SOCIODEMOGRAPHICAL PORTRAIT OF CONVICTED FOR DRUG RELATED CRIME (68)

Straipsnyje pristatomas socialinis demografinis nuteistųjų už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, portretas, sudarytas, remiantis 2005–2009 m. Lietuvoje iškeltų baudžiamųjų bylų analizės duomenimis. Šis portretas papildo oficialiąją statistiką, kuri pateikia tik agreguotus duomenis ir neleidžia ištirti priklausomybės tarp asmens individualių charakteristikų ir padaromų nusikalstamų veikų bei teismo skiriamų bausmių. O būtent tokia informacija ir padeda geriau įvertinti realų baudžiamosios politikos kryptingumą. Atkreipiamas dėmesys ir į galimą atotrūkį tarp realios situacijos ir tos, kurią parodo oficialioji kriminalinė statistika.

JUGENDHILFE IN LITAUEN UND DEUTSCHLAND - EINE VERGLEICHENDE DARSTELLUNG VON RECHT UND PRAXIS IN BEIDEN LÄNDERN (58)

Mein letztes Forschungsfreisemester verbrachte ich im Sommersemester 2005 als Gast an der Mykolas Romeris Universität in Vilnius. Meine Wahl war auf dieses Land, diese Stadt und diese Hochschule gefallen, weil meine Fakultät mit dem Lehrstuhl für Sozialpolitik an der MRU seit 3 Jahren eine Hochschulpartnerschaft unterhält und ich bereits mehrfach die Möglichkeit gehabt hatte, mich mehr oder weniger flüchtig dort umzusehen.

THE MAIN ASPECTS OF THE EFFECTIVENESS OF COMMUNITY CRIME PREVENTION

The article analyzes different aspects of community crime prevention, referring to the studies conducted by foreign researchers. It also discusses the concept of community crime prevention and its main forms of implementation. The main attention is paid to the effectiveness of this type of crime prevention.

THE CHALLENGE OF INTERDISCIPLINARITY IN CRIMINOLOGY

Sutinkamai su konferencijos tema, kuria šis straipsnis remiasi, jame nagrinėjami tarpdisciplininio požiūrio iššūkiai ir sunkumai kriminologijoje. Iš pradžių trumpai aprašoma kriminologijos istorija, taip atkreipiant dėmesį į jos gana silpną epistemologinę istoriją. Šiuo aspektu nuodugniau išanalizuota kriminologija Olandijoje. Nors šiandien kriminologija yra ypač populiarus dalykas ir tarp studentų, ir politikų, tačiau taip buvo ne visuomet. Kriminologų vaidmuo viešose diskusijose dėl nusikaltimo ir bausmės ilgainiui taip pat keitėsi iš esmės. Štai pagrindiniai klausimai, susiję su kriminologijos dabartimi ir ateitimi: kaip prasmingai taikyti tarpdiscipliniškumo idealą mūsų mokyme? Kaip žvelgti į aktualiausias kriminologijos temas mūsų globalizuotame pasaulyje? Kaip išlaikyti akademinę laisvę tokiame kontekste, kuriame politikai daug tikisi iš kriminologų?

FEATURES OF 7TH-9TH GRADERS WHO EXPERIENCED VICTIMISATION AND COMMITTED DELINQUENT ACTS (ACCORDING TO THE RESULTS OF INTERNATIONAL STUDY ON DELINQUENCY, ATTITUDES AND VICTIMIZATION (94)

The first results of ISRD-3 showed that there is a link between delinquency and victimization. Those pupils who became victims of criminal offences were more likely to commit delinquent acts themselves.In this article the further research is continued and the features of minors who experienced victimisation and committed delinquent acts are analysed.

REGULATION AND CONTROL OF DIGITAL SPACE: ASPECTS OF SECURITY (70)

Informacinės technologijos atvėrė naują žmonijos egzistavimo matmenį, vadinamąją skaitmeninę erdvę, kurioje 2011 metų pradžioje bus daugiau nei 2 milijardai gyventojų. Deja, svaiginančios galimybės, viliojančios į šią erdvę vis daugiau naujakurių, neišvengiamai susijusios su tam tikromis grėsmėmis ir pavojais. Kokios tai grėsmės? Ar skaitmeninėje erdvėje reikalingi vidinės tvarkos palaikymo mechanizmai, būtini bet kurios kitos žmonių bendruomenės išlikimui? Kas ir kokiais būdais galėtų užtikrinti tokių mechanizmų veikimą ekstrateritoriniame, decentralizuotame darinyje – internete? Tai klausimai, į kuriuos bent iš dalies mėginama atsakyti šiame straipsnyje.

RELIGION AS ELEMENT OF SOCIAL CONTROL AND ITS PREVENTIVE EFFECT ON CRIME (71)

Straipsnyje, remiantis užsienio šalyse atliktais moksliniais tyrimais, analizuojamas religijos kaip neformalios socialinės kontrolės veiksnio prevencinis poveikis nusikalstamumui, pagrindinės tokio poveikio formos bei sąlygos. Prevencinis religijos poveikis analizuojamas trimis lygmenimis: religijos kaip socialinio reiškinio, individualiojo religingumo ir kryptingos religinės veiklos. Ši analizė parodė, kad prevencinis religijos poveikis nusikalstamumui priklauso nuo sąveikos su kitais specifiniais socialiniais-kultūriniais veiksniais. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje bandoma atskleisti sąlygas, kuriomis prevencinis religijos poveikis nusikalstamumui gali būti veiksmingas.