų „dvynių“ komentaras „European Family Property Relations Article by Article. Commentary on EU Regulations 1103 and 1104/2016“ (ed. Lucia Ruggeri and Roberto Garetto). Tai leidinys, kuriame teisės ekspertų, tarp kurių yra advokatų, notarų ir mokslininkų, komanda nuosekliai analizuoja reglamentų 1103/2016 ir 1104/2016 kiekvieno straipsnio tekstą. Autoriai daugiausia dėmesio skiria naujoms nuostatoms, taip pat galiojančiai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir valstybių narių teismų praktikai. Šis komentaras padės geriau susipažinti su abiem reglamentais ir suprasti kiekvieną jų straipsnį atskirai. Komentaras yra atviros prieigos ir jį galima rasti internete.
EU-FAMPRO kursas: tęsiasi internetiniai seminarai (Webinars)
Toliau vyksta „E. mokymai apie Europos Sąjungos reglamentus dėl tarptautinių porų turto teisinių režimų“ (angl. E-training on EU Family Property Regimes) ir internetiniai seminarai. Balandžio 13 ir 22 dienomis tęsėme internetinių seminarų ciklą, surengdami antrąjį ir trečiąjį internetinius seminarus (Webinar 2, Webinar 3). Juose buvo aptariami jurisdikcijos ir taikytinos teisės reglamentuose „dvyniuose“ klausimai. Abiejų internetinių seminarų metu mokymų dalyviai klausėsi Italijos, Ispanijos, Kroatijos, Slovėnijos ir Lietuvos profesorių paskaitų bei dalyvavo interaktyviose diskusijoje, kuriose sprendė simuliacines bylas. Šį penktadienį mokymų dalyvių laukia jau ketvirtasis internetinis seminaras, kurio tema – Pripažinimas ir vykdymas pagal reglamentus „dvynius“. Internetinių seminarų programą rasite čia.
EU-FAMPRO course: first webinar (Webinar 1)
Balandžio 4 d. sėkmingai prasidėjo „E. mokymai apie Europos Sąjungos reglamentus dėl tarptautinių porų turto teisinių režimų“ (angl. E-training on EU Family Property Regimes). Po pirmadienį vykusio įvadinio internetinio seminaro balandžio 8 d. tęsėme internetinių seminarų seriją, surengdami pirmąjį internetinį seminarą (Webinar 1). Seminaro pirmąją dalį sudarė paskaitos, kurias skaitė Agnė Limantė (Reglamentų „dvynių“ ratione materiae, ratione personae, ratione temporis ir ratione loci taikymo sritys), Helena Da Mota (Praktiniai klausimai dėl Reglamentų „dvynių“ taikymo srities) ir Francesco Giacomo Vitterbo (Išimtys iš reglamentų „dvynių“ materialinės taikymo srities). Po paskaitų vyko interaktyvus seminaras, kurį vedė María José Cazorla González ir Danijela Vrbljanac. E. mokymų programa.