LTI kviečia į viešąsias paskaitas
[:lt] KVIETIMAS Į VIEŠĄSIAS PASKAITAS kurios įvyks š.m. birželio 17 d., nuo 9 val. PROGRAMA Pretendentai į Jaunesniojo mokslo darbuotojo, 1 vietai, 0,25 dydžio pareigybę Laurynas Totoraitis ir Sofia Khartsenova skaitys viešą paskaitą Ilgalaikės mokslo programos „Veiksmingų baudimo ir kitų valstybės reagavimo į nusikalstamas veikas formų ir priemonių tyrimai” tyrimų kryptį atitinkančia tema. Pretendentė į Teisinės sistemos tyrimo skyriaus mokslo darbuotojo (-os) 1 vietai, 1 dydžio pareigybę dr. Kristina Ambrazevičiūtė skaitys viešą paskaitą Ilgalaikės mokslo programos „Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“ tyrimų kryptį atitinkančia tema; Pretendentė į Teisinės sistemos tyrimo skyriaus mokslo darbuotojo (-os) 1 vietai, 0,5 dydžio pareigybę dr. Laura Rimšaitė skaitys viešą paskaitą Ilgalaikės mokslo programos „Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“ tyrimų kryptį atitinkančia tema. Kviečiame visus dalyvauti [:]
LTI kviečia į konferenciją
[:lt] KVIETIMAS į regioninę mokslinę-praktinę konferenciją „PASITINKANT DIREKTYVĄ 2016/1919: NAUJA TEISINĖS PAGALBOS ERA“ (MEETING DIRECTIVE 2016/1919: THE NEW AGE OF LEGAL AID) 2019 m. birželio 27 d. Vilnius, LR Teisingumo ministerijos konferencijų salė 2016 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms, kurią ES valstybės narės įsipareigojo perkelti į savo nacionalinę teisę iki 2019 m. gegužės mėnesio. Ši direktyva paskatino valstybes nares pradėti aktyviau diskutuoti apie esamas teisinės pagalbos sistemas bei būdus pagerinti teisinės pagalbos kokybę. Siekiant apžvelgti ir įvertinti šios direktyvos įgyvendinimo bei teisinės pagalbos kokybės užtikrinimo aktualijas bei perspektyvas, šių metų birželio 27 d. Vilniuje, Teisingumo ministerijos konferencijų salėje, Lietuvos teisės institutas organizuoja tarptautinę konferenciją „Pasitinkant direktyvą 2016/1919: Nauja teisinės pagalbos era“. Konferencijoje pranešimus skaitys Jungtinių Tautų, Europos Komisijos atstovai bei žymūs šios srities mokslininkai bei ekspertai iš Jungtinės Karalystės, Danijos, Austrijos ir Bulgarijos. Konferencija finansuojama Lietuvos mokslo tarybos skirtomis lėšomis. Konferencija vyks anglų kalba, jos metu bus užtikrinamas sinchroninis vertimas. Konferencijos programa Konferencija nemokama. Maloniai kviečiame registruotis paspaudus šią nuorodą. Registracija vykdoma iki birželio 25 d. 18 val. Konferencijos dalyviams pageidaujant po renginio bus atsiųsti el. dalyvio pažymėjimai. Pažymime, kad advokatūros nariams bus skiriami taškai. Taip pat kviečiame susipažinti su QUAL AID projekto publikacijomis: Praktikos standartai teisinės pagalbos tiekėjams Teisinės pagalbos kokybės vertinimo priemonės ir kriterijai: gairės Europos Sąjungos šalims ir Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro išleistu vadovu (Handbook on Ensuring Quality of Legal Aid Services in Criminal Justice Processes), kuriame minimas Lietuvos teisės instituto vykdytas QUAL AID projektas. [:]
Lietuvos teisės instituto mokslininkė skaitė pranešimą JT renginyje
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Agnė Limantė dalyvavo Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (angl. United Nations Office on Drugs and Crime, UNODC) renginyje Equal Access to Jusce for All: Ensuring Quality of Legal Aid Services in Criminal Cases. Ji skaitė pranešimą, kuriame pristatė esminius Lietuvos teisės instituto vykdyto QUAL-AID projekto rezultatus. Renginys buvo skirtas pristatyti naujai išleistą Teisinės pagalbos baudžiamajame procese kokybės užtikrinimo vadovą (Handbook on Ensuring Quality of Legal Aid Services in Criminal Justice Processes), kuriame kelis kartus minimas ir Lietuvos teisės instituto vykdytas QUAL-AID projektas bei jo leidiniai. Renginys vyko Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos 28-osios Nusikaltimų prevencijos ir kriminalinio teisingumo komisijos sesijos (28th SESSION OF THE CCPCJ 2019) rėmuose 2019 m. gegužės 23 d. Vienoje. Jame dalyvavo apie 30 žmonių iš įvairių pasaulio šalių, buvo diskutuojama apie teisinės pagalbos kokybę bei galimybes ją užtikrinti. [:]
Lietuvos teisės instituto projektui – tarptautinis pripažinimas
[:lt] Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. UNODC) labai palankiai įvertino Lietuvos teisės instituto (LTI) kartu su partneriais įgyvendintą projektą QUAL-AID ir cituoja jį savo leidinyje. UNODC išleido Teisinės pagalbos baudžiamajame procese kokybės užtikrinimo vadovą, kuriame yra minimas Lietuvos teisės institutas, jo mokslininkai ir jau įgyvendintas projektas, taip pat projekto metu išleisti leidiniai. Toks LTI projekto „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims (QUAL-AID)“ įvertinimas tarptautiniu lygiu rodo Instituto mokslininkų kompetenciją ir gebėjimą dirbti tarptautiniu lygiu. UNODC Teisinės pagalbos baudžiamajame procese kokybės užtikrinimo vadovas pasiekiamas čia: https://www.unodc.org/documents/justice-and-prison-reform/HB_Ensuring_Quality_Legal_Aid_Services.pdf Kaip žinoma, LTI, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos advokatūra kartu su partneriais iš Vokietijos ir Nyderlandų (Frankfurto prie Maino Gėtės universitetu ir Nyderlandų teisinės pagalbos tarnyba) projektą QUAL-AID vykdė dvejus metus. Projektas įgyvendintas atsižvelgiant į naujausias tarptautinės bendruomenės pastangas siekiant pagerinti teisinės pagalbos kokybę. Europos Sąjungoje šiuo klausimu taip pat buvo atsiradę naujovių – projekto komandai teko atsižvelgti į naują Europos Sąjungos direktyvą dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms. Projekto partneriai tyrė teisinės pagalbos paslaugų baudžiamajame procese kokybės užtikrinimo priemones ES šalyse ir parengė du leidinius – teisinės pagalbos teikimui skirtus praktinius standartus bei kokybės vertinimo gaires http://qualaid.vgtpt.lt/en/outcomes. Be to, projekto partneriai siekė padidinti teisinės pagalbos politikos formuotojų, administratorių ir teisinės pagalbos teikėjų gebėjimus užtikrinti kokybišką teisinę pagalbą bei organizavo šių tikslinių grupių mokymus projekto partnerių šalyse. Plačiau su projekto rezultatais bei leidiniais galima susipažinti projekto puslapyje: http://qualaid.vgtpt.lt/lt [:]
Mažiau laisvės atėmimo bausmių – Lietuvos baudžiamosios justicijos tikslas
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai dr. Simonas Nikartas ir dr. Skirmantas Bikelis mokslo išvadoje išreiškė palaikymą norams mažinti laisvės atėmimo taikymą Lietuvos baudžiamojoje justicijoje, tačiau abejoja, ar kai kurie siūlymai iš tiesų prisidėtų prie siekiamo tikslo. Mokslininkai, išanalizavę tokius siūlymus kaip bausmės vykdymo atidėjimą sunkius nusikaltimus padariusiems, taip pat jo taikymą Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, pateikė savo išvadas, kuriose rašoma, jog viena esminių siūlomų naujovių – numatyti galimybę taikyti intensyvią priežiūrą nuteistiesiems laisvės apribojimu ir asmenims, kuriems laisvės atėmimo bausmė atidedama. LTI mokslininkai atkreipė dėmesį, kad intensyvi priežiūra tarptautiniuose dokumentuose bei mokslinėje literatūroje vertinama kaip viena labiausiai asmens laisvę ribojančių įkalinimo alternatyvų, todėl jos taikymas turi būti proporcingas ir individualizuotas atsižvelgiant į asmens pavojingumą, riziką nusikalsti ir pan. Pavyzdžiui, tokią nuostatą įtvirtina Europos Tarybos patvirtintos Europos probacijos taisyklės, kurios nustato, kad elektroninės stebėjimo priežiūros lygis negali būti didesnis, nei reikalinga atsižvelgiant į konkretų atvejį, įvertinant padaryto nusikaltimo sunkumą ir visuomenės saugumui keliamą riziką. Paprastai valstybių praktikoje intensyvi priežiūra taikoma būtent didžiausią pakartotinių nusikaltimų riziką turintiems asmenims. Pavyzdžiui, Vokietijoje intensyvi priežiūra taikoma tik tada, kai identifikuojama, jog nuteistasis kelia pagrįstą pavojų kitiems asmenims (pvz., nukentėjusiesiems, liudytojams, pareigūnams, atliekantiems tyrimą). Todėl mokslininkai elektroninio stebėjimo priemonių diegimo ar plėtros poreikį ragina atidžiai apsvarstyti, ypač mažesnių pajamų valstybėse. „Manome, kad intensyvios priežiūros plėtra kelia didelių abejonių dėl veiksmingumo, ekonomiškumo bei proporcingumo ir individualizavimo principų užtikrinimo“, – rašo išvadoje mokslininkai, pateikdami konkrečius pasiūlymus. Mokslininkai siūlo įstatyme apibrėžti intensyvios priežiūros taikymo kriterijus, kurie teismams ir prokurorams padėtų susiorientuoti, kokiais atvejais, kokiems asmenims yra prasminga taikyti intensyvią priežiūrą. Taip pat S. Bikelis ir S. Nikartas pateikia nuomonę, kad intensyvi priežiūra neturėtų būti privaloma priemonė, taikant tiek arešto bausmės, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės atidėjimą. Teismui turėtų būti palikta diskrecija dėl šios priemonės taikymo, atsižvelgiant į tokius kriterijus, kaip nusikalstamos veikos pobūdis, kaltininko asmenybė, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, duomenys apie grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Ekspertai siūlo koreguoti nuostatas, susijusias su intensyvios priežiūros nepilnamečiams asmenims taikymu. Tarptautiniai dokumentai įtvirtina minimalios intervencijos nepilnamečių pažeidėjų principą, kuris reiškia, kad valstybėse turi būti taikoma kuo mažiau į asmens laisvės suvaržymą nukreiptų baudžiamųjų priemonių, prioritetą teikiant pagalbai ir resocializacijai. „Manome, kad intensyvi priežiūra turėtų būti reta išimtis nepilnamečių atžvilgiu, pavyzdžiui, kai, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, nepilnamečio asmenybę, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra galimybės parinkti švelnesnės su laisvės atėmimu nesusijusios priemonės arba yra realus pavojus kitų asmenų gyvybei ir sveikatai“, – rašo išvadoje mokslininkai. LTI mokslininkai teigiamai įvertino siūlymą viešuosius darbus pakeisti bauda arba laisvės apribojimu, jei nubaustas asmuo vengia atlikti paskirtus viešuosius darbus. Anot tyrėjų, priėmus šias pataisas, teismas asmens vengiamų atlikti viešųjų darbų bausmės negalės pakeisti areštu. „Areštas yra ne kas kita, o trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į bausmių hierarchiją, nėra nei teisinga, nei proporcinga, kad švelniausia viešųjų darbų bausmė yra keičiama į vieną griežčiausių – areštą“, – savo išvadoje teigia mokslininkai. Visą teisinės išvados tekstą galima rasti LTI elektroninio leidinio „Teisės e-aktualijos“ šių metų pirmajame numeryje https://teise.org/wp-content/uploads/2019/03/aktualijos-19-_1-Nr16.pdf. Ten taip pat pateikiama nuomonė dėl dirbančių nuteistųjų darbo stažo skaičiavimo ir socialinio draudimo, nuomonė konstitucinės justicijos byloje Nr. 6/2018, taip pat išvada dėl Draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo projekto. [:]
Proporcingumui išlaikyti – švelnesnės bausmės
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis Teisingumo ministerijai pateikė išvadą dėl valstybės baudžiamosios politikos švelninimo, kurioje išreiškiamas palaikymas Teisingumo ministerijos iniciatyvai sistemiškai peržiūrėti baudžiamąjį reguliavimą. Analizuodamas situaciją dėl bausmių už turtinius nusikaltimus, mokslininkas atkreipia dėmesį, kad bėgant laikui keičiasi baudžiamosios atsakomybės ribas apibrėžiančios kiekybinės vertės. Nuo tada, kai buvo įtvirtinti dabar galiojantys bausmių dydžiai, kiekybiniai socialiniai gyvenimo rodikliai Lietuvoje ženkliai pasikeitė: pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis, lyginant 2003 metų pabaigą ir 2018 metų pabaigą, padidėjo 3 kartus, minimalus darbo užmokestis per tą patį laikotarpį padidėjo beveik 3,5 karto. Mokslininkas savo atsakyme Teisingumo ministerijai pateikia įžvalgą, jog kartais atsakomybė yra griežtinama ne atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, bet dėl taktinių tyrimo sumetimų (pvz., siekiant įteisinti galimybę tyrime naudoti kriminalinę žvalgybą). Tokia praktika, anot mokslininko, yra nepriimtina. Jis pritarė siūlymams atsisakyti baudžiamosios atsakomybės už nelabai pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu. Anot jo, tokiu būdu psichoaktyviųjų medžiagų politika būtų labiau orientuota į sveikatos apsaugą, baudžiamoji atsakomybė nebaugintų asmenų, patiriančių sveikatos sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. „Siūlytume koreguoti visas minimalias sankcijos ribas 260 straipsnyje: pirmojoje dalyje atsisakyti minimalios laisvės atėmimo ribos (kadangi į šią dalį patenka ir palyginti nedidelio pavojingumo veikos, pvz., pasidalijimas su draugu savo reikmėms įsigyta psichoaktyviąja medžiaga), antrosios dalies minimali sankcija mažintina bent jau iki 2 metų laisvės atėmimo, trečiosios – bent jau iki 5 metų laisvės atėmimo“, – rašoma mokslininko išvadoje. Jis siūlo apsvarstyti, kiek prasminga išskirti alkoholinių gėrimų gamybą kaip specifinę ūkinę veiklą ir už tokias neteisėtas veikas numatyti baudžiamąją atsakomybę specialiajame straipsnyje (BK 201 straipsnis). „Manytume, visiškai pakaktų kitų normų, reguliuojančių neteisėtą licencijuojamą ūkinę veiklą, nuodingų medžiagų, higienos normų neatitinkančių maisto produktų gamybą“, – rašo tyrėjas. Jo teigimu, svarstytina dėl šmeižimo kriminalizacijos siaurinimo, atsisakant BK 154 straipsnio 1 dalies. „Reikėtų išlaikyti baudžiamosios teisės kaip ultima ratio statusą ir į Baudžiamąjį kodeksą netraukti ne itin pavojingų veikų. Be to, yra didelė rizika, kad baudžiamaisiais kaltinimais dėl šmeižimo gali būti piktnaudžiaujama ginantis nuo kritikos. Dėl to svarstytina ir dėl BK 154 straipsnio 2 dalyje esančio požymio „per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje“ atsisakymo, kuris gali būti naudojamas, pvz., turtingų korporacijų ar įtakingų verslininkų, siekiant užtildyti žurnalistinius tyrimus dėl jų neteisėtos visuomenei didelę reikšmę turinčios veiklos“, – teigia savo išvadoje dr. S. Bikelis. Taip pat siūlytina svarstyti, ar Baudžiamojo kodekso 1702 straipsnyje numatytos veikos siekia nusikaltimams būtiną minimalų pavojingumo laipsnį, ar baudžiamoji teisė yra tinkama priemonė stiprinant visuomenės sąmoningumą ir atsparumą propagandai. Taip pat atsižvelgtina, kad tam tikrą visuomenės dalį klaidina kryptinga profesionali užsienio valstybės propaganda. Tokios propagandos suklaidintus žmones persekioti baudžiamąja tvarka kažin ar yra labai adekvatu ir abejotina, ar tai padeda pasiekti norimą rezultatą. Daugiau apie bausmių švelninimą galima sužinoti susipažinus su visu teisinės išvados tekstu, kuris skelbiamas Lietuvos teisės instituto elektroniniame leidinyje „Teisės e-aktualijos“: https://teise.org/wp-content/uploads/2019/03/aktualijos_19_2_Nr17.pdf [:]
Įkalinimo įstaigų atstovams – apie resocializaciją
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai kartu su Teisingumo ministerija balandžio 30 d. organizavo diskusiją „Resocializacijos procesas Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje“. Jos metu Kalėjimų departamento bei įkalinimo įstaigų atstovams buvo pristatyti mokslininkų atlikti tyrimai. Teisingumo ministerijos Kolegijų salėje diskusijos dalyviams buvo pristatytas mokslo tyrimas „Socialinės reabilitacijos priemonių taikymo laisvės atėmimo vietose analizė: esamos praktikos tobulinimo perspektyvos“. Viena iš tyrimo autorių, LTI mokslininkė dr. Rūta Vaičiūnienė papasakojo apie socialinės reabilitacijos įgyvendinimui palankios atmosferos kūrimą – darbuotojų motyvavimą, kvalifikaciją ir palaikymą. Kitas tyrimo bendraautoris dr. Vaidas Viršilas kalbėjo apie socialinės reabilitacijos planavimą ir priemones – rizikos vertinimą, kalinčiųjų motyvaciją, aprobuotas ir neaprobuotas programas. Doc. dr. Gintautas Sakalauskas pristatė tyrimą „Kalinimo sąlygos, kalinių resocializacijos prielaidos ir galimybės Lietuvoje“. Tyrimas paremtas kiekybine laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apklausa, jos metu apklausta apie 900 nuteistųjų, bausmę atliekančių dešimtyje skirtingų Lietuvos įkalinimo įstaigų bei sektorių, apie 700 anketų atrinkta tolesnei analizei. G. Sakalauskas akcentavo tyrime paliečiamus bendrosios prevencijos, santykių su įstaigų darbuotojais, nuteistųjų savijautos klausimus, pabrėžė nuteistųjų integracijos, kalinimo sąlygų normalizavimo, įkalinimo atvėrimo svarbą. [:]
Metafora ir ironija kriminologijoje
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkė dr. Dalia Gedzevičienė prestižiniame tarptautiniame leidinyje publikavo mokslo straipsnį „Metafora ir ironija Lietuvos viešajame kriminologiniame diskurse“. Šiame straipsnyje mokslininkė inventorizavo ir aprašė 2001–2015 m. trijuose Lietuvos interneto dienraščiuose (delfi.lt, lrytas.lt ir kaunodiena.lt) pavartotus metaforinius ir ironiškus pasakymus, kurių tikslo sritis – nusikaltęs asmuo, jo įvykdytas nusikaltimas ir nusikalstamumas. Iš metaforinių pasakymų rekonstruotos tokios vyraujančios konceptualiosios paradigmos – Nusikaltęs asmuo yra Ne žmogus (žvėris, monstras ir pan.) ir Nusikaltęs asmuo yra Specifinė su gyvybės atėmimu susijusi profesija (budelis, skerdikas ir pan.). Ironiškaisiais pasakymais (erelis, gaidelis ir pan.) nagrinėtuose tekstuose dažniausiai įvardijami kelių eismo pažeidėjai. Anot mokslininkės, tirti viešojoje erdvėje dažnai vartojamus pasakymus svarbu dėl to, kad kalba ne tik atspindi pasaulėžiūrą, bet ir atvirkščiai – mūsų požiūris į tam tikrus dalykus priklauso nuo to, kaip mes apie juos kalbame. Taigi, nagrinėjamos metaforos ir ironijos nėra vien tik vaizdingi ar šmaikštūs posakiai. Tuo pat metu jie atlieka ir socialines funkcijas – išreiškia neigiamą emocinį vertinimą, teksto autorius su numanoma skaitytojų auditorija atsiriboja nuo vadinamojo kriminalinio pasaulio ir konstatuoja nusikaltusį asmenį priklausant kitai ir kitokiai kategorijai nei mes. Tiek metaforiniai scenarijai, realizuoti šiuose tekstuose, tiek ironiškais pasakymais kuriama pašaipos atmosfera netiesiogiai (figūratyviniu lygmeniu) dažniausiai siūlo vienintelį sprendimą – tokių ne(visai)žmogiškų, pavojingų ir bejausmių būtybių izoliaciją nuo žmonių bendruomenės. Tiriamoji straipsnio medžiaga atskleidė, jog Lietuvoje kriminalinės naujienos dažnai peržengia neutralaus informacinio pranešimo ribas ir priartėja prie detektyvo žanro. Siekiant auditorijos dėmesio, pasitelkus vaizdingas retorines priemones aprašoma situacija emocingai vertinama, bauginama ir netgi metaforiškai sufleruojama, kokios bausmės nusipelnė žvėris, pabaisa, išgama, monstras ar budelis. Visą publikacijos tekstą galima rasti čia: https://journals.sagepub.com/doi/full/10.1177/0888325418796567 [:]
Mokslininkai: komunizmo paminklų draudimai gali riboti saviraiškos laisvę
[:lt] Bandymai atskiru įstatymu drausti propaguoti komunizmą ar kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose gali būti pertekliniai, teigia mokslininkai. Lietuvos teisės instituto (LTI) tyrėjai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė nuomonę dėl įstatymo projekto, kuriuo siekiama uždrausti propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose. Mokslininkai savo išvadoje paaiškino, kad įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas gali kelti abejonių Europos žmogaus teisių konvencijos ir ją aiškinančios Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencijos kontekste. Anot pateiktos išvados, bandymas įstatymu apriboti viešojo naudojimo objektų pavadinimus gali būti nesuderinamas su Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisve. LTI tyrėjai cituoja keletą EŽTT sprendimų, kuriuose atkreipia dėmesį į kelis aspektus. Pagal EŽTT, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas riboti saviraiškos laisvę demokratinėje visuomenėje, būtina įvertinti, ar teisės suvaržymas atitinka primygtinį socialinį poreikį (angl. pressing social need). Proporcingas balansas suprantamas taip, kad atitinkamos teisės apribojimas turi būti tik toks, kiek tai yra būtina, o taikomos priemonės turi būti adekvačios siektinam tikslui. „Taigi minėtų EŽTT jurisprudencijos nuostatų kontekste gali kilti tam tikrų abejonių, ar įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos istorinės aplinkybės yra pakankamas pagrindas projektu siūlomu įtvirtinti teisiniu reguliavimu riboti saviraiškos laisvę demokratinėje visuomenėje“, – savo Seimo komitetui pateiktoje išvadoje rašo LTI mokslininkai. Anot jų, tokiame kontekste projektu siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas gali būti perteklinis. Kaip žinoma, Seime svarstomu teisės aktu siūloma nustatyti, kad paminklai, gatvių ar viešųjų erdvių pavadinimai, švietimo įstaigų pavadinimai, kiti viešojo naudojimo objektai (pavyzdžiui, literatūrinės premijos) negali įamžinti asmenų, organizacijų, įvykių ir datų, simbolizuojančių komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką, ar kitu būdu tokios santvarkos propaguoti. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Lietuvoje vis dar yra paminklų, atminimo lentų, gatvių pavadinimų, švietimo įstaigų pavadinimų, kurių pavadinimas arba turinys sietinas su komunizmu ir kitomis totalitarinėmis ideologijomis, o tokie su ideologiniu pėdsaku susiję objektai primena apie sovietinės okupacijos laikotarpį, neretai skatina sovietinę nostalgiją. Poreikį priimti įstatymą, draudžiantį viešojo naudojimo objektus, kurių pavadinimas arba turinys sietinas su komunizmu ir kitomis totalitarinėmis ideologijomis, Projekto rengėjai grindžia siekiu užkirsti kelią komunizmo arba kitos totalitarinės ideologijos ar santvarkos propagavimui. Visas atsakymo Seimo komitetui tekstas spausdinamas LTI leidinio „Teisės e-aktualijos“ 2019 metų 1 numeryje. [:]
Lietuvos teisės instituto mokslininkė – apie Lietuvoje įtvirtinamą individualaus konstitucinio skundo galimybę
[:lt] Nuo šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvoje fiziniai ir juridiniai asmenys turės teisę tiesiogiai kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai. Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Agnė Limantė savo straipsnyje analizuoja šią svarbią naujovę. A. Limantė atkreipia dėmesį į tai, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą bus galima tuo atveju, jei konkretaus teisės akto pagrindu priimtas sprendimas pažeidžia konkretaus asmens konstitucines teises ar laisves, o visos kitos teisinės priemonės jau yra išnaudotos. Jei Konstitucinis Teismas priims pareiškėjui palankų sprendimą, nutarimas bus laikomas pagrindu atnaujinti pareiškėjo bylą. Iki šiol kreiptis į Konstitucinį Teismą turi galimybę tik Seimas, 1/5 Seimo narių, Prezidentas, Vyriausybė ir teismai. Asmenys tiesiogiai neturėjo galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Mokslininkė savo straipsnyje rašo, kad tokia situacija Lietuvoje dažnai sulaukdavo kritikos, nes daugumoje ES valstybių jau seniai yra galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą tiesiogiai. Lietuvoje ši idėja skynėsi kelią beveik 20 metų, apie šią galimybę diskutavo tiek politikai, tiek akademinė bendruomenė. Mokslininkės dr. A. Limantės mintis šiuo klausimu galima perskaityti čia: https://verfassungsblog.de/lithuania-introduces-individual-constitutional-complaint/ [:]