Kokios šeimos reikia Lietuvai?
[:lt] Šį ketvirtadienį Vilniuje vyks baigiamoji diskusija apie šeimos politikos tikslą Lietuvoje, kurios metu bus apibendrintos nevyriausybinių organizacijų atstovų, mokslininkų ir politikų bei valdininkų mintys ir pamėginta atsakyti į klausimą, ką reikia daryti, kad šeimos pagaliau pajustų valstybės dėmesį ir palaikymą. Ketvirtoji, apibendrinančioji, diskusija vyks 2015 m. birželio 18 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (Vokiečių g. 10, 402 auditorija). Pradžia 15 val. Diskusijų ciklą inicijavo Lietuvos teisės instituto mokslininkai bei nevyriausybinė organizacija „Šeimos institutas“. Iki šiol diskusijose dalyvavo nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai, politikai bei valdininkai. Kaip sako „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė, mokslininkai jau ne kartą yra pastebėję, kad iki šiol visuomenė nemato šeimos politikos naudos, šeimos politikos formuotojai neturi aiškaus sutarimo, koks turėtų būti šeimos politikos tikslas, o bendrai šeimos politika Lietuvoje yra atsitiktinių sprendimų, susijusių su šeima, priėmimas. „Priimant sprendimus vyksta politiniai žaidimai, atspindintys politikų, o ne šeimos ar visuomenės interesus. Vis dar stinga pilietiškumo, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė pasyviai reiškia savo interesus. Diskutuojant apie šeimą ir šeimos politiką, dažniausiai įvyksta aštrios vertybinės sankirtos arba vyksta monologas“, – sako J. Ramonienė. Diskusijų ciklas buvo inicijuotas tam, kad įvairios interesų grupės išsakytų savo nuomones ir būtų pradėtos bendro šeimos politikos tikslo, kurio siekti norėtų pati visuomenė, paieškos. Ketvirtojoje, baigiamojoje diskusijoje bus apibendrintos iki tol išsakytos mintys ir bus pamėginta rasti bendrą vardiklį skirtingų interesų grupių norams bei siekiams. Visus pageidaujančius kviečiame dalyvauti paskutinėje renginių ciklo diskusijoje. Tie, kurie neturės galimybių į diskusiją atvykti, ją tiesiogiai galės stebėti per DelfiTV. Daugiau informacijos:Ineta Stravinskaitė – Janavičienėtel. 8 699 04294Ineta.stravinskaite@teise.org [:]
Politikai: Lietuvoje neaišku, kas yra šeima
[:lt] Lietuvoje vis dar nėra aišku, kas yra šeima, nes skirtinguose teisės aktuose, teismų išaiškinimuose yra pateikiami skirtingi apibrėžimai, o šeimos politika vykdoma fragmentiškai, neįvardinant aiškių, visuomenei suprantamų ir priimtinų prioritetų. Tokios mintys buvo išsakytos penktadienį Seime vykusioje politikų ir valdininkų diskusijoje, skirtoje išgryninti šeimos politikos tikslą. Kartu su Lietuvos teisės institutu diskusiją inicijavusio Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė pradėdama diskusiją sakė, jog renginių ciklo idėja kilo iš noro nebūti nuošalyje. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad yra daug programinių dokumentų, bet jie įgyvendinami fragmentiškai. Norint, kad sprendimus priimantys politikai bei valdininkai žinotų, kurie siekiai yra tikslesni, būtina žinoti, kaip visuomenė pasiruošusi juos priimti. Inicijuotas diskusijų ciklas yra kvietimas dialogui ir bendradarbiavimui ieškant kompromiso. Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė įžanginiame pranešime lygino įvairių valstybių taikomas praktikas, taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybės veiksmai, liečiantys šeimas, nėra nuoseklūs, dažnai prieštarauja vieni kitiems. Buvo pateiktas pavyzdys, kai vienu metu buvo svarstomi dviejų teisės aktų pakeitimai – vienu buvo siekiama prailginti motinystės atostogas, kad moteris kuo ilgiau galėtų būti su savo vaiku, kitu teisės aktu buvo siekiama kuo greičiau sugrąžinti pagimdžiusią moterį į darbo rinką, kad ji neprarastų kvalifikacijos ir įgūdžių. Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį į tai kad šeimos politika Lietuvoje yra retrospektyvi, visos priemonės nukreiptos į pagalbą sunkiai besiverčiančioms šeimoms, tuo tarpu pasiturinčios ar vidutinės šeimos nėra skatinamos turėti daugiau vaikų. Diskusijoje dalyvavę politikai skirtingai matė svarbiausius šeimos politikos aspektus. Vieni atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje šeimos politika kol kas vykdoma dėl… šeimos politikos, kad reikalinga susitarti, kam ji reikalinga. Kiti politikai ragino kuo mažiau kontroliuoti šeimas, tiesiog leisti joms gyventi pagal savo norus ir įsitikinimus besikeičiančioje demokratinėje visuomenėje. Buvo išsakyta nuomonė, jog diskutuojant apie šeimos politiką prasminga būtų nesusipriešinti dėl skirtingų požiūrių, o įvertinti, ką realiai galima padaryti šeimoms. Pasisakymuose išryškėjo tai, kad Lietuvoje politikai drebina orą vietoje to, kad spręstų konkrečias šeimų problemas. Kai kurie politikai tvirtino, jog visa problema yra bailūs Lietuvos vyrai, kurie niekaip nesiryžta pasipiršti savo moterims ir sukurti stiprių šeimų. Diskusijoje dalyvavę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai minėjo, jog yra ruošiamas Demografinės strategijos įgyvendinimo 2016-2018 metų veiksmų planas, kuris apimtų priemones demografinės padėties gerinimui, mokesčių politikos pritaikymui, gyventojų senėjimo problemai spręsti. Jaunimo reikalų departamento vadovas Juozas Meldžiukas pastebėjo, kad šeimos politika apima daugybę valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių. Anot diskusijos dalyvio, reikėtų siekti to, kad šeimos politika būtų paremta grįžtamuoju ryšiu, šeimų ir bendruomenių įtraukimu. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sakė, jog dabar Lietuvoje nėra aišku, ar valstybė tikrai remia paprastą šeimą. Pasak jos, kuo daugiau šeima augina vaikų, tuo mažiau gali išleisti vaiko poreikiams tenkinti. Diskusiją apibendrinusi mokslininkė E. Kavoliūnaitė – Ragauskienė akcentavo šeimos apibrėžimo nebuvimą. Anot jos, atliekant mokslinį darbą buvo aptikta apie 30 skirtingų šeimos apibrėžimų. Diskusijos dalyviai kaip vieną iš šeimos politikos tikslų įvardijo gimstamumo skatinimą, kuris susijęs su šeimos gerovės užtikrinimu. Ši diskusija yra jau trečioji, kurioje siekiama aptarti šeimos politikos tikslus. Iki šiol savo nuomonėmis šiuo klausimu jau pasidalijo nevyriausybinių organizacijų atstovai bei mokslininkai. Baigiamoji diskusija, kurioje bus apibendrinta įvairių sričių nuomonės vyks birželio 18 dieną Vilniaus universiteto patalpose. Kaip žinoma, Lietuvos teisės institutas ir nevyriausybinė organizacija „Šeimos institutas“ šiemet Tarptautinės šeimos dienos proga pradėjo viešųjų diskusijų ciklą apie šeimos politikos tikslą, kurio būtų siekiama pasitelkiant įvairias šeimos politikos priemones. Diskusijų metu bus siekiama nustatyti bendrai suvokiamus tikslus, kurių įgyvendinimu būtų suinteresuota pati visuomenė. Daugiau informacijos: Ineta Stravinskaitė – Janavičienėtel. 8 699 04294Ineta.stravinskaite@teise.org [:]
Lietuva pirmauja pasaulyje pagal aplinkos demokratijos indeksą
[:lt] Lietuva pagal aplinkos demokratijos indeksą tarp 70 pasaulio valstybių užima 1-ąją vietą. Tokią išvadą kartu su partneriais atlikę tyrimus padarė JAV nevyriausybinė organizacija „Pasaulinių išteklių institutas“ („World Resources Institute“). Aplinkos demokratijos indeksas (Environmental Democracy Index) rodo, kiek valstybės imasi priemonių nacionaliniais teisės aktais skatinti skaidrumą, atskaitingumą ir piliečių įsitraukimą į sprendimų priėmimą. Naudojant šį indeksą buvo vertinama demokratija priimant sprendimus dėl aplinkos 70-yje valstybių. Indeksas skaičiuojamas remiantis 75 teisiniais ir 24 praktiniais rodikliais, parengtais remiantis pripažintais tarptautiniais standartais. Pirmasis valstybių dešimtukas pagal aplinkos demokratijos indeksą atrodo taip: 1 – Lietuva, 2 – Latvija, 3 – Rusija, 4 – JAV, 5 – Pietų Afrikos Respublika, 6 – Jungtinė Karalystė, 7 – Vengrija, 8 – Bulgarija, 9 – Panama, 10 – Kolumbija. Aukščiausias reitingas rodo geriausią situaciją aplinkos demokratijos srityje. Vertinant Lietuvos aplinkos demokratijos indeksą kaip ekspertai buvo pasitelkti Lietuvos teisės instituto bei Vilniaus universiteto mokslininkai, taip pat kiti ekspertai. Iš viso tyrime dalyvavo 140 mokslininkų ir ekspertų iš viso pasaulio. Tyrime dalyvavusi Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė sako, jog aukštas Lietuvos reitingas greičiausiai gali būti susijęs su nedideliu pramonės išsivystymu mūsų šalyje. JAV nevyriausybinės organizacijos „Pasaulinių išteklių institutas“ generalinis direktorius Mark Robinson sako, jog pirmą kartą pasaulyje siekiama bendro tikslo – vieningo pasaulio šalių indekso, kuris leistų tinkamai įvertinti aplinkos demokratijos būklę viso pasaulio valstybėse. „Atsižvelgiant į kelis su aplinka ir tvaria plėtra susijusius kritinius momentus 2015 metais, aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai įgauna ypatingą svarbą. Šis indeksas yra svarbus siekiant skaidrumo aplinkos apsaugos srityje ir daugiau galimybių paprastiems piliečiams apginti savo teises“, – teigia „Pasaulinių išteklių instituto“ vadovas Mark Robinson. Daugiau informacijos apie šią nevyriausybinę organizaciją galima rasti čia: http://wri.org/ [:]
NVO: Lietuvoje nėra aiškaus šeimos politikos tikslo
[:lt] Lietuvoje vienu metu kalbama apie kuo ilgesnį mamos buvimą su vaiku ir kuo greitesnį moters grąžinimą į darbo rinką po motinystės atostogų. Tai rodo, kad Lietuvos šeimos politikos tikslas ligi šiol nėra aiškus. Tokią išvadą padarė diskusijoje dalyvavę nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai. Trečiadienį nevyriausybinių organizacijų diskusija prasidėjo Lietuvos teisės instituto ir „Šeimos instituto“ inicijuotas viešųjų diskusijų ciklas, kuriuo Lietuvoje siekiama apibrėžti šeimos politikos tikslą. Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė įžanginiame pranešime atkreipė dėmesį į tai, jog vienu atveju Lietuvoje taikomas pietietiškas šeimos politikos modelis, orientuotas į šeimos stiprinimą, jos reikšmės didinimą. Kitu atveju dėmesys kreipiamas į skandinavišką modelį, kuris orientuojasi į individo gerovę. Lietuvoje kol kas nėra nuspręsta, kokio modelio turėtų būti laikomasi, todėl mokslininkė paragino diskutuoti šiuo klausimu, kad būtų išgrynintas Lietuvos visuomenei priimtinas modelis. Nevyriausybinių organizacijų atstovai, dalyvavę diskusijoje, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje šeimoms stinga saugumo, demografinė padėtis yra prasta, todėl būtina stiprinti šeimą, šiai svarbiausiai visuomenės institucijai teikti visokeriopą pagalbą – tiek informacinę, tiek moralinę, tiek finansinę. Diskusijos dalyviai vieningai sutiko, kad visuomenės nuomonė šiuo metu nėra palanki daugiavaikėms šeimoms, kas rodo susiformavusį neigiamą gausios šeimos vaizdinį. „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta konstruktyvaus dialogo tais klausimais, kurie liečia šeimos politiką. Trūksta bendradarbiavimo, pastangų ieškoti to, kas sieja, o ne kas skiria . Buvo atkreiptas dėmesys, jog prieš keletą metų aktyviai diskutavus šeimos politikos klausimais, šiomis dienomis apie šeimos politiką Lietuvoje kalbėti vengiama, pasirenkami atskiri segmentai ir apie juos diskutuojama, bandoma reglamentuoti, tuo tarpu bendro tikslo šiais klausimais nėra. Pirmosios diskusijos pasisakymus apibendrinęs politologas dr. Vincentas Vobolevičius akcentavo tai, kad šeimos politika yra kur kas sudėtingesnis reiškinys, nei industrinė ar finansinė politika, nes liečia daugybę itin jautrių sričių ir turi begalę įvairių segmentų ir nėra labai aiškiai apibrėžtos interesų grupės. Išklausęs nevyriausybinių organizacijų atstovų, V.Vobolevičius atkreipė dėmesį į tai, kad nesusivienijus nevyriausybinėms organizacijoms nėra galimybės pasiekti tikslų, apie kuriuos visi kalba labai panašiai, tačiau nėra konkrečios vizijos, kaip esančios problemos galėtų būti sprendžiamos. „Reikia civilizuoto kalbėjimo apie šeimos politiką, reikia užsiimti svarbių klausimų lobizmu, taip pat paspausti politikus, kad šie atkreiptų deramą dėmesį į šeimos reikalus“, – sakė politologas. Visą diskusijos įrašą galima rasti internete: http://www.seimos.org/viesos-diskusijos-ieskant-seimos-politikos-tikslo/ Trečiadienį prasidėjęs renginių ciklas tęsis mokslininkų, politikų bei valdininkų diskusijomis. Paskutinis renginys bus skirtas apibendrinti visų diskusijų išvadas. Daugiau informacijos:Ineta Stravinskaitė – Janavičienėtel. 8 699 04294ineta.stravinskaite@teise.org [:]
Mokslininkai diskutuos apie šeimos politikos tikslus
[:lt] Tęsiant renginių ciklą, skirtą apibrėžti Lietuvos šeimos politikos tikslams, šią savaitę apie šeimos politiką diskutuos įvairių mokslo įstaigų mokslininkai. Diskusija vyks gegužės 28 d. nuo 14 val. Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (Vokiečių g. 10, 003 auditorijoje). Diskusijoje kviečiami dalyvauti mokslininkai, tyrinėjantys šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, su šeimos politikos sritimi susijusių organizacijų veiklą ir kt. Diskusiją moderuos „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė, išsakytas mintis apibendrins Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Civilinės justicijos instituto docentė dr. Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė, Lietuvos teisės institutas ir nevyriausybinė organizacija „Šeimos institutas“ šiemet Tarptautinės šeimos dienos proga pradėjo viešųjų diskusijų ciklą apie šeimos politikos tikslą, kurio būtų siekiama pasitelkiant įvairias šeimos politikos priemones. Jau surengta diskusija tarp nevyriausybinių organizacijų atstovų http://www.seimos.org/viesos-diskusijos-ieskant-seimos-politikos-tikslo/, toliau diskutuos politikai bei valdininkų. Diskusijų metu bus siekiama nustatyti bendrai suvokiamus tikslus, kurių įgyvendinimu būtų suinteresuota pati visuomenė. [:]
Kroatijos teisininkai susipažino su Lietuvos teisine sistema
[:lt] Pažintinį vizitą Lietuvoje baigė dešimties Kroatijos teisininkų delegacija, kuri mūsų šalyje viešėjo pagal Europos Sąjungos Dvynių programos projektą Kroatijos Respublikoje „Teisėjų akademijos darbo stiprinimas kuriant mokslo programas ir rengiant ekspertų liudijimų mokymus“. Kroatijos teisininkai per 5 dienas trukusį vizitą aplankė įvairias institucijas, kuriose susipažino su Lietuvos teisine sistema. Svečiai iš Kroatijos apsilankė Lietuvos teisės institute, kuris yra vienas iš ES Dvynių projekto partnerių, taip pat dalyvavo sustikime su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku ir teisėjais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais, Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru, Lietuvos teisingumo ministerijos atstovais bei lankėsi Nacionalinėje teismų administracijoje. Nuvykus į Kauną delegacija iš Kroatijos susitiko su Kauno apylinkės teismo teisėjais bei Kauno apygardos prokuratūros vadovais. Kroatijos teisininkai taip pat turėjo galimybę stebėti Nacionalinės teismų administracijos mokymų centre vykusius mokymus teisėjams ir prokurorams, taip pat susipažino su pagrindinių Lietuvos ekspertinių įstaigų darbu: Lietuvos teismo ekspertizės centru, Valstybine teismo medicinos tarnyba, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centru. Projekto tikslas – siekiant stiprinti geresnį bendradarbiavimą su ekspertais liudytojais teisminėse procedūrose, sukurti Kroatijos Teisėjų akademijai profesinio mokymo programą, apimančią ekspertų liudijimų ir teisėjų, prokurorų bei advokatų kompetencijos sritis. Viena iš pagrindinių temų – ekspertų liudytojų vaidmuo (pavyzdžiui, ekspertų liudytojų veiklos sritys ir užduotys bei ekspertų liudijimų naudojimas teisminėse procedūrose). Kroatijos Teisėjų akademija iš teisėjų ir prokurorų nuolat gaudavo informacijos, jog šioje srityje trūksta žinių. Viena iš priežasčių yra tinkamo teisminio mokymo trūkumas, kuris padėtų teismo pareigūnams gauti ir įsisavinti žinias apie esamas problemas, kurios galėtų būti sprendžiamos ar tikslinamos ekspertų liudytojų ir kurios ekspertams liudytojams aiškiau nubrėžtų tikslus. Mokymas šioje srityje leis pagerinti teismų procesų kokybę, nes ekspertai liudytojai dėl savo specializuotų žinių konkrečioje srityje padėtų teisėjams ir prokurorams spręsti bylas ir priimti teisingus sprendimus. Projekto partnerių pasiūlytos paslaugos: kvalifikuotų ir pripažintų ekspertų darbas projekte; ekspertų žinių ir patirties perdavimas mokymuose, praktiniuose užsiėmimuose ir seminaruose; abipusiai naudingos ir efektyvios partnerystės plėtojimas tarp abiejų šalių ekspertų. Projekto partneriai: Lietuvos teisės institutas, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra, Lietuvos Teismo ekspertizės centras, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, Centrinė projektų valdymo agentūra. [:]
Kokiam šeimos politikos tikslui pritaria Lietuvos visuomenė?
[:lt] Gegužės 15-ąją švenčiant Tarptautinę šeimos dieną, inicijuojamas diskusijų ciklas, kuriuo Lietuvoje siekiama apibrėžti šeimos politikos tikslą. Lietuvos teisės institutas ir nevyriausybinė organizacija „Šeimos institutas“ Tarptautinės šeimos dienos proga pradeda viešųjų diskusijų ciklą. Jo metu bus siekiama surasti šeimos politikos tikslą, kurio būtų siekiama pasitelkiant įvairias šeimos politikos priemones. Ketinama surengti diskusijas tarp nevyriausybinių organizacijų atstovų, mokslininkų ir politikų bei valdininkų. Diskusijų metu bus siekiama nustatyti bendrai suvokiamus tikslus, kurių įgyvendinimu būtų suinteresuota pati visuomenė. „Nagrinėjant šeimos politiką, ne kartą susidūrėme su tuo, kad visuomenė nemato šeimos politikos naudos, o šeimos politikos formuotojai neturi aiškaus sutarimo, koks turėtų būti šeimos politikos tikslas“, – sako Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė. „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė pabrėžia, kad Lietuvoje viešuose debatuose apie šeimų aktualijas trūksta konstruktyvaus dialogo. Dažnai diskusijose įvyksta aštrios vertybinės sankirtos arba vyksta monologas, ir retu atveju – kultūringas dialogas, argumentuoti debatai. Šiose diskusijose bus siekiama puoselėti dialogo apie šeimą kultūrą – stengiamasi atspindėti įvairias nuomones, skatinti argumentuotas diskusijas ir pagarbą oponentams. Renginių ciklas prasidės diskusija tarp nevyriausybinių organizacijų atstovų. Jos metu diskutuos skirtingas pozicijas dėl šeimos sampratos, šeimos politikos tikslo deklaruojantys, ginantys ar net propaguojantys asmenys, organizacijų atstovai. Viešąją diskusiją bus galima stebėti internetu. Vėliau bus suorganizuotos diskusijos tarp politikų ir valdininkų bei tarp mokslininkų. Baigiant diskusijų ciklą bus surengtas apibendrinimas, po kurio bus siekiama inicijuoti tyrimą, kad siekiant sutarimo dėl šeimos politikos tikslų būtų sukurta ir pagrįsta veiksminga konsultacijų sistema tarp politikų bei tarp politikų ir visuomenės. Norinčius įsitraukti į šeimos politikos tikslo paieškas kviečiame dalyvauti diskusijose. Pirmoji vyks gegužės 20 d. 15-17 val. Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro konferencijų salėje (Saulėtekio al. 5, Vilnius). Diskusijoje dalyvaus šeimų, tėvų, vaikų gynimo, jaunimo, su šeimomis ir šeimoms dirbančių, moterų nevyriausybinių organizacijų atstovai. Diskusiją modernuos „Šeimos instituto“ vadovė Jolanta Ramonienė ir politologas Lukas Grinius, įžanginį pranešimą skaitys Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė, diskusiją apibendrins politologas dr. Vincentas Vobolevičius. Daugiau informacijos:Ineta Stravinskaitė – Janavičienėtel. 8 699 04294ineta.stravinskaite@teise.org [:]
Lietuvos ekspertai surengė mokymus Kroatijos Respublikoje
[:lt] Lietuvos ekspertai gegužės 4-8 dienomis vieši Kroatijoje, kur pagal ES Dvynių programos projektą Kroatijos Respublikoje „Teisėjų akademijos darbo stiprinimas kuriant mokslo programas ir rengiant ekspertų liudijimų mokymus“ dalyvauja apmokant Kroatijos teisėjus, prokurorus ir teismo patarėjus. Įgyvendinant šį projektą dalyvauja Lietuvos teisės instituto, Teisingumo ministerijos, Lietuvos teismo ekspertizės centro, Generalinės prokuratūros bei Nacionalinės teismų administracijos ekspertai, kurie ruošia mokymų programas bei medžiagą, taip pat supažindina Kroatijos teismų sistemos dalyvius su Lietuvos gerąja praktika. [:]
Teismų darbuotojams – EŽTT praktikos pristatymas
[:lt] Lietuvos teisės institutas ir Nacionalinė teismų administracija organizuoja konferenciją „Viršnacionalinė teisė ir jos interpretavimas: ko gali pasimokyti Lietuvos teisinė sistema“, kurioje bus siekiama teismų darbuotojus geriau supažindinti su Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) praktika. Teisėjai, teismų darbuotojai ir kitose srityse dirbantys teisininkai konferencijoje, kuri prasidės penktadienį, balandžio 24 d., 13.30 val. Nacionalinėje teismų administracijoje, galės įgyti daugiau žinių žmogaus teisių apsaugos srityje, pakelti savo kvalifikaciją, nauju kampu pažvelgti į viršnacionalinės teisės interpretavimo principus.. Konferencijoje pranešimus apie Europos Sąjungos teisės įtaką Lietuvos teismų sprendimams, EŽTT požiūrį į nenuoseklią nacionalinių teismų praktiką ir kitus klausimus pristatys dr. Donatas Murauskas, Jevgenija Vienažindytė, doc. dr. Skirgailė Žalimienė. Taip pat renginyje bus pristatoma Lietuvos teisės instituto jaunesniojo mokslo darbuotojo Johano Baltrimo mokslo studija „Europos Žmogaus Teisių Teismo argumentavimas remiantis ankstesniais savo sprendimais“. Nepavykus užtikrinti nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos teisės bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų dermės, kyla grėsmė pažeisti žmogaus teises bei viršnacionaliniuose teismuose sulaukti Lietuvai nepalankaus teismo sprendimo. Siekiant to išvengti, mokslininkai ir teismų atstovai skatina teismų darbuotojus kuo geriau pažinti Europos Sąjungos teisę, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos aiškinimą. Teismų praktikoje galima gausiai aptikti nuorodų į EŽTT ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, tačiau atsižvelgiant į tai, kad viršnacionalinė teisė yra nuolat plėtojama ją aiškinančių teismų praktikoje, jos pažinimas yra neabejotinai aktualus. Daugiau informacijos:Lietuvos teisės institutasIneta Stravinskaitė – Janavičienėtel. 8 699 04294 el.p. ineta.stravinskaite@teise.org [:]
Maloniai kviečiame į konferenciją „Viršnacionalinė teisė ir jos interpretavimas: ko gali pasimokyti Lietuvos teisinė sistema“
[:lt] Lietuvos teisės institutas balandžio 24 d. rengia viešą konferenciją, kurios paskirtis – užtikrinti aukštesnį žmogaus teisių apsaugos lygį Lietuvoje plečiant šios srities žinias teisės moksle ir praktikoje. Renginiu siekiama prisidėti prie diskusijos apie nacionalinės ir viršnacionalinės teisės sąveiką. Paprastai sutinkama, kad gilesnis Europos Sąjungos teisės, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos aiškinimo pažinimas yra naudingas nacionalinei teisinei sistemai. Teismų praktikoje vis dažniau galima aptikti nuorodų į Europos Žmogaus Teisių Teismo ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kuri yra aktuali užtikrinant nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos teisės bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų dermę. Nepavykus jos užtikrinti kyla grėsmė pažeisti žmogaus teises bei sulaukti Lietuvai nepalankaus teismo sprendimo viršnacionaliniuose teismuose. Be to, atsižvelgiant į tai, kad viršnacionalinė teisė yra nuolat plėtojama ją aiškinančių teismų praktikoje, jos materialių teisės normų pažinimas neabejotinai aktualus. Šiame renginyje be materialių visuomeninius santykius reguliuojančių viršnacionalinės teisės normų analizės siekiama aptarti ir mažiau tradicinius viršnacionalinės teisės bei jos interpretavimo klausimus, kurie gali paskatinti nacionalinės teisės proceso nuostatų bei jos taikymo ir aiškinimo doktrinos raidą. Renginyje, be kita ko, pristatomi Europos Žmogaus Teisių Teismo argumentavimo ypatumai, viršnacionalinis reguliavimas teismų praktikos nuoseklumo klausimu ir kiti susiję klausimai. Tikimės, kad renginys bus naudingas Lietuvos praktikai užtikrinant tinkamą viršnacionalinės teisės taikymą bei tobulinant nacionalinės teisės taikymo procesą. Renginys vyks 2015 m. balandžio 24 d., 13.30 val., Nacionalinėje teismų administracijoje, L. Sapiegos g. 15, Vilniuje. [:]