NAUJIENOS

  • All Post
  • Naujienos
S. Bikelis dalyvavo Lietuvos kriminologų dienos diskusijoje

Gegužės 31 d., kai už lango gamtos jėgos grūmėsi, kurios labiau išgąsdins miesto gyventojus ir svečius, Lietuvos kriminologų dienos proga Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto auloje vykusios diskusijos dalyviai susirinkusiuosius įtraukė į idėjų apie pasitikėjimą teisingumu kovą. Tradiciniu tampančio Lietuvos kriminologų asociacijos renginio diskusijos tema šiemet buvo „Pasitikėjimas teisingumu: ko tikimės iš kriminologijos?“.

Diskusijoje, kurią moderavo Vidaus reikalų ministerijos atstovė dr. Eglė Vileikienė, dalyvavo tiek kriminologijos krypties akademikai, tiek praktikai – policijos ir teismų atstovai. Renginyje savo įžvalgomis dalinosi ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis.

Diskusijos bei klausimų ir atsakymų sesijos metu buvo svarstoma, kaip ir kodėl keičiasi pasitikėjimas teisėsauga ir teismais. Pavyzdžiui, kodėl per pastarąjį dešimtmetį stipriai išaugo pasitikėjimas Lietuvos policija, nors viešojo saugumo situacija stipriai nepasikeitė? Renginio dalyviai apsikeitė gan skirtingais požiūriais, ar teismai turi investuoti į savo įvaizdžio kūrimą bei gerinti komunikaciją su visuomene, aiškindami ne visiems suprantamus jų sprendimus, taip pat ar teisėjų įsitraukimas į komunikaciją su visuomene nevaržo jų nepriklausomumo?

Galiausiai dalintasi mintimis, kuo kriminologijos srities žinios galėtų padėti formuojant mokslu grįstą teisėsaugos institucijų praktiką. Dr. S. Bikelis akcentavo, kad esant šiuolaikinei tendencijai, kai įrodymų paieškos ir jų vertinimo procesuose vis plačiau pripažįstama netiesioginių įrodymų ir bylos aplinkybių konteksto reikšmė, kriminologinės žinios teisėsaugos pareigūnams ir teisėjams tampa kaip niekad svarbios.

          
M. Šukytė: kaip valstybės institucijoms prisijaukinti dirbtinį intelektą

Gegužės 22 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko kasmetinis „IQ forumas“. Tai tradicinis Sūduvos verslo bendruomenei skirtas renginys, organizuojamas žurnalo „IQ“ ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo. Į šių metų forumą „Sūduva 2024: kaip regionams pagauti sėkmės bangą?“ susirinko verslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, taip pat Marijampolės savivaldybės meras, vicemerė, dalis LR Seimo bei Marijampolės savivaldybės tarybos narių.

Tarp garbių renginio pranešėjų – ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) doktorantė bei projekto „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI) jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Šukytė. Ji savo pristatyme „Dirbtinis intelektas valstybės institucijų veikloje: technologijų prisijaukinimo link“ forumo dalyviams pasakojo, kaip dirbtinis intelektas naudojamas policijos ir teismų veikloje bei kokius iššūkius ši technologija kelia žmogaus teisių kontekste.

Pirmojoje pranešimo dalyje, remdamasi neseniai LSMC TI įgyvendinto projekto „Veido atpažinimo technologijos valstybės institucijų veikloje: teisiniai iššūkiai ir galimi sprendimai“ (VeidAI) bei doktorantūros tyrimų rezultatais, M. Šukytė kalbėjo apie veido atpažinimo technologijų (toliau – VAT) taikymą policijos veikloje. Pristatydama šių technologijų veikimo principus, ji aptarė ir jų naudojimo Lietuvos bei kitų valstybių teisėsaugos institucijų veikloje praktinius pavyzdžius. Pabaigoje prelegentė susirinkusiuosius supažindino ir su VAT naudojimo keliamais iššūkiais žmogaus teisėms, pavyzdžiui, teisei į duomenų apsaugą, privatumą ir kt.

Antroji pranešimo dalis rėmėsi pirminiais Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI) rezultatais. Joje daugiausia dėmesio skirta dirbtinio intelekto įrankių pasitelkimo teismų veiklose apžvalgai. „Generatyvus dirbtinis intelektas, kaip antai pokalbių robotas „ChatGPT“, – forumo dalyviams pasakojo dokt. M. Šukytė, – jau buvo pritaikytas rengiant procesinius dokumentus, o giluminės vaizdo klastotės (angl. deepfakes) teismus pasiekė ir įrodymų pavidalu.“ Jos pristatymo pabaigoje dėmesio skirta ir žmogaus teisių bei teisminių vertybių kontekste kylantiems iššūkiams: aptartos algoritminio šališkumo, teisės į nešališką teismą problemos, iškeltas atsakomybės už algoritmų padarytas klaidas klausimas.

Su dokt. Monikos Šukytės skaityto pranešimo skaidrėmis galima susipažinti čia.

        
Procedūrinis fetišizmas – nuo svarbių sprendimų atitraukiantys spąstai

Šių metų Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijos pranešėjų temos orientavosi į naujų technologinių sprendimų atnešamus pokyčius nusikaltimų kontrolės, baudimo srityse bei teisėsaugos institucijų darbe. Balandžio 19 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vykęs renginys buvo gausus ne tik dalyvių, bet ir rečiau jame sutinkamų pranešėjų iš informacinių technologijų lauko.

Tarp plenarinės sekcijos kviestinių svečių – ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė Monika Žalnieriūtė. Tyrėjos pranešimas „Institucinė galia, technologijos ir procedūrinis fetišizmas“ dar prieš jį išgirstant jau žadino susidomėjimą tarp susirinkusiųjų.

„Procedūrinis fetišizmas, – pasak mokslininkės, – fenomenas, kai dėmesys sutelkiamas į procedūrinius elementus. Neabejotinai procedūrų reikia, – tęsė M. Žalnieriūtė, – bet jos kartais atitraukia mūsų dėmesį nuo svarbesnių problemų.“

Kaip pavyzdį pranešėja pristatė labai plačiai (oro uostuose, ligoninėse ir t. t.) naudojamų veido atpažinimo technologijų (toliau – VAT) problemą. Viename iš Kinijos miestų, kuriame gyvena daugiau nei trys milijonai gyventojų, žmogų institucijos gali surasti per septynias minutes. Tą įmanoma padaryti net jei žmonės dėvi kaukes, tuo įsitikinta neseniai buvusios pandemijos metu. Iš kitos pusės, intensyvus VAT naudojimas protestuose gali pažeisti lygias žmonių teises prieš įstatymą. Yra savivaldybių JAV, kurios draudžia veido atpažinimo technologijų naudojimą miesto centre ar pan., bet iš tiesų, pasak mokslininkės, ši sritis nelabai reglamentuojama. „Tada kyla klausimas, ar norim laisvų miesto gatvių ir skverų, ar norim daugiau saugumo?“ – į susirinkusiuosius kreipėsi M. Žalnieriūtė.

Pasak mokslininkės, didžiosios korporacijos įvairiomis priemonėmis atitraukia visuomenės dėmesį nuo galios savo rankose koncentravimo proceso, siūlydamos mums plušti ties nedideliais mikroelementais. Dėl to visuomenės nekalba apie esminius aspektus, pavyzdžiui, ar tikrai norim, jog miestų aikštėse būtų naudojamos veido atpažinimo technologijos? Tad labai svarbu nepamesti pagrindinio klausimo tarp daug mažų elementų, neleidžiančių matyti bendro vaizdo. Neužkirtus tam kelio, masinis sekimas gali tapti įprastu reiškiniu. Todėl visuomenė, aktyvistai turi nuolat grąžinti tuos svarbius klausimus sprendimų priėmėjams.

Atsakydama į klausimą „Ką reikėtų daryti?“, mokslininkė visų pirma atkreipė dėmesį į neįtikėtinai išaugusias privataus verslo galias. „Jie jau gali paveikti šalių rinkimus, o tai turėtų dideles pasekmes įvairiems regionams“, – dėstė M. Žalnieriūtė. Tad, pasak jos, reikėtų dekolonizuoti techninę infrastruktūrą, taip sumažinant jų sutelktas galias. Tam, kad pavyktų jas demokratizuoti, gali būti įvedamos tarybos, padėsiančios prižiūrėti jų teikiamų paslaugų, kurias jau būtų galima prilyginti viešosioms paslaugoms, teikimą.

Pabaigoje mokslininkė pabrėžė, kad procedūrinis fetišizmas labai pavojingas, nes jam įsivyravus apie problemas kalbama neutraliai. Susikoncentruojama ties nedidelių susitarimų paieškomis, bet negvildenami labai svarbūs klausimai.

 

Šiuo metu dr. Monika Žalnieriūtė vadovauja Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam projektui „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI).

        
S. Bikelio pranešimas sprendžiant dilemą tarp draudimo kandidatuoti ir draudimo eiti pareigas

2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijoje gausiai susirinkusių dalyvių dėmesį kaustė įvairūs technologijų ir kriminologijos sričių mokslininkų bei praktikų pranešimai. Šiemet organizatoriai kvietė diskutuoti apie šiuolaikines kriminologijos jungtis moksle, praktikoje ir kasdienybėje.

Vienoje iš pranešimų sekcijų „Korupcija ir skaidrumas viešajame sektoriuje“ savo įžvalgomis su salėje vos tilpusiais klausytojais dalijosi Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) mokslininkas Skirmantas Bikelis. Pranešime „Kai valdo nuteisti už korupciją: dilema tarp draudimo kandidatuoti ir draudimo eiti pareigas? Daugžodžiavimo keliamos problemos bei proporcingumo klausimai“ mokslininkas nagrinėjo draudimo eiti viešąsias pareigas ir būti renkamam reguliavimo ir taikymo diskutuotinus klausimus, kartu palygindamas reguliavimą Lietuvoje ir Vokietijoje, kur esama esminių skirtumų.

Pranešimą dr. S. Bikelis pradėjo aptardamas Europos Sąjungos direktyvos, skirtos kovai su korupcija, projekto aktualias nuostatas. „Jeigu bus priimtas Direktyvos projektas, – kalbėjo mokslininkas, – Lietuvai teks atsisakyti ilgai taikyto principo, kad už vieną nusikalstamą veiką taikoma tik viena bausmė, kadangi projekte reikalaujama, kad teismai turėtų galimybę už korupcinius nusikaltimus taikyti įvairių papildomų (šalia pagrindinės sankcijos) poveikio priemonių, įskaitant ir baudas.“

Aptardamas aktualius 2023 metų teisminius procesus, kuriuose kilo problemų taikant draudimą būti renkamam į viešąsias pareigas, kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, vedančių prie klaidingų Lietuvos teismų sprendimų, mokslininkas įvardijo Baudžiamajame kodekse gajų daugžodžiavimą. „Baudžiamojo kodekso teksto daugžodžiavimas ir per didelis nusismulkinimas, kazuistiškai aprašinėjant atimamos teisės procedūrinius aspektus, atveria duris klaidoms“, – teigė dr. Skirmantas Bikelis.

Pranešimo pabaigoje mokslininkas atkreipė dėmesį į vienus naujausių Rinkimų kodekso pakeitimų, kuriais išplėsti teisės būti renkamam ribojimai, ir pabrėžė jų problematiškumą proporcingumo principo požiūriu. Remiantis šiais pakeitimais, asmenys automatiškai netenka teisės aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime net ir tuomet, kai teismas jiems neskiria atitinkamo draudimo, bet skiria bet kokią baudžiamojo poveikio priemonę (vairavimo teisių, teisės žvejoti atėmimą, įpareigojimą atlyginti turtinę žalą ir pan.) už nusikalstamą veiką, kuri gali būti niekaip nesusijusi su politine veikla, pavyzdžiui, neatsargų eismo įvykio sukėlimą. Prieštaravimas proporcingumo principui ypač išryškėja lyginant lietuviškąjį reguliavimą su kur kas santūresniu ir labiau pasvertu Vokietijos įstatymų leidėjo požiūriu.


Paskutinės dr. Skirmanto Bikelio mokslo populiarinimo publikacijos draudimo eiti viešąsias pareigas tema:


Šiuo metu dr. Skirmantas Bikelis vadovauja Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam projektui „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA).

          
Kriminologų konferencijoje – pranešimas apie įkalinimo įstaigų pareigūnų vaidmens skirtumus

2024 m. balandžio 19 dieną vyko nacionalinė Lietuvos kriminologų asociacijos konferencija, kurios šių metų tema buvo „Kriminologijos šiuolaikinės jungtys: mokslas, praktika, kasdienybė“. Kasmetiniame renginyje dalyvavo įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, savo pranešimuose siekę atskleisti technologijų vaidmenį kriminologijoje, o diskusijose buvo aptariamos technologijų perspektyvos ir grėsmės teisėsaugos srityje.

Konferencijoje pranešimus skaitė ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkai. Dr. Rūta Vaičiūnienė savo pranešime „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos ir reformacijos“ pristatė ir palygino Vakarų bei posovietinių šalių kalėjimų modelius, akcentuodama kiekvieno jų darbuotojų vaidmenų skirtumus.

Kartu mokslininkė pristatė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje“ (PRISTA) fokusuotos grupinės diskusijos naujausius tyrimo duomenis. Jie atskleidė pataisos įstaigose dirbančių pareigūnų kasdienybę: bendradarbiavimą tarp kolegų, resocializacijos tikslų įgyvendinimą, pareigūnų tarpusavio santykius ir kalėjimo darbuotojų profesinių vaidmenų vidinius konfliktus.

Vėliau su konferencijos dalyviais buvo diskutuojama apie galutinių tyrimo rezultatų prielaidas.

        
IV tarptautinėje baudžiamosios politikos konferencijoje – Instituto mokslininkų pranešimai

2024 metų balandžio 12 dieną įvyko Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI), Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos organizuojama ketvirtoji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Europinės ir nacionalinės baudžiamosios politikos tendencijos ir iššūkiai“. Renginyje kartu su Lietuvos ir užsienio mokslininkais bei praktikais dalyvavo ir dr. Mindaugas Lankauskas bei dr. Skirmantas Bikelis iš LSMC TI.

Mindaugas Lankauskas skaitė pranešimą „Kaip sveria narkotikus Temidės svarstyklės? Narkotikų kiekio nustatymo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje“. Jo metu mokslininkas pristatė kriterijus, pagal kuriuos nustatomas psichoaktyviųjų medžiagų kiekis, ir paaiškino, kokia jo įtaka taikomai baudžiamajai atsakomybei.

„Kodėl hašišo ir kanapių kiekiai pagal mūsų teisės aktus skiriasi net 20 kartų?“ – retoriškai konferencijos dalyvių klausė dr. M. Lankauskas, įvardinęs probleminius narkotikų kiekio nustatymo aspektus. Galiausiai mokslininkas pristatė ir savo pasiūlymus, ko reikėtų imtis, kad teisėje žvelgdami į kiekį nepamestumėme proporcingumo principo.

Ši tema išsamiai nagrinėta neseniai pasirodžiusiame dr. M. Lankausko moksliniame straipsnyje „Kaip sveria narkotikus Temidės svarstyklės? Kai kurių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių nustatymo teisinio reguliavimo ypatumai Lietuvoje“. Straipsnis publikuotas vieninteliame moksliniame kriminologijos žurnale „Kriminologijos studijos“, kurį kartu su Lietuvos kriminologų asociacija ir Vilniaus universitetu leidžia LSMC TI.

Skirmantas Bikelis konferencijos dalyje anglų kalba skaitė pranešimą „Prohibition to Hold Public Office and Prohibition to Be Elected – Lithuanian v. German Approaches. Legal language and proportionality issues“ (liet. Draudimas užimti viešąsias pareigas ir draudimas būti išrinktam: Lietuvos ir Vokietijos požiūriai. Teisinė kalba ir proporcingumo klausimai). Savo pranešime mokslininkas lygino Lietuvos ir Vokietijos reglamentavimą dėl papildomos sankcijos – draudimo eiti viešąsias pareigas. Pranešimo pabaigoje jis įvardino lingvistines subtilybes, kurios gali tapti nesėkmės priežastimis, siekiant šią papildomą baudžiamąją priemonę skirti nuteistajam.

        
Kviečiame į kasmetinę nacionalinę Lietuvos kriminologų konferenciją 2024!

LSMC Teisės institutas, Lietuvos kriminologų asociacija ir Vilniaus Universiteto Filosofijos fakultetas kviečia į kasmetinę Lietuvos kriminologų konferenciją „Kriminologijos šiuolaikinės jungtys: mokslas, praktika, kasdienybė“. Konferencija skirta aptarti šiuolaikinius klausimus apie skaitmeninių technologijų ir inovacijų keliamus iššūkius ir poreikius kriminologijos mokslo kontekste. Konferencijos metu bus diskutuojama apie sparčios kaitos, technologijų vaidmenį nusikaltimų kontrolėje ir baudimo sampratoje.

Mokslinėje konferencijoje pranešimus skaitys įvairių sričių atstovai, kurie gilinsis į nūdienos klausimus, kurie kyla mokslo, teisėsaugos ir viešojo sektoriaus institucijose.

Konferencijos data – 2024 m. balandžio 19 d. (penktadienis).
Konferencijos laikas: 9:00–17:00
Dalyvių registracija vietoje: 8:30 – 9:00

Dalyvių registracijos forma internete.

Konferencijos vieta – Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, Saulėtekio al. 5, Vilnius.

Konferencijos programa.

         
Kviečiame į 4-ąją kasmetinę konferenciją „Europinės ir nacionalinės baudžiamosios politikos tendencijos ir iššūkiai“

Maloniai kviečiame į 2024 m. balandžio 12 d. vyksiančią tarptautinę kasmetinę konferenciją „Europinės ir nacionalinės baudžiamosios politikos tendencijos ir iššūkiai“, kurią organizuoja LSMC Teisės institutas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas bei Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla.

Mokslinės konferencijos metu pranešimus skaitys Lenkijos ir Vokietijos mokslininkai, LSMC Teisės instituto, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos mokslo darbuotojai. Praktikai ir tyrėjai diskutuos įvairiomis baudžiamosios teisės krypties temomis, pristatys naujausių tyrimų rezultatus ir kels aktualius baudžiamosios politikos klausimus.

Konferencijos data2024 m. balandžio 12 d. (penktadienis).
Dalyvių registracija gyvai: 8:30 – 9:00
Konferencija:
9:00 – 14:10
Konferencijos vieta – Mykolo Romerio universitetas, Ateities g. 20, Vilnius, 414 auditorija.

Renginio programą rasite čia.

Konferencijos vietoje užsiregistravusieji dalyviai galės gauti dalyvių pažymėjimus.

Užsklandos nuotrauka Jaoa Cruz (Unsplash).

 

          
Prestižinėje leidykloje išleista Teisės instituto mokslininkių koordinuota knyga

Tarptautiniu mastu pripažinta Kembridžo universiteto leidykla išleido Teisės instituto mokslininkių koordinuotą kolektyvinę knygą „The Cambridge Handbook of Facial Recognition in Modern State“ (red. Monika Žalnieriūtė ir Rita Matulionytė), kurioje nagrinėjami įvairūs veido atpažinimo technologijų naudojimo aspektai.

Knygoje aptariami teisiniai, socialiniai ir etiniai veido atpažinimo technologijų aspektai penkiuose pasaulio regionuose – Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir Afrikoje.

Veido atpažinimo technologijos plačiai naudojamos įvairiose institucijose – nuo sienų kontrolės, policijos iki socialinių paslaugų centrų. Įvairių šalių vyriausybės naudoja automatizuotas veido atpažinimo technologijas, kad surinktų mokesčius, užkirstų kelią nusikaltimams ir kontroliuotų migracijos procesus. Veido atpažinimo technologijos apima atvaizdo apdorojimą, siekiant nustatyti asmens tapatybę. Šioje knygoje pateikiamos teisės, informacinių technologijų, komunikacijos, socialinių ir politinių mokslų specialistų publikacijos, kuriose aptariama, kaip veido atpažinimo technologijos buvo kuriamos ir naudojamos vietos valdžios institucijų bei kaip šios technologijos reglamentuojamos įvairiose penkių žemynų jurisdikcijose.

Knygą sudaro 19 skyrių, kuriuos parašė 34 autoriai iš įvairių pasaulio šalių, įskaitant ir Teisės instituto mokslininkes Ritą Matulionytę, Agnę Limantę, Eglę Kavoliūnaitę-Ragauskienę ir Moniką Žalnieriūtę.

Ši knyga yra projekto „Veido atpažinimo technologijos valstybės institucijų veikloje: teisiniai iššūkiai ir galimi sprendimai“ (VeidAI), rezultatas. Projektas buvo finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (sutarties Nr. S-MIP-21-38). 

Knygą galite rasti čia.

        
Previous
Next

Užsiprenumeruokite mūsų

NAUJIENLAIŠKĮ