SOCIALINIS DEMOGRAFINIS NUTEISTŲJŲ UŽ NUSIKALSTAMAS VEIKAS, SUSIJUSIAS SU NARKOTINĖMIS IR PSICHOTROPINĖMIS MEDŽIAGOMIS, PORTRETAS (68)
Straipsnyje pristatomas socialinis demografinis nuteistųjų už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, portretas, sudarytas, remiantis 2005–2009 m. Lietuvoje iškeltų baudžiamųjų bylų analizės duomenimis. Šis portretas papildo oficialiąją statistiką, kuri pateikia tik agreguotus duomenis ir neleidžia ištirti priklausomybės tarp asmens individualių charakteristikų ir padaromų nusikalstamų veikų bei teismo skiriamų bausmių. O būtent tokia informacija ir padeda geriau įvertinti realų baudžiamosios politikos kryptingumą. Atkreipiamas dėmesys ir į galimą atotrūkį tarp realios situacijos ir tos, kurią parodo oficialioji kriminalinė statistika.
PARAMOS JAUNIMUI LIETUVOJE IR VOKIETIJOJE TEISĖS IR PRAKTIKOS PALYGINIMAS (58)
Straipsnyje lyginama Vokietijos ir Lietuvos teisinė ir praktinė paramos jaunimui sistema, analizuojami abiejų sistemų privalumai bei trūkumai, jų atsiradimo ir raidos kontekstas.
PAGRINDINIAI BENDRUOMENINĖS NUSIKALSTAMUMO PREVENCIJOS VEIKSMINGUMO ASPEKTAI (67)
Straipsnyje, remiantis užsienio autorių atliktais moksliniais tyrimais, analizuojami bendruomeninės nusikaltimų prevencijos aspektai. Aptariama bendruomeninės nusikalstamumo prevencijos samprata bei pagrindinės įgyvendinimo formos. Svarbiausias dėmesys skiriamas šios nusikaltimų prevencijos rūšies veiksmingumo aspektams.
SOCIALINĖS TVARKOS IR SAUGUMO PRIELAIDOS MIESTE: APLINKOS KRIMINOLOGIJOS TEORIJŲ TAIKYMO PATIRTIS VAKARUOSE IR PERSPEKTYVOS LIETUVOJE (66)
Miesto saugumo problemas galima spręsti ne tik organizuotomis policijos pastangomis, bet ir puoselėjant socialinę ir fizinę tvarką bei iš anksto apgalvojant miesto plėtrą. Į šią veiklą turėtų būti įtraukti ir miesto planuotojai bei architektai. Saugumas, ir ypač saugumo jausmas, yra vienas svarbesnių gyvenimo kokybės mieste elementų, tačiau jį lemia ne vien reali kriminogeninė situacija, bet ir socialinės tvarkos būklė bei vietos bendruomenės sutelktumas.
TARPDISCIPLINIŠKUMO IŠŠŪKIS KRIMINOLOGIJOJE (61)
Sutinkamai su konferencijos tema, kuria šis straipsnis remiasi, jame nagrinėjami tarpdisciplininio požiūrio iššūkiai ir sunkumai kriminologijoje. Iš pradžių trumpai aprašoma kriminologijos istorija, taip atkreipiant dėmesį į jos gana silpną epistemologinę istoriją. Šiuo aspektu nuodugniau išanalizuota kriminologija Olandijoje. Nors šiandien kriminologija yra ypač populiarus dalykas ir tarp studentų, ir politikų, tačiau taip buvo ne visuomet. Kriminologų vaidmuo viešose diskusijose dėl nusikaltimo ir bausmės ilgainiui taip pat keitėsi iš esmės. Štai pagrindiniai klausimai, susiję su kriminologijos dabartimi ir ateitimi: kaip prasmingai taikyti tarpdiscipliniškumo idealą mūsų mokyme? Kaip žvelgti į aktualiausias kriminologijos temas mūsų globalizuotame pasaulyje? Kaip išlaikyti akademinę laisvę tokiame kontekste, kuriame politikai daug tikisi iš kriminologų?
VIKTIMIZACIJĄ PATYRUSIŲ IR DELINKVENCINIO ELGESIO PATIRTIES TURINČIŲ 7–9 KLASIŲ MOKSLEIVIŲ YPATUMAI (94)
Straipsnyje aptariami Lietuvoje atlikto tarptautinio nepilnamečių delinkvencinio elgesio ir viktimizacijos tyrimo rezultatai apie ryšį tarp moksleivių delinkvencinio elgesio ir viktimizacijos bei ypatumus tos moksleivių grupės, kurie tapo ir nusikaltimų aukomis, ir yra padarę nusikalstamų veikų.
TARDALYKINĖS KRIMINOLOGIJOS STUDIJOS: PATIRTIS IR PERSPEKTYVOS (59)
Straipsnyje pristatomos tarpdalykinės kriminologijos magistrantūros studijos Vilniaus universitete. Šių studijų projektas kuriamas nuo 2006 m. vasaros iki šiol. Aptariama kriminologijos mokslo reikšmė, bendros raidos tendencijos ir jo poreikis Lietuvoje; remiamasi konkrečiais nusikalstamo elgesio kontrolės ir jo socialinio vertinimo pavyzdžiais.
SKAITMENINĖS ERDVĖS REGULIAVIMAS IR KONTROLĖ: SAUGUMO ASPEKTAI (70)
Informacinės technologijos atvėrė naują žmonijos egzistavimo matmenį, vadinamąją skaitmeninę erdvę, kurioje 2011 metų pradžioje bus daugiau nei 2 milijardai gyventojų. Deja, svaiginančios galimybės, viliojančios į šią erdvę vis daugiau naujakurių, neišvengiamai susijusios su tam tikromis grėsmėmis ir pavojais. Kokios tai grėsmės? Ar skaitmeninėje erdvėje reikalingi vidinės tvarkos palaikymo mechanizmai, būtini bet kurios kitos žmonių bendruomenės išlikimui? Kas ir kokiais būdais galėtų užtikrinti tokių mechanizmų veikimą ekstrateritoriniame, decentralizuotame darinyje – internete? Tai klausimai, į kuriuos bent iš dalies mėginama atsakyti šiame straipsnyje.
RELIGIJA KAIP SOCIALINĖS KONTROLĖS VEIKSNYS IR JOS PREVENCINIS POVEIKIS NUSIKALSTAMUMUI (71)
Straipsnyje, remiantis užsienio šalyse atliktais moksliniais tyrimais, analizuojamas religijos kaip neformalios socialinės kontrolės veiksnio prevencinis poveikis nusikalstamumui, pagrindinės tokio poveikio formos bei sąlygos. Prevencinis religijos poveikis analizuojamas trimis lygmenimis: religijos kaip socialinio reiškinio, individualiojo religingumo ir kryptingos religinės veiklos. Ši analizė parodė, kad prevencinis religijos poveikis nusikalstamumui priklauso nuo sąveikos su kitais specifiniais socialiniais-kultūriniais veiksniais. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje bandoma atskleisti sąlygas, kuriomis prevencinis religijos poveikis nusikalstamumui gali būti veiksmingas.
RECIDYVINIS NUSIKALSTAMUMAS: TYRIMO GALIMYBĖS IR PERSPEKTYVOS LIETUVOJE (65)
Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos situacija recidyvinio nusikalstamumo tyrimo srityje ir siūlomos galimos tolesnės tokių tyrimų plėtojimo kryptys. Parodoma, kad nepaisant recidyvinio nusikalstamumo analizės svarbos ir poreikio, informaciniai šaltiniai apie šį reiškinį Lietuvoje yra labai riboti.