Budapešte vyksta „C.L.A.S.S.4EU“ projekto mokymai
[:lt] Kovo 28–29 d. Budapešte, ELTE universitete, vyko tarptautinio projekto „Keturios ES mokymų sesijos skirtingų šalių teisininkams bei socialinių tarnybų darbuotojams šeimos teisės reguliavimo klausimais“ („C.L.A.S.S.4EU“) mokymai. Šių mokymų tema – jurisdikcija ir taikytina teisė tėvų pareigų bylose bei vaikų grobimo bylose. Mokymus kartu su projekto partneriais veda Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės dr. Agnė Limantė ir Ana Pliner. Mokymuose dalyvauja ir trys advokatės bei dvi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojos iš Lietuvos. Iš viso mokymuose dalyvauja apie 50 dalyvių iš šešių Europos šalių. Kartu su LTI šiuos mokymus organizavo projekto partneriai iš Italijos (Veronos universitetas ir Milano-Bikokos universitetas), Vengrijos (Eötvös᾽o Lorand᾽o universitetas) ir Portugalijos (Minjo universitetas). Tai treti mokymai, vykdomi pagal „C.L.A.S.S.4EU“ projektą. [:]
Mokslininkai ir praktikai diskutavo apie civilinį turto konfiskavimą
[:lt] Vienas pirmųjų darbų Seimo pavasario sesijoje yra įstatymo dėl civilinio turto konfiskavimo projekto svarstymas. Lietuvos teisės institutas (LTI) Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kvietimu surengė mokslinę-praktinę konferenciją, kurioje buvo pristatyti LTI mokslininko Skirmanto Bikelio kartu su Simonu Mikšiu parengtos mokslo studijos „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“ rezultatai (su visu studijos tekstu nemokamai galima susipažinti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2019/02/Konfiskavimas.pdf), apie juos diskutuota su suinteresuotų institucijų atstovais ir kitais konferencijos dalyviais. Seime vykusią konferenciją sveikinimo žodžiu pradėjo premjeras Saulius Skvernelis, pabrėžęs, kad civilinio turto konfiskavimo institutas turi būti įdiegtas Lietuvoje. LTI Mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja dr. Rūta Vaičiūnienė sakė, jog ši mokslinė konferencija, sulaukusi didelio praktikų susidomėjimo, yra puikus mokslo ir teisės praktikos sinergijos pavyzdys, kai mokslo tyrimai atliepia praktikos poreikius ir aktualijas, o praktika ir įstatymų leidyba gali pasinaudoti mokslinių tyrimų rezultatais. „Kalbant apie mokslo svorį ir pripažinimą tarptautinėje erdvėje, reikia suprasti, kad tik tada, kai išanalizuosime, ką darome nacionaliniu lygmeniu, būsime įdomūs ir tarptautinei bendruomenei“, – sakė dr. R. Vaičiūnienė. Pirmojoje konferencijos dalyje dviem valandos trukmės pranešimais dr. Skirmantas Bikelis išsamiai pristatė atlikto tyrimo rezultatus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, baudžiamųjų procesų dėl neteisėto praturtėjimo Lietuvoje apibendrinimą, esmines tiek baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą, tiek civilinio turto konfiskavimo problemas, atsakė į auditorijos klausimus. „Procesai dėl neaiškios kilmės turto konfiskavimo yra ir bus labai sudėtingi. Tai tarsi tikslas nuskristi į Marsą. Kad tikslą įgyvendintume, turime itin kruopščiai ir kokybiškai paruošti reikiamus teisės aktus, nes to nepadarius pasekmės gali būti gan apgailėtinos“, – konferencijoje sakė dr. S. Bikelis. Antrojoje konferencijos dalyje pristatytas išvadas ir problemas komentavo praktikai ir politikai. Diskusijos dalyviai iš esmė pritarė tyrimo išvadoms, kad neteisėto praturtėjimo kriminalizacija nepateisino į ją dėtų lūkesčių ir patvirtino skeptikų prognozes. Savo ruožtu buvo vieningai pritarta, kad civilinio turto konfiskavimo institutas galėtų rasti savo vietą Lietuvos teisinėje sistemoje. Kartu buvo pateikta nemažai pastabų dabartiniam Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektui, sutarta, kad jį dar reikėtų stipriai tobulinti. Konferencijoje S. Bikelis pasidžiaugė, kad šį kartą nenutiko taip, kad pirma buvo priimti įstatymai, o tik paskui atliekama jų analizė. Šiuo atveju mokslo studija jau pristatyta, o įstatymų projektai svarstomi Seime ir galės būti koreguojami tiek pagal mokslo, tiek pagal praktikų išsakytas pastabas. „Ši konferencija ir diskusija yra svarbus žingsnis įstatymo kokybės link“, – sakė S. Bikelis. [:]
Lietuvos teisės institutas sieks įsitvirtinti tarptautinėje arenoje
[:lt] Lietuvos teisės institutas (LTI) pateikė 2018 metų ataskaitą, kurioje pristatomi svarbiausi praėjusių metų darbai – Teisingumo ministerijos užsakymu atlikti tyrimai, ilgalaikių programų įgyvendinimas, dalyvavimas MTEP konkursuose. Pernai tarptautiniai ekspertai atliko tarptautinį palyginamąjį įvertinimą, kuris buvo palankus LTI. Reikšmingiausias LTI praėjusių metų mokslinis darbas buvo Vyriausybės programos priemonės įgyvendinimas ir pagal priemonę įvykdytas mokslinis tyrimas „Veiksnių, darančių įtaką civilinės justicijos veiksmingumui, tyrimas: Civilinio proceso kodekso pakeitimų atvejų analizė“. Vadovaujantis LTI atliktu tyrimu „Socialinės reabilitacijos priemonių taikymo laisvės atėmimo vietose analizė: esamos praktikos tobulinimo perspektyvos“ Teisingumo ministerija Kalėjimų departamento vadovams formuoja užduotis. „Instituto atliekami mokslo darbai pritaikomi tobulinant valstybės gyvenimą, tai yra svarbus įvertinimas Instituto mokslininkams“, – sako LTI direktorė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė. LTI taip pat atliko mokslinius tyrimus įgyvendindama atskiras valstybines tarpinstitucines nacionalines programas, pvz., parašyta mokslo studija „Atsakomybės už korupciją privačiame sektoriuje teisinis reguliavimas“. Institutas aktyviai dalyvauja ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) skelbiamuose tiksliniuose MTEP konkursuose projektams įgyvendinti, pvz., dėl reikminių tyrimų, dėl mokslininkų grupių tyrimų ir pan., kurie susiję su valstybės, visuomenės problemų sprendimu. Vykdant LMT finansuojamą projektą šiuo metu atliekamas tyrimas, kurio rezultatai bus pritaikyti policijos ir kitų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo veikloje. Įgyvendinant ilgalaikę mokslo programą „Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“ (2016–2020 m.) per 2018 m. buvo publikuotos dvi ir parengta publikuoti viena iš penkių mokslo studijų, publikuoti šeši mokslo straipsniai (iš programoje suplanuotų 18 straipsnių: vienas straipsnis publikuotas 2016 m., šeši straipsniai – 2017 m.) ir atliktas vienas MTEP darbas – viena išvada, organizuotas vienas mokslo renginys, skaityti trys moksliniai pranešimai. Per 2018 m. Teisingumo ministerijos užsakymu buvo atlikti keturi moksliniai tyrimai, kurių rezultatai perduoti suinteresuotoms institucijoms ir publikuoti mokslinių darbų formatu. Instituto darbuotojai, įvertinę aktualias teisinio reguliavimo ir taikymo problemas, per 2018 m. atliko mokslinius tyrimus ir jų pagrindu parengė bei publikavo iš viso tris monografijas, septynias mokslo studijas ir 26 mokslo straipsnius. Pernai LTI buvo atlikti du veiklos vertinimai – kasmetinis 2017 m. veiklos vertinimas, kurį atliko LMT, ir tarptautinis palyginamasis, kuris buvo organizuojamas MOSTA už 2013–2017 m. veiklos rezultatus. Tarptautinių ekspertų įvertinimas LTI buvo labai palankus: už veiklos kokybę – 3, už socialinį poveikį – 4 ir už perspektyvumą – 5 balai. „Gavome ekspertų rekomendacijas, kurias įgyvendinęs LTI galėtų pagerinti savo veiklos rezultatus, todėl šis vertinimas yra ypač naudingas mokslininkams – žinome, į ką turime atkreipti daugiau dėmesio, kur turėtume koncentruoti savo jėgas“, – sako Instituto vadovė. 2018 m. atlikti mokslo tyrimai daugiausia buvo orientuoti į pridėtinės vertės valstybei ir visuomenei didinimą bei į mokslo kokybės kėlimą. Siekiant išlaikyti praėjusių metų veiklos rezultatus ir kuriamą pridėtinę vertę visuomenei, bus tęsiami pradėti darbai ir ieškoma būdų gauti didesnį finansavimą, kuris leistų labiau skatinti esamus ir pritraukti naujus darbuotojus. 2019 m. LTI keliami iššūkiai – sėkmingai pradėti naują ilgalaikę programą, kitą ilgalaikę programą produktyviai tęsti ir atlaikyti jos tarpinį vertinimą; atlaikyti institutų optimizavimo procesą ir išsigryninti vertinius kriterijus, kurie stiprina LTI vaidmenį teisės mokslui. „LTI turi įsitvirtinti tarptautinėje mokslo arenoje, todėl turime stiprinti ryšius su partneriais užsienyje, sieksime naujų tarptautinių projektų, kurie leis naujai pažvelgti į mokslą tarptautinėje arenoje“, – sako LTI direktorė J. Paužaitė-Kulvinskienė. Kaip žinoma, LTI yra mokslo įstaiga, kuri vykdo valstybės, ūkio ar visuomenės poreikiams svarbius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, užtikrina valstybės kompetenciją ir Lietuvos mokslinių tyrimų integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę. [:]
Vaikai baudžiamajame procese: kaip geriau užtikrinti jų teises?
[:lt] Ekspertų susitikimu prasidėjo naujas tarptautinis projektas „Procedūrinės garantijos įtariamiems ir kaltinamiems vaikams: individualaus vertinimo tobulinimo prielaidos ir galimybės“ (IA-CHILD), kuriame Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai pritaikys savo sukauptas žinias. Kartu su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga bei partneriais iš Kroatijos, Graikijos ir Kipro LTI mokslininkai vasario 28 d. surengė pirmąjį projekto susitikimą, kuriame diskutavo apie projekto uždavinius ir numatomas veiklas. IA-CHILD projektą įgyvendins tarpdisciplininė teisininkų, socialinių pedagogų, psichologų ir kriminologų komanda, turinti patirties įvairiose mokslo ir praktikos srityse. Projekto dalyviai sieks sėkmingesnio įtariamų ir kaltinamų vaikų atstovavimo ir jų procedūrinių garantijų užtikrinimo. Šio tarptautinio projekto tikslas – keturiose Europos Sąjungos šalyse (Lietuvoje, Kroatijoje, Graikijoje ir Kipre) išnagrinėti teisinį reguliavimą ir praktiką, susijusią su individualiu įtariamų ar kaltinamų vaikų vertinimu baudžiamajame procese, identifikuojant geriausią praktiką ir pagrindinius iššūkius, kylančius įtariamų ar kaltinamų vaikų individualaus vertinimo procese. Taip siekiama prisidėti prie veiksmingesnio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji, įgyvendinimo. Daugiau informacijos apie tarptautinį projektą galima rasti čia. [:]
Lietuvoje stažavosi teismo ekspertai iš Charkovo
[:lt] Įgyvendinant bendradarbiavimo sutartį, pasirašytą tarp Charkovo prof. Bokariuso teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto ir Lietuvos teisės instituto (LTI), vasario 19–22 dienomis buvo organizuota stažuotė septyniems Charkovo teismo ekspertizės instituto mokslo darbuotojams, tarp kurių – iškilūs Ukrainos teisininkai bei patyrę teismo ekspertai. Ukrainiečių ekspertų stažuotės tikslas buvo susipažinti su LTI mokslo tyrimų, išvadų teikimo gerosiomis praktikomis, aptarti galimas glaudesnio bendradarbiavimo sritis bei galimybes kartu rengti ir dalyvauti bendruose mokslo projektuose. Stažuotės metu Charkovo teismo ekspertizės instituto darbuotojai susipažino su Lietuvos teismo ekspertizės sistema, aplankė pagrindines valstybės ekspertines įstaigas, su Lietuvos teismo ekspertizės centro, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro, Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbuotojais aptarė aktualias teismo ekspertizės aktualijas ir problemas. Stažuotė buvo vertinga ne tik svečiams, bet ir LTI mokslininkams, nes aptartos ir išgrynintos mokslo darbuotojų ar doktorantų rengimo problemos yra panašios ir gali būti sprendžiamos panašiomis priemonėmis. Taip pat bendraujant su Ukrainos teismo ekspertais nutarta plačiau bendradarbiauti mokslinių tyrimų kriminalistikos, kriminologijos, teismo ekspertizės srityse. [:]
Civilinis turto konfiskavimas galėtų būti tinkamas atsakas korupciniams ir organizuotiems nusikaltimams
[:lt] Mokslininkai mano, kad civilinis turto konfiskavimas turėtų reikšmingą pridėtinę vertę Lietuvos teisinėje sistemoje. Tokia išvada teikiama Lietuvos teisės instituto darbuotojų dr. Skirmanto Bikelio ir Simono Mikšio mokslo studijoje „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“. Atlikę tyrimą, mokslininkai pateikė išvadas, kad civilinis turto konfiskavimas galėtų būti proporcinga sunkių savanaudiškų, organizuotų ir korupcinių nusikaltimų prevencijos ir teisinės tvarkos restitucijos priemone ir taip turėtų reikšmingą pridėtinę vertę Lietuvos teisinėje sistemoje. Jis teikia galimybes paimti kur kas didesnę dalį neteisėtos kilmės turto nei mokestinės priemonės, kurios galėtų atlikti subsidiarų vaidmenį. Mokslininkams abejonių nekelia civilinio turto konfiskavimo pranašumas prieš neaiškaus praturtėjimo kriminalizaciją. „Šie institutai net nelygintini, kadangi neaiškaus praturtėjimo kriminalizacijos idėja pati savaime yra ydinga ir jos turėtų būti atsisakyta“, – tvirtina tyrėjai savo mokslo studijos išvadose. Kaip teigiama studijoje, dėl neaiškaus praturtėjimo kriminalizacijos idėjos kritinių trūkumų kiek dviprasmiška vertinti jos įgyvendinimą teismų praktikoje kaip sėkmingą ar nesėkmingą. Pasak mokslininkų, absoliuti dauguma procesų 2015–2018 metais baigėsi nerezultatyviai ir tai, ko gero, traktuotina kaip adekvatus teisminis neaiškaus praturtėjimo kriminalizacijos idėjos vertinimas. Teiginys, kad procesų nerezultatyvumui esminę reikšmę turėjo baudžiamojo įstatymo taikymo laiko atžvilgiu ypatumai, anot mokslininkų, nebūtų pagrįstas. S. Bikelis ir S. Mikšys mano, kad svarbu skirti deramą dėmesį konfiskavimo proceso baigiamajai daliai – konfiskuoto turto realizavimui. „Svarbu tiek turto realizavimo rezultatyvumo, tiek nusikaltimų prevencijos ir teisinės kultūros visuomenėje skatinimo požiūriu vadovautis gairėmis, nurodytomis Direktyvoje Nr. 2014/42/ES, ir nustatyti prioritetą, kad konfiskuotas turtas būtų realizuojamas siekiant tenkinti viešuosius interesus ir ypač socialinius bendruomenių poreikius“, – rašo mokslininkai savo studijos išvadoje. Ši mokslo studija yra vieno iš jos autorių S. Bikelio tyrinėjimų tęsinys, ieškant, kaip būtų galima efektyviai atimti nusikalstamu būdu sukauptą turtą iš asmenų, kurie jį įgijo, valdo arba saugo po priedanga, būdami fiktyvūs jo savininkai, ir kaip jį naudingai panaudoti. Šie tyrinėjimai prasidėjo dar 2012 metais, kai kartu su mokslinio projekto kolegomis buvo pradėta rengti kolektyvinė monografija „Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai“, išleista 2014 metų pradžioje, prieš pat pasirodant pirmosioms kasacinėms nutartims bylose dėl neteisėto praturtėjimo. Susidomėjusieji šia tema visą studijos tekstą gali nemokamai skaityti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2019/02/Konfiskavimas.pdf [:]
Konferencija „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“
[:lt] Praėjo jau aštuoneri metai nuo neteisėto praturtėjimo kriminalizavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo galimybės numatymo Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Iš šios laiko perspektyvos jau galima daryti tam tikrus apibendrinimus. Pavasario sesijos metu Seime planuojama pateikti ir svarstyti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo projektą (reg. Nr. 18-12906(3)), kurį parengė Vyriausybės sudaryta darbo grupė. Šiems klausimams aptarti Lietuvos Respublikos Seime yra rengiama mokslinė-praktinė konferencija „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“. Konferencijos pirmojoje dalyje Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Skirmantas Bikelis pristatys tyrimo „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“ rezultatus. Antrojoje dalyje suinteresuotų institucijų atstovai diskutuos apskritojo stalo diskusijoje. Maloniai kviečiame dalyvauti. Konferencijos dalyviams bus išrašyti dalyvio pažymėjimai. Konferencijos programa Registracija vykdoma iki kovo 13 d. 12 val. Norėdami registruotis į konferenciją, prašome spauskite šią nuorodą Atvykę į Seimo rūmus, turėkite asmens dokumentą. Mokslo studijos „Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje“ visas tekstas prieinamas paspaudus šią nuorodą [:]
Geresnės kokybės teisinė pagalba – visoje Europos Sąjungoje
[:lt] Siekiant pagerinti teisinės pagalbos paslaugų baudžiamajame procese kokybę visoje Europos Sąjungoje (ES) ir tam parengti praktinius standartus, sėkmingai įgyvendintas projektas „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims (QUAL-AID)“. Lietuvos teisės institutas (LTI), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos advokatūra kartu su partneriais iš Vokietijos ir Nyderlandų – Frankfurto prie Maino Gėtės universitetu ir Nyderlandų teisinės pagalbos tarnyba – šį projektą vykdė dvejus metus. Projektui buvo skirtas bendrasis ES finansavimas pagal „Teisingumo“ programą. Projektas įgyvendintas atsižvelgiant į naujausias tarptautinės bendruomenės pastangas siekiant pagerinti teisinės pagalbos kokybę. Europos Sąjungoje šiuo klausimu taip pat buvo atsiradę naujovių – projekto komandai teko atsižvelgti į naują Europos Sąjungos direktyvą dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms. Projekto partneriai siekė pagerinti teisinės pagalbos paslaugų baudžiamajame procese kokybę visoje ES ir tuo tikslu parengti teisinės pagalbos teikimui skirtus praktinius standartus bei kokybės vertinimo gaires. Be to, projekto partneriai siekė padidinti teisinės pagalbos politikos formuotojų, administratorių ir teisinės pagalbos teikėjų gebėjimus užtikrinti kokybišką teisinę pagalbą. Projekto struktūrą sudarė trys darbų paketai. Pirmiausia projekto grupė atliko išsamų galiojančių teisės sistemų ir praktikos, kuria siekiama užtikrinti kokybišką teisinę pagalbą baudžiamajame procese savo šalyse, vertinimą. Tam buvo analizuojami dokumentai, apklausti paslaugų gavėjai, atlikti interviu su suinteresuotaisiais asmenimis ir padaryta gaunamų skundų analizė. Be to, buvo suorganizuoti trys abipusio keitimosi informacija vizitai. Pagal šį darbų paketą 2017 m. lapkričio mėn. Vilniuje buvo surengta tarptautinė konferencija, kurios metu daugiau kaip iš 20 skirtingų šalių atvykę ekspertai pasidalijo savo žiniomis ir nuomonėmis. Antrojo darbų paketo tikslas buvo parengti praktikos standartus ir teisinės pagalbos kokybės vertinimo gaires ES šalims. Pažymėtina, kad, siekiant patvirtinti projekto partnerių pirmines idėjas ir pagrįsti jas skirtingų Europos šalių ekspertų indėliu, buvo atliktas didelės apimties teisinės pagalbos kokybės tyrimas. 2018 m. birželio mėn. Frankfurte surengtas seminaras, kurio metu aptartos tyrimo išvados ir pasidalinta idėjomis ateičiai. „Mūsų atliktas tyrimas buvo naudingas, nes leido pažvelgti į teisinės pagalbos sistemą iš įvairių pozicijų, – tiek kliento, kuris gauna pagalbą, tiek advokato, kuris ją teikia, tiek teisėjo ar prokuroro, kuris dalyvauja teisinės pagalbos teikimo procese, akimis. Tikėjomės didesnio klientų nusivylimo, tačiau, nors pasitaikė ir kritiško požiūrio, nemažai klientų teigiamai vertino teisinės pagalbos advokatus ir buvo patenkinti jų suteiktomis paslaugomis“, – apie atliktus darbus pasakoja tarptautinio projekto vadovas, LTI mokslininkas dr. Simonas Nikartas. Trečiąjį darbų paketą sudarė mokymų trijose projekte dalyvaujančiose šalyse organizavimas. Mokymuose Lietuvoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose dalyvavo apie 90 dalyvių. Plačiau su projekto rezultatais bei leidiniais galima susipažinti projekto puslapyje: http://qualaid.vgtpt.lt/lt Daugiau informacijos apie atliktą projektą: projekto vadovas dr. Simonas Nikartas tel. 8 5 2101665 [:]
Kova su korupcija privačiame sektoriuje – klaidžiame teisės aktų labirinte
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai dr. Kristina Ambrazevičiūtė, dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė ir dr. Petras Ragauskas parengė mokslo darbą „Atsakomybės už korupciją privačiame sektoriuje teisinis reguliavimas“, kuriame konstatuojama, kad Lietuvoje situacija dėl korupcijos privačiame sektoriuje kol kas tikrai nėra nepriekaištinga. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad teisinių įpareigojimų, susijusių su baudžiamąja atsakomybe už korupciją privačiame sektoriuje, turi vos keli tarptautiniai ir supranacionaliniai teisės aktai. Tai yra Tarybos pamatinis sprendimas dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje (toliau – Pamatinis sprendimas), Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją, Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos, Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos Papildomas protokolas bei Europos Tarybos konvencija dėl manipuliacijų sporto varžybomis. Anot mokslininkų, Lietuva vis dar nėra tinkamai įgyvendinusi netgi tų ribotų dokumentų formuluojamų pareigų. Esminė problema susijusi su kyšininkavimo ir papirkimo subjekto apibūdinimu – nors pagal dokumentus korupcijos privačiame sektoriuje subjektu laikomas kiekvienas privataus sektoriaus subjekto darbuotojas, mūsų Baudžiamajame kodekse nustatoma, kad baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą ir papirkimą galima tik tuomet, kai darbuotojas turi administracinius įgaliojimus arba teisę veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Prieštaravimą Pamatiniam sprendimui ir abiem minėtoms konvencijoms dar labiau pabrėžia tai, kad netgi šiuos kriterijus atitinkantys asmenys baudžiamojon atsakomybėn dažniau netraukiami nei traukiami. Nes remiantis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, jų atstovaujamos darbovietės neatitinka ypatingos svarbos viešųjų interesų požiūriu testo. Nors Lietuva dar neprivalo įgyvendinti Europos Tarybos konvencijos dėl manipuliacijų sporto varžybomis, kyla sunkumų netgi dėl visiškai naujo Baudžiamojo kodekso 1811 straipsnio, kuris nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavo naują veiką – šio straipsnio formuluotėje esančio manipuliavimo objekto apribojimas „profesionaliomis sporto varžybomis“ neatlaiko kritikos, nes netgi olimpinės žaidynės nelaikomos profesionaliomis sporto varžybomis. Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, jog galima pasidžiaugti bent tuo, kad Lietuva yra tinkamai įvykdžiusi Europos Tarybos baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos Papildomame protokole suformuluotus reikalavimus. Visą mokslininkų darbą, kuris buvo atliktas vykdant Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, galima perskaityti čia. [:]
Įkalinimo įstaigose – formalus požiūris į socialinę reabilitaciją
[:lt] Lietuvos įkalinimo įstaigose yra įsigalėjęs formalus požiūris į socialinę reabilitaciją – svarbu, kiek programų įvykdyta, kiek dalyvių dalyvavo, tačiau, specialistų teigimu, vadovybė retai domisi programų taikymo kokybe. Todėl socialinės reabilitacijos priemones taikantys įstaigų darbuotojai jaučiasi nusivylę ir demotyvuoti. Tokias išvadas pateikia Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai dr. Rūta Vaičiūnienė ir dr. Vaidas Viršilas mokslo studijoje „Socialinės reabilitacijos priemonių taikymo laisvės atėmimo vietose analizė: esamos praktikos tobulinimo perspektyvos“. Kaip rašo mokslininkai savo darbe, socialinės reabilitacijos priemonių praktinio pritaikymo tyrimas atskleidžia keletą esminių ydingų praktikų bei požiūrių, kurie komplikuoja efektyvų socialinės reabilitacijos specialistų darbą su įstaigose kalinčiais teisės pažeidėjais. Mokslo tyrimuose pabrėžiama, kad priemonių ar programų adaptavimas savaime negarantuoja teigiamo rezultato ir neužtikrina efektyvumo. Įvairių priemonių ir programų diegimas pradedamas nuo palankios atmosferos organizacijoje, įstaigos kultūros kūrimo, tinkamų darbui sąlygų sudarymo. Situaciją analizavę LTI mokslininkai daro išvadas, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose egzistuoja daugiau formalus požiūris į socialinę reabilitaciją, paremtas kiekybiniais rodikliais, vadovaujančios grandys itin retai domisi programų taikymo kokybe. Įkalinimo įstaigose susiklosčiusios praktikos tobulinimas laikomas šalutiniu įstaigos tikslu, kuriam visiškai pakanka formalaus įgyvendinimo. Visos įstaigų pajėgos yra koncentruotos atlikti nuteistųjų apsaugos ir priežiūros funkcijas, o socialinė reabilitacija taip ir lieka deklaratyviu ir daugiau nuo pačių darbuotojų iniciatyvos priklausančiu siekiu. Mokslininkai savo darbe pateikė rekomendacijas, kaip, jų manymu, geriausia būtų spręsti susiklosčiusią situaciją. Kalėjimų departamentui mokslininkai rekomendavo sukurti arba tobulinti esamą socialinės reabilitacijos specialistų motyvavimo ir darbo įvertinimo sistemą. Parengti nuosekliu požiūriu paremtas dinaminės priežiūros taikymo metodologines rekomendacijas, suformuluoti diegimo vertinimo kriterijus bei laisvės atėmimo vietose atlikti dinaminės priežiūros diegimo vidinį auditą Taip pat rekomenduojama įstatymuose suformuluoti socialinės reabilitacijos priemonių, skirtų laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atliekantiems asmenims, kompleksą bei pasirūpinti instrumentų, padėsiančių socialinės reabilitacijos specialistams dirbti su minėtais asmenimis, įsigijimu. Besidomintys mokslininkų atliktu darbu visą studijos tekstą gali rasti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2019/01/Socialine-reabilitacija-laisves-atemimo-vietose.pdf [:]