Tarptautiniuose teisėjų mokymuose Kroatijoje ir Ispanijoje – LTI mokslininkė
[:lt] Įgyvendinant tarptautinį projektą „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ Lietuvos teisės instituto mokslininkės Kroatijoje ir Ispanijoje vedė mokymus teisėjams, valstybės tarnautojams ir advokatams. Mokslininkės Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė ir dr. Agnė Limantė mokymuose, kurių tema buvo „Santuokos nutraukimas ir tėvų pareigos“ (angl. „Divorce and parental responsibility“), aiškino apie Briuselio II a reglamento numatytos jurisdikcijos skyrybų bylose ypatumus bei reglamento taikymo praktiką ES valstybių teismuose. Mokymų dalyviams taip pat buvo pateiktos praktinės užduotys, padėjusios aiškiau įsisavinti medžiagą. Mokymuose, kurie vyko Ispanijoje, paskaitą skaitė LTI mokslininkė dr. Kristina Pranevičienė. Šio projekto metu teisėjų ir kitų teisininkų mokymai vyks ne tik užsienio šalyse, bet ir Lietuvoje. Šių metų birželio 21 d. Vilniuje, Nacionalinėje teismų administracijoje, vyks mokymai teisėjams ir jų padėjėjams tema „Vaikų grobimo bylų sprendimas“ (angl. „Dealing with Child Abduction Cases“). 2015 metų pabaigoje Lietuvos teisės institutas kartu su užsienio partneriais (Barselonos universitetu, Ispanija; Milano-Bicocca universitetu, Italija; Rijekos universitetu, Kroatija) pradėjo tarptautinio projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimą. 2003 metų Europos Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, dar kitaip vadinamas reglamentu „Briuselis IIa“ – vienas sudėtingiausių privatinės šeimos teisės ES dokumentų, kuriame numatytos įvairios jurisdikcijos nustatymo, teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo taisyklės. Pastarosios yra gana nevienodai taikomos atskirose ES šalyse, todėl Projektu siekiama susisteminti ir įvertinti pasirinktų ES valstybių teismų praktiką, atskleisti pagrindines Briuselis IIa reglamento taikymo tendencijas ir parengti praktinį apibendrinimą, kaip konkrečios nuostatos taikomos teismuose (pvz., kokiais kriterijais remiantis atskirose valstybėse nustatoma „asmens įprastinė gyvenamoji vieta“). Projekto „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimo metu bus paruošta teisėjų mokymų medžiaga apie tai, kaip turėtų būti taikomas reglamentas „Briuselis IIa“ sudėtingose bylose, ypatingą dėmesį skiriant skyrybų bei vaikų grobimo klausimams. Pagal parengtą mokymų medžiagą bus pravesti specialūs mokymai keturiose šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Lietuvoje. Be Lietuvos teisės instituto kaip asocijuoti partneriai projekte dalyvauja Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba bei Nacionalinė teismų administracija. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis pagal Justice programą. Projekto pabaiga numatoma 2017 metų antroje pusėje. [:en] Continuing the implementation of the international project „EU Judiciary Training on Brussels IIa Regulation: From South to East” researcher from the Law Institute of Lithuania Agnė Limantė, Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė and Kristina Pranevičienė together with foreign colleagues conducted trainings for judges, public officials and lawyers in Croatia and Spain. Researchers Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė and Dr. Agne Limantė participated in the training on „Divorce and parental responsibility” during which they explained the Brussels IIa Regulation provided jurisdiction in divorce matters, regulation peculiarities and the practice of the EU Courts. Training participants were also given practical tasks that clearly helped to absorb the material, this training took place in Croatia. In the training which took place in Spain, participated LIL researcher Dr. Kristina Pranevičienė. During this project, the training will also take place in Lithuania on June 21 in Vilnius in the premises National Courts Administration. During this training the judges and their assistants will hear the lectures about „Child Abduction Cases Solution” (Eng. „Dealing with Child Abduction Cases”). At the end of 2015, the Lithuanian Law Institute in cooperation with foreign partners (University of Barcelona, Spain; University of Milan-Bicocca, Italy; University of Rijeka, Croatia) has launched an international project” EU Judiciary Training on Brussels IIa Regulation: From South to East”. The purpose of the projects is to develop training materials and organise training events to facilitate uniformity in application of the EU legal instruments on civil judicial cooperation in family matters, or particular cross-border cases related to divorce and parental responsibility and to child abduction. A series of four practice-oriented events (in Lithuania, Croatia, Italy and Spain) will be focused on understanding basic concepts and developing legal and reasoning skills using real cases and hypothetical scenarios. In cooperation with the Law Institute of Lithuania as associate partners in the project are involved two national institutions: the National Courts Administration and the State Child Rights Protection and Adoption Service. The project is funded by the European Commission under the Justice program. Project completion is expected in the second half of 2017. [:]
Lietuvos ir Austrijos teisininkai bei žmogaus teisių ekspertai padės stiprinti Ukrainos žmogaus teisių komisaro gebėjimus
[:lt] Lietuva, kaip vyresnioji partnerė, kartu su Austrija laimėjo Europos Sąjungos Dvynių projektą „Ukrainos parlamento Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucinių gebėjimų stiprinimas žmogaus teisių ir laisvių klausimais“, kurį įgyvendins geriausių Lietuvos ir Austrijos žmogaus teisių ekspertų komanda. Vadovaujami Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto, projekte dirbs žymiausi Lietuvos teisės mokslo ir praktikos ekspertai iš Lietuvos teisės instituto, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos bei Vilniaus universiteto teisės fakulteto. Austrijai projekte atstovauja Liudviko Bolcmano žmogaus teisių institutas. Šio dvejų metų trukmės projekto administracinį ir finansinį valdymą užtikrins Centrinė projektų valdymo agentūra. Europos Komisija projektui skiria 1,5 mln. eurų. Lietuva aktyviai dalyvauja ES Dvynių programoje Ukrainoje. Nuo 2010 m. Lietuvos institucijos kartu su partneriais iš kitų ES šalių Ukrainoje dalijosi patirtimi teismų reformos, žemėtvarkos, transporto saugos klausimais. 2015 m. Lietuva pradėjo teikti paramą sanitarijos ir fitosanitarijos, konkurencijos bei muitų srityse. Šis projektas Ukrainoje – jau trečias laimėtas šiemet. 2016 m. Lietuva su Vokietija ir Lenkija Ukrainoje pradeda valstybės sienų valdymui gerinti skirtą projektą, o su Ispanija – padeda taikant Europos geležinkelio modelį. Europos Komisijos finansuojama ES Dvynių programa remia skirtingų šalių giminingų institucijų bendradarbiavimą, stiprina šalių paramos gavėjų administravimo gebėjimus, padeda joms įgyvendinti būtinas reformas. Lietuva šioje ES programoje ekspertinę paramą teikia nuo 2004 m. ir yra laimėjusi 66 Dvynių projektų atrankas už beveik 55,5 milijonų eurų. Lietuvos įdirbis ES Dvynių programoje lenkia daugelio ES šalių narių pasiekimus, o Lietuvos institucijų patikimumas, patirtis ir ekspertizė vis labiau vertinama naudą gaunančiose šalyse bei tarp partnerių. [:en] Proposal submitted by the Lithuania as lead member state in partnership with Austria has been selected to implement the project “Implementation of the best European practices with the aim of strengthening the institutional capacity of the Apparatus of the Ukrainian Parliament Commissioner for Human Rights to protect human rights and freedoms (Apparatus)”. The project will be implemented by the Project Leader Seimas Ombudsman Augustinas Normantas together with leading research and practice experts from Law Institute of Lithuania, Seimas Ombudsmen’s Office of the Republic of Lithuania, Office of the Equal Opportunities Ombudsperson, State Data Protection Inspectorate and Vilnius University Faculty of Law. Austria is represented by the Ludwig Boltzmann Institute of Human Rights. The administrative and financial management of this two-year project will be ensured by the Central Project Management Agency. The project is funded by the European Commission with the budget of 1.500.000,00 EUR. Lithuania is actively involved in the EU Twinning Program in Ukraine. Since 2010 institutions from Lithuania in cooperation with partners from other EU countries shared their experience of judicial reform, land management, transport safety in Ukraine. In 2015 Lithuania has started to provide support in the area of the sanitary and phytosanitary, competition and customs. This project in Ukraine – the third won this year. In 2016 Lithuania in partnership with Germany and Poland begins to implement the project in Ukraine with the aim to improve state borders management and in partnership with Spain – assist by applying European railway model. European Commission funded EU Twinning program supports cooperation of similar institutions from different countries, strengthens the administrative capacities of beneficiaries and helps them to implement the necessary reforms. Lithuania in this EU program provides expert assistance since 2004 and has won 66 selections of projects worth nearly 55.5 million EUR. Lithuania‘s experience in the EU Twinning Program is ahead of many EU Member States and reliability, experience and expertise of Lithuanian institutions are valued among the beneficiary countries as well as among partners. [:]
Du LTI mokslininkų straipsniai – prestižiniame leidinyje
[:lt] Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinyje „Baudžiamoji justicija ir verslas“ publikuoti du Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkų parengti straipsniai. Šio leidinio straipsniai skirti probleminių baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso klausimų, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su ūkine veikla bei verslo santykiais, analizei. Prof. habil. dr. Gintaras Švedas leidinio pratarmėje pažymi, jog surinkti straipsniai bus įdomūs ir naudingi ne tik mokslininkams, studentams, bet ir baudžiamuosius ir baudžiamojo proceso įstatymus kuriantiems ir taikantiems specialistams, pareigūnams, taip pat visiems, besidomintiems baudžiamosios justicijos problemomis. LTI direktorės dr. Jurgitos Paužaitės-Kulvinskienės, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentės dr. Gabrielės Juodkaitės-Granskienės bei LTI jaunesniojo mokslo darbuotojo Virgilijaus Pajaujo straipsnyje „Teismo eksperto pareigos, atsakomybė ir iš jos kylančios sankcijos. Lietuvos kontekstas Europos perspektyvoje“ bandoma palyginti nacionalinį ir tarptautinį teismo ekspertų veiklos reguliavimą, akcentuojant teismo eksperto pareigas ir kylančią atsakomybę. Mokslo darbe analizuoti Lietuvos procesiniai įstatymai, teismo ekspertizę reguliuojantys įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai bei jų atitiktis Europos veiksmingo teisingumo komisijos rekomendacijoms. Iš esmės straipsnyje daroma išvada, kad nacionalinė teisė atitinka tarptautinius standartus, tačiau pastarieji kiek plačiau reglamentuoja eksperto pareigų ir iš jų kylančios atsakomybės turinį. LTI Kriminologinių tyrimų skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ilona Michailovič ir LTI baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus tyrėjas Mindaugas Girdauskas parengė straipsnį „Socialinio tyrimo išvada nagrinėjant baudžiamąsias bylas“. Jame siekiama atskleisti socialinio tyrimo išvados reikšmę nagrinėjant baudžiamąsias bylas ir galimas kliūtis ją taikyti praktikoje. Šiam tikslui atliekant sisteminę teisinę analizę buvo vertinama, ar tinkamas yra teisinis socialinio tyrimo išvados naudojimo nagrinėjant baudžiamąsias bylas reguliavimas ir kokios galimos šio reguliavimo taikymo problemos. Straipsnio autoriai daro išvadą, kad socialinio tyrimo išvados itin retas taikymas nedera su norminiu požiūriu didele šios išvados reikšme atsižvelgiant į konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, baudžiamojo įstatymo nuostatas, suponuojančias baudžiamosios atsakomybės individualizmo svarbą. Nors teisės aktai yra gana išsamūs ir neturėtų būti laikomi kliūtimi taikyti socialinio tyrimo išvadą, minėtų principų įgyvendinimo neužtikrina galiojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Anot mokslininkų, teismas turėtų pavesti parengti socialinio turimo išvadą visada, kai kyla abejonių, ar kaltinamąjį pripažinus kaltu turėtų būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, ar šios bausmės vykdymas turėtų būti atidedamas. [:]
Administracinė justicija – žmogaus teisių ir ekonominio stabilumo užtikrinimui
[:lt] Transformacinėse valstybėse administracinei justicijai išskirtinis dėmesys skiriamas dėl dviejų priežasčių – administracinių ginčų kokybės užtikrinimas yra svarbus žmogaus teisių apsaugos rodiklis bei ekonominio stabilumo ir ekonominės plėtros indikatorius. Tiek ekonominiu, tiek politologiniu požiūriu teisminės valdžios stiprinimas bei administracinės justicijos reformos yra vienas iš pereinamojo laikotarpio elementų. Tokius teiginius išsakė Lietuvos teisės instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė savo pranešime „Nauji iššūkiai administracinei justicijai transformacinėse valstybėse“, skaitytame tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Efektyvus teisingumas: iššūkiai ir prioritetai (administraciniams) teismams“. Konferenciją kartu su Lietuvos teisės institutu organizavoa Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, Lietuvos Respublikos Teisėjų taryba, Europos administracinių teismų teisėjų asociacija. J.Paužaitė – Kulvinskienė savo pranešime išskyrė sisteminių elementų, kurie būdingi transformacinių valstybių administracinės justicijos reformoms. Pirmiausia ji paminėjo, jog daugelyje transformacinių valstybių pereinant į rinkos ekonomikos santykius administracinės justicijos reformai ne visada buvo skiriamas pagrindinis dėmesys. Sukūrus šiuolaikines demokratijos vertybes atitinkančias konstitucijas, pagrindinių administracinės teisės aktų priėmimas užsitęsdavo net iki dešimties metų. Mokslininkė taip pat pažymėjo, kad transformacinėse valstybėse kartu buvo keičiama administracinė procedūrinė teisė ir administracinė justicija. Šios dvi sritys negali būti reformuojamos atskirai, o sėkminga administracinės justicijos reforma negali būti be atskirų materialinės administracinės teisės elementų plėtojimo. Kitas labai svarbus elementas – siekiant apsaugoti tinkamą rinkos veikimą ir visuomenės interesus tobulinamas teisinis reguliavimas. Mokslininkės teigimu, viena iš aktualiausių problemų, kuri šiandien yra atvira ir neišspręsta daugelyje šios kategorijos valstybių – tai atsakomybės už administracinius deliktus taikymas ir jo taikymo pagrindas. [:]
Pristatyta Lietuvos ir Austrijos paraiška dėl žmogaus teisių stiprinimo Ukrainoje
[:lt] Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė dalyvavo Europos Sąjungos Dvynių projekto UA/47b „Ukrainos parlamento Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucinių gebėjimų saugoti žmogaus teises ir laisves stiprinimas pagal geriausią Europos patirtį“ (angl. Implementation of the best European practices with the aim of strengthening the institutional capacity of the Apparatus of the Ukrainian Parliament Commissioner for Human Rights to protect human rights and freedoms (Apparatus))atrankos posėdyje, kuriame buvo svarstomos projektui pateiktos paraiškos. Paraišką šiam Europos Sąjungos Dvynių projektui Lietuva pateikė kartu su Austrija. Lietuvą šiame projekte kartu su Lietuvos teisės institutu atstovauja Lietuvos Seimo kontrolierių įstaiga, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Vilniaus universitetas bei Centrinė projektų valdymo agentūra. Austriją projekte atstovauja Liudviko Bolcmano žmogaus teisių institutas. Numatoma, kad sprendimas dėl Dvynių projekto UA/47b „Ukrainos parlamento Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucinių gebėjimų saugoti žmogaus teises ir laisves stiprinimas pagal geriausią Europos patirtį“ įgyvendinimo bus priimtas gegužės mėnesį. [:en] Director of the Law Institute of Lithuania Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė attended the selection meeting of EU Twinning project UA/47b “Implementation of the best European practices with the aim of strengthening the institutional capacity of the Apparatus of the Ukrainian Parliament Commissioner for Human Rights to protect human rights and freedoms (Apparatus)”. This EU Twinning project proposal was submitted by Lithuania in partnership with Austria. Lithuania is represented by the Law Institute of Lithuania together with the Seimas Ombudsmen’s Office of the Republic of Lithuania, Office of the Equal Opportunities Ombudsperson, State Data Protection Inspectorate, Vilnius University and Central Project Management Agency. Austria is represented by the Ludwig Boltzmann Institute of Human Rights. It is expected to have the decision on the implementation of the EU Twinning project “Implementation of the best European practices with the aim of strengthening the institutional capacity of the Apparatus of the Ukrainian Parliament Commissioner for Human Rights to protect human rights and freedoms (Apparatus)” in May. [:]
Lietuvos mokslininkė prisideda ruošiantis valstybių korupcijos vertinimu
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė dalyvauja ruošiantis V-ajam Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) valstybių vertinimo etapui. Mokslininkė balandį dalyvavo Strasbūre vykusiame parengiamosios darbo grupės posėdyje, kur daugiausia dėmesio buvo skiriama vertinimo subjektų nustatymui, vertinimo metodologijos bei anketos struktūros paruošimui. Europos Taryba įsteigė GRECO 1999 m., kad ji stebėtų, kaip valstybės įgyvendina Europos Tarybos nustatytus kovos su korupcija standartus. Lietuva GRECO nare tapo 1999 metais. GRECO tikslas – didinti jos narių gebėjimą kovoti su korupcija stebint, kaip jos įgyvendina Europos Tarybos kovos su korupcija standartus, atsižvelgiant į kintantį tarpusavio vertinimo procesą. GRECO padeda nustatyti nacionalinių kovos su korupcija priemonių trūkumus, skatina imtis būtinų teisinių, institucinių ir praktinių reformų. Šiuo metu GRECO priklauso 49 valstybės narės (48 Europos valstybės ir Jungtinės Amerikos Valstijos). [:en] Researcher from the Law Institute of Lithuania Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė participated in the preparation of fifth round evaluation of Group of Stated against Corruption (GRECO). In April 2016, researcher participated in the preparatory working group meeting in Strasbourg, which focused on the identification of the subject for evaluation, preparation of evaluation methodology and the structure of the questionnaire. The Group of States against Corruption (GRECO) was established in 1999 by the Council of Europe to monitor States’ compliance with the organisation’s anti-corruption standards. Lithuania is member state of GRECO since 1999. GRECO’s objective is to improve the capacity of its members to fight corruption by monitoring their compliance with Council of Europe anti-corruption standards through a dynamic process of mutual evaluation and peer pressure. It helps to identify deficiencies in national anti-corruption policies, prompting the necessary legislative, institutional and practical reforms. Currently, GRECO comprises 49 member States (48 European States and the United States of America). [:]
Ketinama apmokyti specialistus, bendraujančius su vaikais baudžiamajame procese
[:lt] Lietuvos teisės institutas kartu su Nacionaline teismų administracija dalyvauja Švedijos Linėjaus universiteto organizuojamame projekte, skirtame apmokyti Baltijos šalių atstovus bendrauti su baudžiamajame procese dalyvaujančiais vaikais. Baudžiamajame procese su vaikais ir paaugliais tenka bendrauti daugybei įvairių sričių specialistų. Vaiko teisių konvencijoje yra įtvirtintas pamatinis vaikų teisių apsaugos principas, t.y. vaiko interesų viršenybės principas. Tais atvejais, kai vaikas ar paauglys dalyvauja baudžiamajame procese, ypač svarbu užtikrinti tų vaikų teisių apsaugą. Todėl su vaikais bendraujantiems specialistams reikia turėti nemažai žinių apie vaiko teises bei jų apsaugą, taip pat mokėti bendrauti su vaikais taip, kad jų interesai nebūtų pažeisti. Šiuo metu Baltijos šalių specialistus tiesiogiai apmokyti bendrauti su baudžiamajame procese dalyvaujančiais vaikais galimybių yra mažai, nes tokių specialistų yra tikrai daug ir mokymų kaštai bei laiko sąnaudos būtų didžiuliai. Todėl Švedijos Linėjaus universitetas inicijavo interaktyvaus įrankio sukūrimą, kuris leistų patogiai ir efektyviai organizuoti su vaikais bendraujančių asmenų mokymus internetu. Kuriant tokį interneto įrankį ketinama naudoti sistemą, kuri imituoja pokalbius su vaikais akis į akį, užtikrina vaikų teisinį saugumą. Toks mokymo įrankis taip pat galėtų pasitarnauti skirtingų profesijų asmenims. Pavyzdžiui, mokytojai gali tobulinti savo gebėjimą bendrauti su vaikais, kurie, yra smurto aukos, o socialiniai darbuotojai ar tyrėjai gali tiesiog tobulinti savo bendravimo įgūdžius. Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė –Ragauskienė dalyvauja specialistų grupės, ruošiančios pokalbių su vaikais metodologiją, darbe. Grupės tikslas – kuo geriau apsaugoti teises tų vaikų, kurie yra apklausiami ar kitaip dalyvauja baudžiamajame procese. Pasinaudojus sukurta metodologija bus kuriamas specialus įrankis, skirtas specialistų mokymams internete. [:]
Naujausiame „Teisės problemų“ numeryje – tarptautinės temos
[:lt] Pasirodė naujas „Teisės problemų“ numeris, kuriame publikuojama prof. habil. dr. Vileno Vadapalo mokslo straipsnis „Ieškinys Europos Sąjungos Bendrajame Teisme“. Straipsnyje analizuojami svarbiausi klausimai, iškylantys pareiškiant ir nagrinėjant ieškinius Europos Sąjungos Bendrajame Teisme. Bendrasis Teismas suformavo gausią jurisprudenciją dėl reikalavimų, keliamų ieškiniui, visų pirma dėl Bendrojo Teismo kompetencijos nagrinėti ieškinį, jo motyvavimo ir priimtinumo. Daugelis šių reikalavimų yra imperatyvūs, o jų nesilaikant ieškinys gali būti atmestas. Autorius nagrinėja ES Bendrojo Teismo kompetenciją nagrinėti ieškinį, bendrus reikalavimus ieškiniui, taip pat ieškinio priimtinumo sąlygas: tinkamą ieškinio pareiškimo laiką, tinkamą ieškovą ir atsakovą, tinkamą ieškinio dalyką. Dar viena publikacija „Teisės problemose“ – Lietuvos teisės instituto mokslininkių dr. Ingos Daukšaitės ir Eglės Kavoliūnaitės – Ragauskienės mokslo studija „Teismų praktika korupcijos bylose: kai kurie Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją nuostatų dėl bausmių juridiniams asmenims skyrimo ir turto konfiskavimo įgyvendinimo aspektai“. Šios studijos autorės, be kita ko, daro išvadą, kad juridiniams asmenims skiriamų bausmių individualizavimui ir bausmių skyrimo motyvams teismų praktikoje ne visada teikiamas deramas dėmesys. Skirtingas tų pačių aplinkybių traktavimas, atskirais atvejais nepakankamas arba tik formalus skiriamos bausmės motyvavimas sudaro prielaidas nukrypti nuo Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją nuostatos, įpareigojančios nusikalstamą veiką padariusiam juridiniam asmeniui taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias poveikio priemones. Visą naujausią leidinio numerį galima rasti čia: https://www.teise.org/Paskutinis_numeris.html [:]
Tarptautinėje konferencijoje – apie administracinės justicijos iššūkius
[:lt] Gegužės 6 dieną Seimo Konferencijų salėje vyks tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Efektyvus teisingumas: iššūkiai ir prioritetai (administraciniams) teismams. Konferenciją kartu su Lietuvos teisės institutu organizuoja Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, Lietuvos Respublikos Teisėjų taryba, Europos administracinių teismų teisėjų asociacija. Šis mokslo renginys suruoštas minint kelias apvalias datas – 5 metai, kai įsteigtas Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos Administracinių teismų skyrius, 25 metai, kai įsteigtas Lietuvos teisės institutas bei 375 metai, kai įkurtas Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Konferencijoje Lietuvos teisės instituto direktorė dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė skaitys pranešimą „Nauji iššūkiai administracinei justicijai transformacinėse valstybėse“. [:]
Statistika neatspindi realaus nepilnamečių nusikalstamumo
[:lt] Vos 7 proc. moksleivių, kurie pripažino kada nors per savo gyvenimą padarę nusikalstamą veiką, nurodė turėję kontaktų su policija. Todėl mokslininkai daro prielaidą, jog statistiniuose duomenyse reali nepilnamečių padaromų nusikaltimų situacija neatspindima. Tokie duomenys pateikiami Lietuvos teisės instituto išleistoje monografijoje „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir nepilnamečių justicijos politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai“. Joje pristatomi 2013-2015 metais pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir viktimizacija” atlikti du dideli empiriniai tyrimai. Delinkvencinis jaunimo elgesys yra normalios visuomenės reiškinys, tačiau iš kitos pusės tai yra ir yra tam tikrų socialinių problemų visuomenėje išraiška, todėl šio reiškinio tyrimui turi būti skiriamas didelis dėmesys. Rinkti ir analizuoti informaciją apie nepilnamečių padaromus pažeidimus yra svarbu siekiant stebėti tokio elgesio paplitimą, struktūrą ir pokyčius. Monografijos autorių kolektyvas siekė ne tik išaiškinti jaunimo delinkvencinio elgesio ir viktimizacijos paplitimo tendencijas, formas, patikrinti skirtingų kriminologijos teorijų prielaidas, bet lygiagrečiai įvertinti vykdomą nepilnamečių justicijos politiką Lietuvoje, atsakyti į klausimą, kiek ji nukreipta į jaunimo delinkvencinio elgesio problemų sprendimą, su kokiomis problemomis susiduriama. Vienas iš išskirtiniu atlikto tyrimo bruožų yra tai, kad jame buvo siekiama nustatyti, kiek paplitęs nepilnamečių nusikalstamas elgesys remiantis ne statistiniais duomenimis ar policijos įvykių suvestinėmis, o taikant pranešimo apie save (angl. – self-report) metodiką, t.y. kai klausiama pačių nepilnamečių, ar jie yra padarę nusikalstamas veikas, kokio pobūdžio, kiek kartų per tam tikrą laikotarpį. Ši kiekybinio tyrimo dalis buvo vykdoma tarptautinio ISRD-3 tyrimo (International Self-Report Study of Delinquency) rėmuose. Tyrimo metu buvo apklausti 2824 12-15 metų amžiaus moksleiviai iš penkių Lietuvos miestų (Vilniaus, Šiaulių, Kretingos, Plungės bei Telšių). Šio tyrimo rezultatai buvo lyginami ir su 2006 m. tyrimu, kuris buvo vykdomas pagal tą pačią metodiką. Tyrimo duomenys parodė, kad 12-15 metų moksleivių nusikalstamo elgesio paplitimo rodikliai nedidėja, jų daromi pažeidimai nėra linkę sunkėti, o pažeidėjų amžius taip pat nejaunėja. Muzikos ar filmų parsisiuntimas iš interneto – labiausiai paplitęs delinkvencinis elgesys tarp moksleivių. Neteisėtai muzikos ar filmų per visą gyvenimą ir per paskutinius metus yra parsisiuntę apie pusė moksleivių. Tačiau tokia tendencija stebinti neturėtų atsižvelgiant į interneto vartojimo mastus šiuolaikiniame globaliame pasaulyje. Įdomu, kad į klausimą „kaip manai, ar blogai yra, jeigu Tavo amžiaus žmonės neteisėtai parsisiunčia filmų ar muzikos iš interneto“ 46,9 proc. moksleivių atsakė, kad tai nėra blogai. Antras labiausiai paplitęs delinkvencinis elgesys tarp moksleivių – piešimas ant sienų, traukinių, autobusų (troleibusų) ar požeminėse perėjose (graffiti). Graffiti teigė kada nors piešę daugiau nei dešimtadalis (10,9 proc.). Tik ketvirtadalis moksleivių per visą gyvenimą buvo padarę rimtesnio pobūdžio nusikalstamas veikas. 10 proc. moksleivių nurodė, jog piešė grafiti, dar mažiau nurodė vogę iš parduotuvių, dalyvavę grupinėse muštynėse, padarę kūno sužalojimą ar įvykdę kitus pažeidimus. Tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad vos 7 proc. moksleivių, kurie kada nors per savo gyvenimą padarę nusikalstamą veiką, nurodė turėję kontaktų su policija. Todėl mokslininkai daro prielaidą, jog statistiniuose duomenyse reali nepilnamečių padaromų nusikaltimų situacija neatspindima. Taip pat buvo siekiama įvertinti Lietuvoje vykdoma nepilnamečių justicijos politiką. Čia tyrėjams buvo svarbi nepilnamečių justicijos srityje dirbančių profesionalų nuomonė – tiek tų, kurie formuoja nepilnamečių justicijos politiką, tiek praktikų, kuriems tenka ją įgyvendinti. Todėl buvo atliktas kokybinis tyrimas – 29 interviu su šios srities specialistais (teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos institucijų atstovų, socialinių darbuotojų, psichologų ir kt.). Tyrime dalyvavę ekspertai Lietuvoje vykdomas jaunimo nusikaltimų prevencijos programas vertina kritiškai. Nepaisant teigiamų postūmių nepilnamečių justicijos institucijų veiklos dar negalima vertinti kaip padedančios veiksmingai spręsti nepilnamečių delinkvencinio elgesio problemas. Labiausiai buvo kritikuojama dėl epizodinio, o ne sisteminio požiūrio į nepilnamečių problemas, nepakankamai vykdomos įgyvendinamų priemonių veiksmingumo stebėsenos, menko tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei nenuoseklumo. Besidomintys visą Lietuvos teisės instituto išleistos monografijos tekstą „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir nepilnamečių justicijos politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai“ gali rasti čia. [:]