Titulinis

2024 m. spalio 16–17 dienomis Vilniaus universitete (toliau – VU) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Human-Centric AI: ethics, regulation and safety“ Lietuvos ir užsienio tyrėjai skaitė pranešimus į žmogų orientuoto dirbtinio intelekto temomis. VU Teisės fakulteto organizuotas renginys – tarpdisciplininis, o prelegentai dirbtinio intelekto etinius, saugumo ir teisinio reguliavimo iššūkius vertino įvairių technologijos pritaikymo būdų kontekste. Pirmąją konferencijos dieną savo tyrimą pristatė ir VU Teisės fakulteto, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto doktorantė bei jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Šukytė.

Pranešimą „Bias in Facial Recognition Technologies: How it Happens and What is at Stake“ doktorantė pradėjo pristatydama šališkų veido atpažinimo technologijų rezultatų pasekmes. Aptartas tarptautinėje žiniasklaidoje nuskambėjęs atvejis, kuomet JAV policijos pareigūnai, pasikliovę klaidingu veido atpažinimo technologijų rezultatu identifikuojant įtariamąjį, suėmė su nusikalstama veika nesusijusį asmenį. Abu vyrus siejo tik tamsi odos spalva.

Vertindama šališkas dirbtinio intelekto sistemas, M. Šukytė atkreipė dėmesį į mokslinių tyrimų pagrindu pasiektą išvadą – algoritmų klaidos nėra tik izoliuota techninė problema, bet kartu ir veido atpažinimo technologijas kuriančių, naudojančių bei tokį naudojimą reguliuojančių subjektų klaidų kombinacija.

Teisinio reguliavimo kontekste, pasak pranešėjos, būtent ES įstatymų leidėjai užima svarbų vaidmenį sprendžiant su šališkomis veido atpažinimo technologijomis bei šių sąlygojamomis diskriminacinėmis praktikomis susijusius iššūkius. „Vis dėlto naujasis Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas ne iki galo užpildo šių technologijų taikymo teisėsaugos institucijų veikloje spragas, kadangi įtvirtina painią išimčių sistemą“, – pranešimo pabaigoje akcentavo dokt. M. Šukytė.

Dokt. M. Šukytės pranešimo vaizdo įrašą (nuo 37:49 iki 49:30) galima peržiūrėti čia.

Pristatymo skaidrės anglų k.

Džiaugiamės, jog neseniai Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto tyrėjų pasiūlyta mokslinio tyrimo idėja sulaukė Lietuvos mokslo tarybos finansavimo. Naujasis projektas „Vyresnio amžiaus moterų darbinio gyvenimo (ne)ilginimas: teisinė aplinka, garantijos ir ketinimai“ (VAM) bus įgyvendinamas tarpdisciplininės mokslininkių komandos (vadovė prof. dr. Ingrida Mačernytė- Panomariovienė) 2024–2027 m.

Atsižvelgdama į ilgėjančią vidutinę gyvenimo trukmę, demografines senėjimo problemas ir darbingo amžiaus ilginimo visoje Europos Sąjungoje rekomendacijas, projekto tyrėjų komanda įvertins Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos teisinį reguliavimą, nuostatas dėl moterų darbingo amžiaus ribų ir išgrynins šių Baltijos regiono šalių gerąją praktiką vyresnio amžiaus moterų darbinės veiklos atžvilgiu.

Projekto rezultatai bus paskelbti užsienio leidyklos publikuotoje monografijoje, o tyrimo metu gimusios naujos idėjos ir įžvalgos – moksliniuose straipsniuose bei pristatytos pranešimuose konferencijų metu.

Projekto tyrėjų komandą sudaro: prof. dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė (projekto vadovė), prof. dr. Sarmitė Mikulionienė, dr. Kristina Ambrazevičiūtė ir dokt. Aistė Leščinskaitė.

Daugiau informacijos apie projektą čia.

Šių metų spalio 29 dieną Lietuvos Aukščiausiajame Teisme įvyko apskritojo stalo diskusija „Proporcingumo principo ir įrodinėjimo standarto taikymo klausimai kontroliuojant neteisėtą praturtėjimą“, kuri buvo organizuojama Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto įgyvendinamo projekto „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA) pagrindu. Renginio metu įvadinį žodį tarė projekto vadovas dr. Skirmantas Bikelis, pristatydamas projekto tyrimo komandą (dr. Darius Pranka, dr. Laurynas Pakštaitis ir Goda Dainauskaitė), tikslus bei aktualumą. Dėl neteisėto praturtėjimo temos aktualumo jam paantrino LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė prof. dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, teigdama, kad ši diskusija ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra ypač svarbus, keliant ir atsakant į klausimus apie tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Diskusijos metu dr. Skirmantas Bikelis pristatė projekto LEKOSTRA keliamus klausimus bei tarpinius rezultatus, pateikė realių pavyzdžių iš bylų, surinktų ir analizuotų tyrimo metu. Buvo aptarta Europoje žinomų konfiskavimo strategijų įvairovė, taip pat du itin aktualūs ir diskusiniai praktiniai klausimai. Vienas jų – įrodinėjimo standartas ir įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais įvairiose konfiskavimo strategijose, kitas – proporcingumo principo reikalavimai konfiskavimo strategijoms.

Po pristatymo sekė diskusijos, kuriose dalyvavo Lietuvos Aukščiausiojo ir Vilniaus apygardos teismų teisėjai, Generalinės prokuratūros, Vilniaus apygardos prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai, teisės mokslininkai.

Apskritojo stalo diskusija yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA), sutarties Nr. S-MIP-23-40, renginys.

Nuotrauka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė Salomėja Zaksaitė savaitraščiui „Savaitė“ davė interviu apie sukčiavimą sporte. Straipsnyje ji pateikia įvairiausius apgaulės būdus – cheminių medžiagų, kaip dopingas, vartojimas; susitarimas dėl varžybų baigties; kyšiai; technologinis sukčiavimas, kaip manipuliacijos sporto įranga, svoriais ar apranga, ar kiek nekaltesni sukčiavimo būdai – pavyzdžiui, suvaidintos pražangos. Įvairius sukčiavimo atvejus S. Zaksaitė iliustravo realiais pavyzdžiais – nuo plaukikų aprangos, leidžiančios pasiekti didesnį greitį, iki suvaidintų, „parduotų“ pražangų tuometinėje Jugoslavijoje, kurios buvo laikomos ypatingu sportiniu meistriškumu.

Aptardama sukčiavimo būdus, mokslininkė pabrėžia, kad apgaulės atvejai dažniausiai nesulaukia viešumo ir lieka už uždarų sporto bendruomenės durų. O tie keletas, apie kuriuos visuomenė būna informuota, susiduria su įrodinėjimo problemomis teisinėse institucijose.

Nors, teisininkės kriminologės teigimu, visiškai išnaikinti sukčiavimo iš sporto nepavyks, egzistuoja priemonės, galinčios sumažinti tokių atvejų skaičių. Tai apima socialinės gerovės užtikrinimą sportininkams, jų švietimą bei vertybių ugdymą, taip pat geresnės sporto infrastruktūros kūrimą, baudžiamųjų įstatymų pritaikymą prie kintančio sukčiavimo koncepto bei galiausiai individualiai sporto šakoms taikomus sąžiningo žaidimo mechanizmus.

Spalio 22 dieną nuotoliniu būdu ZOOM platformoje vyko svarbi tarptautinė konferencija tema „Dirbtinis intelektas ir technologijos teismuose“. Renginyje dalyvavo įvairių sričių ekspertai, mokslininkai, teisėjai ir prokurorai iš Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono.

Konferenciją atidarė organizatorės ir projekto „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI) mokslininkės dr. Monika Žalnieriūtė ir dr. Agnė Limantė, pabrėždamos temos aktualumą ir reikšmę šiuolaikinei teisinei aplinkai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė doc. dr. Danguolė Bublienė tardama sveikinimo žodį akcentavo, kad nors dar neseniai dirbtinio intelekto taikymas teismų veikloje buvo suvokiamas kaip ateities perspektyva, ši jau tapo realybe ir, manytina, kad klausimo aktualumas tik didės.

Pirmosios konferencijos dalies metu prelegentai skaitė pranešimus dirbtinio intelekto bei teismų veiklos ir organizavimo principų santykio temomis, o diskusiją moderavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto bei LSMC Teisės instituto doktorantė Monika Šukytė. Antroji renginio sesija, prasidėjusi projekto vadovės dr. Monikos Žalnieriūtės pranešimu apie teisminės veiklos skaidrumą dirbtinio intelekto kontekste, buvo skirta teisės principų bei dirbtinio intelekto įrankių suderinamumo klausimų analizei.

Trečiosios sesijos „Skirtingų jurisdikcijų perspektyvos“ pranešėjai aptarė nacionalinių teismų požiūrį į dirbtinio intelekto taikymą jų veikloje. Pasidalinta Belgijos, Nyderlandų, Kroatijos, Slovėnijos, Nigerijos bei Pietų Afrikos patirtimis. Dr. Agnė Limantė pristatė Lietuvos ir Lenkijos teismų sistemų atvejus. Paskutinių konferencijos sesijų metu užsienio mokslininkai dirbtinio intelekto įrankių pritaikymą teismų veikloje vertino skirtingų teisės tradicijų kontekste bei supažindino konferencijos dalyvius su praktiniais taikymo pavyzdžiais atstovaujamose valstybėse.

Organizatorių, pranešėjų ir arti 200 dalyvių dėka konferencija tapo unikalia terpe ne tik dirbtinio intelekto suteikiamoms naujoms galimybėms teismuose aptarti, tačiau ir diskutuoti apie teisiniam reguliavimui bei etikai keliamus iššūkius.

Tarptautinė mokslinė konferencija yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI), sutarties Nr. S-MIP-23-73, renginys.

Spalio 10-ąją, minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, Lietuvos kalėjimų tarnyboje vyko mokslinė-praktinė konferencija „Resocializacijos srities darbuotojų profesiniai iššūkiai ir gerovė“. Pradžioje pasveikinus ir apdovanojus Tarnyboje dirbančius psichologus, vėliau pranešimus apie resocializacijos priemones ir jas įgyvendinančius pareigūnus skaitė du Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkai dr. Simonas Nikartas ir dr. Rūta Vaičiūnienė.

Dr. S. Nikarto pranešimas „Kontaktinių pareigūnų poreikiai ir lūkesčiai kalėjimų reformų kontekste“ rėmėsi projekto „Įkalinimo įstaigų pareigūnų profesinio vaidmens transformacijos kaičioje bausmių vykdymo politikoje ir praktikoje“ (PRISTA) metu atlikto tyrimo rezultatais. Mokslininkas pristatė duomenis apie Lietuvos kalėjimų kontaktinių pareigūnų lūkesčius ir iššūkius kasdieniame darbe su nuteistaisiais. S. Nikartas akcentavo, kad, be darbo krūvio, mažų atlyginimų problemų sprendimo, svarbu atkreipti dėmesį ir į pareigūnų emocinę savijautą, jų santykių įkalinimo įstaigose kokybę ir kalėjimų mikroklimatą.

Dr. Rūta Vaičiūnienė susirinkusiesiems pristatė įžvalgas po jos atlikto tyrimo apie pykčio valdymo programos poveikį. Savo pranešime „Elgesio korekcijos taikymo praktika bausmių vykdymo sistemoje: Pykčio valdymo programos atvejis“ mokslininkė visų pirma apžvelgė ankstesnių elgesio korekcijos programų tyrimų rezultatus (2017–2018 m. pasiūlytas socialinės reabilitacijos priemonių taikymo modelis, 2020–2021 m. – analizuotas darbas su artimoje aplinkoje smurtavusiais asmenimis). Pristatydama pykčio valdymo programos analizę, mokslininkė aptarė tiek jos dalyvių patirtis, tiek ir iššūkius, su kuriais susiduria programos vedėjai. Tyrėja pabrėžė, kad programos poveikio tyrimo rezultatai indikuoja efektyvų jos taikymą. „Visgi, kalbant apie tęstinumą ir programos taikymo plėtrą, svarbu nusibrėžti aiškias strategines gaires, kuriose būtų įvertinti jos taikymo kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai bei poreikiai“, – pastebėjo dr. R. Vaičiūnienė.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – Instituto) mokslininkė dr. Agnė Limantė kartu su praktikante Yuliia Moskvytyn ukrainiečių teisės naujienų portale „Yur-Gazeta.com“ publikavo komentarą apie veido atpažinimo technologijos (toliau – VAT) panaudojimą karo metu. Iš Lvivo kilusi ir šiuo metu Mykolo Romerio universitete studijuojanti Yuliia praktiką Institute atlieka pagal užsienio studentų praktikas Lietuvoje finansuojančią „UPinLT“ programą.

Ukrainiečių kalba publikuotame komentare autorės visų pirma pabrėžė, jog jau nuo pirmųjų karo mėnesių ši technologija parodė neįtikėtinus rezultatus. „Ji paveikė karinių operacijų eigą ir pakeitė jų dinamiką“, – teigė Instituto atstovės. Surinkti duomenys leidžia manyti, jog dirbtiniu intelektu grįstos veido atpažinimo technologijos panaudojimas prisidėjo prie maždaug 120 tūkstančių baudžiamųjų procesų dėl rusų ir jų bendrininkų nusikaltimų Ukrainoje.

Nepaisant to, pasak straipsnio autorių, šios technologijos naudojimas kelia ir nemažai rizikų. Komentare aptariamos galimos klaidos identifikuojant asmenis, nekontroliuojamas VAT panaudojimo būdų plitimas, neautorizuotas technologijos naudojimas ir jos integracijos į ginklų sistemas aspektai. Taip pat keliamas klausimas dėl didelio kiekio technologijos sukauptų konfidencialių duomenų saugojimo, galimų asmens privatumo pažeidimų, pavyzdžiui, renkant duomenis iš socialinių tinklų. „Karo metais, – rašo autorės, – duomenų bazės buvo gerokai išplėstos gyvų ir mirusių asmenų fotografijomis, o tai jau savaime kelia daug etinių diskusijų“. Galiausiai svarstoma, kaip sukurta infrastruktūra ir įgyti gebėjimai naudojant veido atpažinimo technologiją paveiks kasdienį gyvenimą pasibaigus karui – pagerintas viešasis saugumas ar suvaržyta laisvė?

Pasak komentaro autorių, nors veido atpažinimo technologija turi didelę įtaką karinėms operacijoms Ukrainoje, negalima ignoruoti jos keliamų pavojų. Siekiant sumažinti rizikas, technologijos pateikti rezultatai neturėtų būti vienintelis pagrindas asmeniui apkaltinti. Taip pat reikėtų parengti aiškias veido atpažinimo technologijos naudojimo taisykles, užtikrinti duomenų apsaugą, kelti operatorių mokymo lygį bei kurti skaidrius kontrolės mechanizmus. Tai, autorių nuomone, padėtų sumažinti galimas grėsmes, kartu išlaikant šios naujoviškos technologijos pranašumus.

Instituto atstovių parengtą komentarą „Veido atpažinimo technologija: naudojimo karo metu rizika“ ukrainiečių kalba galima rasti čia.

Šių metų Europos kriminologų draugijos (angl. European Society of Criminology, ESC) konferencija „EUROCRIM 2024“ vyko Rumunijos sostinėje Bukarešte. Tai labiausiai į rytus nutolęs miestas, priėmęs kartą metuose kriminologus iš viso pasaulio pritraukiantį renginį.

Rugsėjo 13 dieną Bukarešto universiteto Teisės fakultete Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas dr. Simonas Nikartas skaitė antrąjį savo pranešimą šių metų konferencijoje. Šį kartą jis prisijungė prie Europos kriminologų draugijos „Bendruomeninių bausmių“ (angl. Working Group on Community Sanctions) darbo grupės sekcijos „Punishment and rehabilitation: balancing competing goals?“ (liet. Bausmė ir resocializacija: kaip suderinti konkuruojančius tikslus?) prelegentų.

Savo pranešime „More probation, more prisoners? Community sanctions and mass supervision in Lithuania“ (liet. Daugiau probacijos – daugiau kalinių? Bendruomeninės bausmės ir masinė priežiūra Lietuvoje) mokslininkas susirinkusiesiems kalbėjo apie vis labiau besiplečiantį probacijos priežiūros tinklą Lietuvoje. Nors mūsų šalis, pasak jo, dažnai išsiskiria dideliu laisvės atėmimo bausmių skaičiumi ir ilgomis įkalinimo bausmėmis, Lietuva taip pat turi vieną didžiausių Europoje probacijos priežiūroje esančių asmenų skaičių.

Dr. S. Nikartas aptarė pastarųjų dešimtmečių reformas, kuriomis siekta sumažinti įkalintųjų skaičių ir sustiprinti nusikaltimus padariusių asmenų resocializaciją. Dėl to, pasak tyrėjo, stipriai išaugo probacijos darbų apimtys. Vis dėlto šios reformos sudaro sąlygas baudžiamosios kontrolės išplėtimui, o tokios probacijos priemonės kaip elektroninis stebėjimas gali turėti atskiriamąjį poveikį, savo pranešime akcentavo mokslininkas.