Titulinis

LSMC Teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis gruodžio 10 d. dalyvavo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengto 8-ojo Nacionalinio žmogaus teisių forumo (NŽTF) diskusijoje ,,Kokia tarptautinės žmogaus teises saugančios tvarkos ateitis?“ Ji vyko ką tik paskelbus JAV nacionalinę saugumo strategiją, bet dar iki atakos prieš Venesuelą. Tačiau sesijos klausimas išlieka aktualus ir vis aktualėja. Tąkart diskusija daugiausia sukosi apie tarptautinės teisės ignoravimą Ukrainoje ir Palestinoje, ypač Gazoje.

S. Bikelis išsakė mintį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nustatyti standartai genocido nusikaltimui (Vasiliausko, Drėlingo bylos, kur jie pripažinti kaltais dėl dalyvavimo Lietuvos partizanų genocide) yra labai liberalūs, kur kas laisvesni nei tie, kurie taikomi tarptautinių baudžiamųjų teismų. Tad, jei Lietuvoje būtų teisiami asmenys, atsakingi dėl nusikaltimų Gazoje, genocido, kaip jis suprantamas Lietuvoje, požymius įrodyti būtų gan nesunku (turint omenyje nusikaltimo sampratą, ne įrodymų surinkimo praktines aplinkybes ir sunkumus). Juolab masto skirtumai, lyginant totalinį Gazos naikinimą ir partizanų žudymus, yra gan akivaizdūs. Genocidinio tikslo įrodymų irgi netrūksta, jie išsamiai aprašyti Jungtinių Tautų nepriklausomų ekspertų tyrimo komisijos okupuotoms Palestinos teritorijoms (apimant ir Rytų Jeruzalę) bei Izraeliui išvadose. Net gal labiau diskutuotinas genocidinis tikslas Lietuvos partizanų (kaip reikšmingos tautos išlikimui dalies) žudymo nusikaltimuose.

Lietuvos pozicijos kontekste svarbi ir Forumo išvakarėse LAT priimtoje nutartyje Paleckio byloje dėl genocido menkinimo išsakyta mintis, kad ,,tarptautiniai nusikaltimai gali būti neigiami ar menkinami ne tik vartojant tiesmukišką kalbą, bet ir, be kita ko, panaudojant nutylėjimus, prisidengiant atsargiomis formuluotėmis ar hipotezėmis, kurios nekeičia tokių pasisakymų esmės“ (byla Nr. 2K-173-1073/2025).

Diskusijoje buvo nemažai pesimistiškai realistinės tonacijos – gyvename dūžtančių formų pasaulyje. Vis dėlto mūsų pareiga – tinkamai dalyvauti procese ir tvirtai stovėti teisingoje pusėje, nepaisant jėgų balanso ir formų trapumo.

Analogiško principo reikalaujama laikytis Konvencija dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį: pasak Tarptautinio Teisingumo Teismo (2007 metų sprendimas), Konvencija įpareigoja šalis imtis veiksmų net ir tuomet, kai pavienės valstybės veiksmai negalėtų patys savaime užkardyti genocido, nes siekiamą rezultatą gali leisti pasiekti bendri kelių valstybių veiksmai. *- Forume neteisingai citata priskirta Tribunolui nusikaltimams buvusioje Jugoslavijoje tirti.

Diskusijos lietuvių kalba įrašas.

Nuotraukos forumo organizatorių.

Nors vaikai šiuo metu tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse teisinėse sistemose visuotinai pripažįstami žmogaus teisių turėtojais, vis dėlto realiame gyvenime vaiko teisių įgyvendinimas susiduria su kliūtimis. Tad pagrindinis LSMC Teisės instituto parengtos monografijos „Children’s Rights in Central and Eastern Europe: Comparative Analysis with a Spotlight on Lithuania“ (liet. „Vaiko teisės Vidurio ir Rytų Europoje: lyginamoji analizė, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvai“) tikslas buvo prisidėti prie vaiko teisių apsaugos sistemų tobulinimo pateikiant įrodymais grįstas įžvalgas ir rekomendacijas.

Knygoje trijų Baltijos šalių, Lenkijos, Slovėnijos, Vengrijos, Kroatijos ir Rumunijos tyrėjai nagrinėja įvairius vaiko teisių aspektus, įtvirtintus Vidurio ir Rytų Europos regiono konstitucinėje, civilinėje, administracinėje, darbo ir baudžiamojoje teisėje, taip pat aptariami nauji XXI amžiui būdingi klausimai (įtraukusis ugdymas, tautinių mažumų vaikų teisės, vaikų privatumo ir asmens duomenų apsauga ir kt.). Šioje monografijoje taikoma lyginamoji Lietuvos ir kitų šalių teisinių sistemų analizė ypač vertinga politikos formuotojams, praktikams ir akademinei bendruomenei, nes leidžia identifikuoti gerąsias praktikas ir pasimokyti iš skirtingų šalių patirties. Tuo pat metu šis leidinys užpildo spragą akademinėje literatūroje, sutelkdamas dėmesį į Vidurio ir Rytų Europos regioną, kuris pasaulinėse diskusijose apie vaikų teises dažnai likdavo nepakankamai atstovaujamas ir analizuojamas.

Suinteresuota auditorija tarptautiniu mastu pripažintoje leidykloje „Springer Nature“ atvirąja prieiga išleista knyga galės naudotis be jokių finansinių įsipareigojimų.

Kolektyvinės monografijos atvirąja prieiga publikavimą parėmė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), skyrusi finansavimą LSMC Teisės instituto projektui „Tarpdisciplininis įvairių šalių mokslininkų dialogas vaiko teisių tema: kolektyvinės monografijos užsienio leidykloje publikavimas“ (VAIKAI), sutarties Nr. S-LISs-25-3.

Su atviros prieigos knyga anglų kalba galima susipažinti čia.

Nuo 2026 m. sausio 6 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutui (toliau – LSMC TI) pradeda vadovauti dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė, 2025 m. pabaigoje laimėjusi atranką į LSMC direktoriaus pavaduotojo – TI vadovo pareigas.

Dr. D. Pūraitė-Andrikienė Lietuvos teisės institute, o vėliau – LSMC Teisės institute, mokslo darbuotoja dirba jau nuo 2018 metų. Pagrindinės jos mokslinių interesų ir tyrimų sritys yra Lietuvos ir lyginamoji konstitucinė teisė, konstitucinė justicija, žmogaus teisės, pažeidžiamų visuomenės grupių teisinė apsauga, Europos Sąjungos teisė. Mokslininkė yra paskelbusi daugiau nei 35 mokslines publikacijas (monografijas, studijas, straipsnius). Didelė jų dalis publikuota „Web of Science“ ir (arba) „Scopus“ duomenų bazėse indeksuotuose leidiniuose, tarptautiniu mastu pripažintose leidyklose, buvo kelių kolektyvinių leidinių mokslinė redaktorė. Taip pat Dovilė yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė, nuo 2022 m. – Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narė. 2023–2025 m. ji ėjo Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir inovacijų patarėjos pareigas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje. Sveikiname kolegę Dovilę ir linkime sėkmės bei įkvėpimo vadovaujant teisės mokslininkų komandai, tęsiant ir plėtojant Instituto mokslinę veiklą.

Nuoširdžiai dėkojame dr. Ingridai Mačernytei-Panomariovienei, vadovavusiai LSMC TI nuo 2021 m. pradžios. Jos vadovavimo laikotarpiu Instituto mokslininkai aktyviai vykdė tyrimus, skelbė straipsnius tarptautiniuose žurnaluose, knygų skyrius ir monografijas – prestižinėse leidyklose, dalyvavo nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. Linkime Ingridai sėkmingai tęsti mokslinį darbą, įkvepiančių idėjų ir prasmingų tyrimų.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute įgyvendinamo podoktorantūros stažuotės projekto „Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas“ (MEDALIC) mokslininkė stažuotoja dr. Raimonda Bublienė dalyvavo Bergamo mieste (Italija) ADAPT Tarptautinės aukštojo mokslo mokyklos darbo ir pramoninių santykių srityje (angl. ADAPT’s International School of Higher Education in Labour and Industrial Relations) organizuotoje 15-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Darbas ir nedarbas šiandien: problemos peržvalga tarpdisciplininiu požiūriu“ (angl. Work and Non-Work, Today. Reframing the Issue through an Interdisciplinary Perspective).

Joje dr. R. Bublienė skaitė pranešimą tema „Darbo pajamos ir daugialypės diskriminacijos dimensija“ (angl. Labour Income and Dimension of Multiple Discrimination). Konferencijos dalyviams ji pristatė šiuo metu įgyvendinamo MEDALIC projekto mokslinio tyrimo problematiką ir metodologiją. Mokslininkė, aptardama daugialypės diskriminacijos reiškinį, teigė, kad asmenys vienu metu gali priklausyti kelioms pažeidžiamoms grupėms ir dėl to patirti specifines diskriminacijos formas. Pavyzdžiui, lyčių ir rasės stereotipų sankirta gali reikšmingai nepalankiai paveikti imigrantes moteris.

Pagrindinės tokios diskriminacijos nulemtos darbo rinkos problemos – galimybė įsidarbinti ir teisinis reglamentavimas dėl vienodo atlyginimo už vienodą ar vienodos vertės darbą vyrams ir moterims, kuris tiesiogiai veikia darbo pajamas. Papildomų iššūkių kelia ir fragmentiška antidiskriminacinės teisės sistema, nepakankamas teisminis atsakas ir ribotos galimybės spręsti darbo pajamų nelygybę vien tik teisinėmis priemonėmis. Todėl, pasak mokslininkės, būtina analizuoti, kaip darbo pajamų ir daugialypės diskriminacijos sąsajos pasireiškia darbo santykiuose ES teisės ir ESTT praktikos kontekste, remiantis statistiniais duomenimis pagal lytį, amžių ir kitus diskriminacijos pagrindus.

Žurnale „Journal of the University of Latvia. Law“ publikuotas Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės dr. Dovilės Pūraitės-Andrikienės parengtas straipsnis „Impeachment Proceedings in Lithuania: Model, Problems of Implementation, and Possibilities of Improvement“ („Apkaltos procesas Lietuvoje: modelis, įgyvendinimo problemos ir tobulinimo galimybės“).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas, Teismas) praktika nagrinėjant apkaltos bylas yra išskirtinai plati. Vis dėlto, anot mokslininkės, paskutinių Teismo išvadų apkaltos bylose įgyvendinimo problemos kelia klausimų dėl teisinio apkaltos proceso reguliavimo optimalumo.

Didelę dalį problemų, susijusių su Konstitucinio Teismo išvadų įgyvendinimu apkaltos bylose, lemia tai, kad apkaltos procese Lietuvoje dalyvauja dvi institucijos: Konstitucinis Teismas sprendžia, ar asmens veiksmai prieštarauja (ar neprieštarauja) Konstitucijai ir ar šie veiksmai šiurkščiai ją pažeidė, o Seimas priima galutinį sprendimą – ar dėl Konstitucijai prieštaraujančių veiksmų pašalinti asmenį iš pareigų. Straipsnyje autorė aptaria poreikį, prielaidas ir galimybes tobulinti teisinį apkaltos proceso reguliavimą Lietuvoje. Teisės aktų pakeitimai gal ir neišspręstų visų aptartų problemų, tačiau bent iš dalies jas sušvelnintų.

Su atviros prieigos straipsniu anglų kalba galima susipažinti čia.

Žurnale „Access to Justice in Eastern Europe“ publikuotas Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės dr. Dovilės Pūraitės-Andrikienės parengtas straipsnis „Legal Capacity and Electoral Rights in Lithuania: The Issue of Compatibility between the Constitution and the UN Convention on the Rights Persons with Disabilities“.

Autorė savo publikacijoje atkreipia dėmesį į iki šiol Lietuvoje opią problemą – asmenys su negalia, kuriems teismo sprendimu nustatytas neveiksnumas, negali naudotis savo politinėmis teisėmis – balsuoti ir kandidatuoti. 2010 metais Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau ir – Konvencija), kurios 29 straipsnis aiškiai įtvirtina, jog visi asmenys su negalia turi teisę ne tik balsuoti, bet ir būti renkami. Vis dėlto šios nuostatos įgyvendinimas susidūrė su konstituciniais apribojimais – Lietuvos Konstitucija numato, kad rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais. Taigi, Lietuva, siekdama įgyvendinti tarptautinius žmogaus teisių standartus ir užtikrinti lygybę visiems piliečiams, turėtų atlikti veiksnumo cenzo korekcijas. Ir, anot dr. D. Pūraitės-Andrikienės, vien įstatymų pakeitimai šios problemos neišspręstų – tam reikalingos Konstitucijos pataisos.

Paskata Lietuvoje diskutuoti dėl Konstitucijos keitimo veiksnumo cenzo aspektu galėtų būti ir kitų ES valstybių, sėkmingai reformavusių savo teisines sistemas ir suderinusių jas su Konvencija, pavyzdys.

Su atviros prieigos straipsniu anglų kalba galima susipažinti čia.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) mokslo darbuotoja dr. Kristina Ambrazevičiūtė lapkričio 6–7 d. dalyvavo Latvijos universitete vykusioje tarptautinėje konferencijoje „National Legal Systems and the EU Law: Reality and Future Challenges in a Comparative Perspective“ (liet. Nacionalinės teisinės sistemos ir ES teisė: realybė ir ateities iššūkiai lyginamuoju požiūriu).

Pranešimų sekcijoje „Legal Issues of Equality and Gender“ (liet. Lygybės ir lyčių teisiniai klausimai) Teisės instituto mokslininkė skaitė pranešimą, kuriame pristatė šiuo metu LSMC TI įgyvendinamo projekto „Vyresnio amžiaus moterų darbinio gyvenimo (ne)ilginimas: teisinė aplinka, garantijos ir ketinimai“ (VAM) tyrimo rezultatus, susijusius su vyresnio amžiaus moterų padėtimi darbo rinkoje.

Dr. K. Ambrazevičiūtė, apibendrindama Lietuvos ir Latvijos teisinių sistemų reakciją į šiai grupei kylančius iššūkius, nurodė pagrindinius abiejų sistemų bruožus: Lietuvoje teisinės normos subalansuoja lankstumą su stabilumu, sudarydamos sąlygas vyresnio amžiaus moterims derinti darbą ir artimųjų priežiūrą, o Latvijos normos orientuojasi į darbo stabilumą ir apsaugą – suteikia mažiau lankstumo, bet didesnį užimtumo saugumą. Vis dėlto nors abu modeliai draudžia diskriminaciją, tačiau nė vienas neįvertina tuo pat metu kelių sąveikaujančių veiksnių (amžiaus, lyties ir artimųjų priežiūros įsipareigojimų) poveikio moterų padėčiai darbo rinkoje. Taip pat tyrėja pabrėžė, kad nors Lietuvos ir Latvijos teisinės sistemos iš esmės siekia užtikrinti vyresnio amžiaus moterų užimtumo tęstinumą, jos vis dar nepašalina pagrindinės problemos: formaliai įtvirtinta lygybė ne visuomet virsta realiomis galimybėmis. Kol teisinės garantijos nebus lydimos kultūrinių ir organizacinių pokyčių, vyresnio amžiaus moterų galimybės likti darbo rinkoje išliks labiau deklaruojamos nei užtikrintos.

Džiaugiamės, kad Lietuvos mokslo taryba pagal jos remiamą priemonę „Reikminių tyrimų projektai“ skyrė finansavimą Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) įgyvendinamam projektui „Socialinių ryšių kalėjimuose stiprinimas: nuteistųjų poreikių, veiksmingų priemonių ir jų taikymo sąveika ir sinergija“ (NARYS). LSMC TI tyrėjų komanda jį vykdys 2025-10-01–2026-09-30 laikotarpiu.

Remiantis moksliniais tyrimais, nustatyta, kad nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, socialinių ryšių palaikymas – svarbus veiksnys, padedantis formuoti tiek jų elgesį ir įgūdžius įkalinimo įstaigoje, tiek palengvinantis tolimesnę jų integraciją. Tad šio projekto tyrėjų tikslas – išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos kalėjimuose taikomas socialinių ryšių stiprinimo ir atkūrimo priemones. Tyrimo įžvalgų pagrindu projekto vykdytojos suformuluos rekomendacijas, kuriose pasiūlys šių priemonių plėtros ir jų taikymo kokybės užtikrinimo modelį.

Projekto tyrėjų komandą sudaro: dr. Rūta Vaičiūnienė (projekto vadovė), dokt. Goda Dainauskaitė, Agata Katkonienė ir Aušra Maskaliovienė.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-REP-25-7.

Daugiau informacijos apie projektą čia.