TRUST IN CRIMINAL JUSTICE INSTITUTIONS IN LITHUANIA (92)
The article analyses trust and confidence in institutions of criminal justice system in Lithuania.
TRUST IN POLITICAL AND LEGAL INSTITUTIONS IN LITHUANIA (82)
This article examines the problem of low trust in political and legal institutions in Lithuania. In the context of European countries, Lithuania has one of the lowest rates of trust in political and legal institutions.
THE CONSTRUCTION OF CRIME FEAR IN MASS MEDIA (61)
This article discusses one of the most relevant contemporary criminological problems – crime fear. The issue of crime fear emerged four decades ago and became of big importance to political, professional and public discourses.
CRIME PREVENTION IN LITHUANIA: FROM „SENSUAL“ CRIME PREVENTION TO EVIDENCE-BASED CRIME PREVENTION (71)
Praėjusio amžiaus pabaigoje suaktyvėję nusikaltimų prevencijos veiksmingumo tyrimai pakeitė požiūrį į prevencijos projektų ir priemonių veiksmingumą. Esminis skirtumas tarp požiūrių atsispindi atsakant į klausimą, ar galima iš anksto tikėtis vienos ar kitos prevencijos priemonės veiksmingumo. Ankstesniame nusikaltimų prevencijos etape vyravo vadinamoji prevencinių priemonių veiksmingumo prezumpcija. Buvo tikima, kad „viskas veikia“, kad bet kokios pastangos užkirsti kelią nusikaltimams duoda tam tikrą rezultatą. Dabar įsigali priešinga – prevencinių priemonių veiksmingumo išankstinio įrodymo prezumpcija. Tai reiškia, kad prevencijos priemonė turėtų būti laikoma neveiksminga, kol bus įrodyta priešingai, t. y. pateikti moksliniai priemonės veiksmingumo įrodymai. Ganėtinai skirtingais tempais ir būdais šalys pereina prie naujos, įrodymais grindžiamos (angl. evidence-based) nusikaltimų prevencijos politikos. Kaip sekasi Lietuvai peržengti šį slenkstį, su kokiomis problemomis susiduriama, kokios yra prevencijos projektų rengėjų nuostatos prevencinių priemonių veiksmingumo užtikrinimo klausimais? Šie ir kai kurie kiti klausimai analizuojami, remiantis 2009 m. Teisės institute atliktu nusikaltimų prevencijos programų (projektų) veiksmingumo užtikrinimo problemų Lietuvoje tyrimu.
PROBLEMS OF THE FEAR OF CRIME IN THE MODERN URBAN SOCIETY (77)
The article deals with the problems of the fear of crime in the modern urban society. Various types of insecurities present in big cities have increasingly become a theme of research in criminology and urban sociology.
CRIMES IN CYBERSPACE: THE DILEMMA OF CRIMINOLOGICAL CONCEPT (63)
Sparti naujųjų technologijų raida, su ja susiję visuomenės bei kasdienio žmonių gyvenimo pokyčiai, plačiai aptariami socialinių teoretikų, randa atgarsį ir teisinių bei kriminologinių tyrinėjimų srityse. Skaitmeninėje erdvėje, neretai vadinamoje nauja socialine realybe, vykstančioms socialinėms sąveikoms suprasti ir paaiškinti ne visuomet tinka tos pačios teorinės schemos, kurios, atrodytų, nepriekaištingai veikia mums įprastame „žemiškame“ pasaulyje. Straipsnyje aptariamos skirtingų autorių pateiktos teorinės perspektyvos, kvestionuojančios nusikaltimų skaitmeninėje erdvėje tradiciškumą ar naujoviškumą ir siekiančios pateikti savitą šių nusikaltimų sampratą.
JUVENILE CRIMINAL ACTS: PSYCHOLOGICAL ASPECTS OF MEDIATION (76)
Straipsnyje analizuojamos nepilnamečių nusikalstamo elgesio priežastys ir mediacijos procedūros taikymo svarba. analizuojant mokslinę literatūrą parodoma, kad mediacija teigiamai veikia nepilnamečio asmenybę, padeda jį auklėti ir prisideda prie nepageidaujamo elgesio korekcijos. Taip pat straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad mediacija didina teisingumo pajutimą, pasitikėjimą baudžiamuoju procesu ir visa baudžiamosios justicijos sistema. Mediacijoje dalyvavę nepilnamečiai priimtus įsipareigojimus dažniau visiškai realizuoja ir rečiau nusikalsta pakartotinai.
DIE BEDINGUNGEN IM STRAFVOLLZUG UND DIE VORARAUSSETZUNGEN FÜR DIE RESOZIALISIERUNG DER GEFANGENEN (88)
Straipsnyje analizuojami pagrindiniai kalinimo sąlygoms keliami reikalavimai, ne tik užtikrinantys žmogiškojo orumo išsaugojimą ir kertinių žmogaus teisių laikymąsi, socialinės valstybės principo įgyvendinimą, bet ir sukuriantys prielaidas įkalintų asmenų resocializacijai, didinantys sėkmingos integracijos atlikus bausmę tikimybę. Asmens įkalinimas pats savaime yra viena blogiausių priemonių tam pasiekti, bet, bausmių sistemoje numatant laisvės atėmimo bausmę, jos taikymas, vykdymas ir atlikimas, net ir taikant ją kaip išskirtinę, alternatyvią ir paskutinę priemonę, bent jau kol kas yra neišvengiamas. Šiuolaikinėse demokratinėse teisinėse valstybėse asmens įkalinimas neturi ir negali tapti savitiksliu asmens laisvės varžymu, paprastas „atsėdėjimas“, galiausiai vedantis prie asmens gniuždymo, yra neperspektyvus ne tik pačiam kalinamajam, bet ir visuomenei, nes veda į tolesnę tokių asmenų atskirtį, tokiu būdu didinama ir pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybė. Aiškiai suvoktas kalinimo tikslas, sisteminis parengimas gyvenimui laisvėje, kuriami pozityvūs santykiai, elementarių buitinių sąlygų užtikrinimas, kalinimo atvėrimas yra tapę kertiniais šiuolaikinės nuolat savo veiklą reflektuojančios ir besimokančios įkalinimo sistemos bruožais. Totalitarinės valstybės įkalinimo sistemai tokie bruožai nėra būdingi, šiame straipsnyje ieškoma Lietuvos įkalinimo sistemai būdingų bruožų ir perspektyvų.
WHAT POLITICAL SCIENTISTS AND CRIMINOLOGISTS CAN LEARN FROM EACH OTHER- AND WHY THEY SHOULD (62)
This paper focuses on three related areas, in the analysis of which both political science and criminology can and should constructively interact – corruption, organised crime and corporate crime. All three involve criminality (though, strictly speaking, some forms of corruption do not), and hence need to be analysed by criminologists.
THE CONSTRUCTION OF CRIMINOLOGICAL KNOWLEDGE: POLITICAL ASPECTS (66)
The article discusses the problem of criminological knowledge, analyses the role of the politics and government constructing scientific discourse. Starting with the analysis of the power and knowledge interrelationship from the social constructionism theory perspective, the article further deals with the politics and control of criminological knowledge.