NAUJIENOS

  • All Post
  • Naujienos
<strong>Agnės Limantės straipsnis žurnale „The International Journal of Human Rights“<strong>

Žurnale „The International Journal of Human Rights“ buvo publikuotas instituto mokslininkės dr. Agnės Limantės straipsnis „Protecting vulnerable groups in Europe: highlights from recent case law of the European Court of Human Rights“.

Straipsnyje daugiausiai dėmesio skiriama naujausioms Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) byloms, kuriose teismas suteikė teisinę apsaugą pažeidžiamoms grupėms. Nagrinėjama pažeidžiamumo paradigma EŽTT bylų kontekste bei teismų praktika, siekiant apčiuopti naujausias tendencijas ir pokyčius teismo sprendimuose.

Agnės Limantės publikaciją galite rasti čia.

       
<strong>Teisės instituto mokslininkas Artūras Tereškinas įvertintas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos!<strong>

2023 m. lapkričio 22 dieną vyko Lygių galimybių įstatymo priėmimo 20-mečio paminėjimas, kurio metu LSMC Teisės instituto mokslininkui Artūrui Tereškinui buvo įteiktas padėkos raštas už svarų ir istoriškai reikšmingą indėlį, siekiant lygių galimybių įtvirtinimo Lietuvos visuomenėje.

Džiaugiamės ir didžiuojamės kolega ir jo reikšmingais darbais!

Artūro Tereškino darbus galite rasti čia.


Seimo kanceliarijos nuotr.

        
<strong>Teisės instituto projektas sėkmingai laimi podoktorantūros stažuočių konkurse! <strong>

LSMC Teisės instituto kartu su dr. Gabriele Taminskaite-Kočiūne pateiktas projektas laimėjo finansavimą Lietuvos mokslo tarybos rengiamame podoktorantūros stažuočių konkurse. Dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė, vadovaujant prof. dr. Ingridai Mačernytei-Panomariovienei, įgyvendins mokslinį projektą „Asmeninio-profesinio gyvenimo balansas: teisinės užtikrinimo priemonės ir jų įgyvendinamas“. Tyrimu siekiama išanalizuoti ir atskleisti profesinio ir asmeninio gyvenimo balanso užtikrinimo Lietuvoje teisines priemones, jų tikslus, taikymą bei veikimą praktikoje, kontekste tarptautinės ir Europos sąjungos bei nacionalinės konstitucinės teisės, taip pat lyginant su atskirais užsienio valstybių pavyzdžiais.

Sveikiname projekto vadovę ir stažuotoją!

Asocatyvi unsplash nuotrauka (Andrew Neel).

      
<strong>Kviečiame į tarptautinės privatinės šeimos teisės mokymus<strong>

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas įgyvendinęs projektą „E. mokymai apie Europos Sąjungos reglamentus dėl tarptautinių porų turto teisinių režimų“ (angl. E-training on EU Family Property Regimes, EU-FamPro), kviečia dalyvauti nemokamuose tarptautinės privatinės šeimos teisės nuotoliniuose mokymuose.

Mokymai skirti teisės specialistams, norintiems pagilinti žinias tarptautinės privatinės šeimos teisės srityje ir sužinoti daugiau apie ES reglamentus, reglamentuojančius tarptautinių porų turtinius santykius.

Registracija į mokymus (registruotis galima iki 2025 m. spalio 14 d.)

Daugiau apie EU-FamPro projektą

 
<strong>RIDOC 2023 konferencija<strong>

2023 m. gruodžio 8 d. Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Agnė Limantė dalyvauja Rijekos doktorantų konferencijoje RIDOC 2023 kaip komisijos narė, aptarianti doktorantų pranešimus. RIDOC konferencija skirta doktorantams, kurie nori pristatyti savo preliminarius tyrimų rezultatus mokslininkams ir praktikuojantiems teisininkams, taip pat aptarti šiuos rezultatus su kolegomis tarptautiniu lygmeniu. RIDOC konferencija skirta doktorantams, kurie nori pristatyti savo preliminarius tyrimų rezultatus mokslininkams ir praktikuojantiems teisininkams, taip pat aptarti šiuos rezultatus su kolegomis tarptautiniu lygmeniu.

Konferenciją organizuoja Rijekos universiteto Teisės fakultetas (Kroatija), kuris yra ilgametis Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto partneris. Konferencijos programą ir prieigos prie jos sesijų nuorodas rasite čia.

Asociatyvi nuotrauka pexels (Jonas Kakaroto).

  
<strong>Elgesio pataisos programų poveikio tyrimų paslaugos Lietuvos kalėjimų tarnybai</strong>

LSMC Teisės institutas ir Lietuvos kalėjimų tarnyba š.m. lapkričio 20 d. sutarė dėl projekto „Elgesio pataisos programų poveikio tyrimas“ vykdymo. Teisės instituto komanda Dr. Rūta Vaičiūnienė ir Goda Šleinotaitė vykdomo projekto metu sieks atskleisti psichoedukacinės pykčio valdymo programos poveikį dalyviams ir jų motyvaciją dalyvauti programos veiklose.

Vykdomas tyrimas apims teorinę ir empirinę dalis, kurių metu bus vertinamas programos vykdytojų pasiruošimas, elgesio korekcijos programos pritaikomumas, dalyvių motyvacija bei programos veiksmingumas, atsižvelgiant tiek į vykdytojų, tiek į dalyvių patirtis.

Daugiau apie projektą


Asociatyvi nuotrauka unsplash (Sincerely Media).

   
<strong>Smurto lyties pagrindu tyrimai pristatomi tarptautinės leidyklos Routledge išleistoje kolektyvinėje monografijoje</strong>

Tarptautiniu mastu pripažinta Routledge leidykla išleido Instituto mokslininkų koordinuotą kolektyvinę monografiją, kurioje nagrinėjami įvairūs smurto lyties pagrindu aspektai: Limantė, A.; Tereškinas, A., Vaičiūnienė, R. (eds) “Gender-Based Violence and Law: Global Perspectives and Eastern European Practices”. Routledge, 2023, ISBN 9781032469348.

Smurtas lyties pagrindu yra bendras terminas, vartojamas apibūdinti bet kokią smurto formą, nukreiptą prieš asmenį dėl jo lyties. Nors vyrai ir berniukai taip pat  patiria smurtą lyties pagrindu, daugiausia nuo jo nukenčia moterys: per visą gyvenimą su tokio tipo smurtu susiduria 1 iš 3 moterų. Būtent todėl smurtas lyties pagrindu dažnai naudojamas ir suprantamas kaip  „smurto prieš moteris“ sinonimas. Smurtas lyties pagrindu gali pasireikšti įvairiose vietose, įskaitant namus, darbo vietą, švietimo įstaigas ir viešąsias erdves, o smurtaujančiais asmenimis gali būti šeimos nariai, intymūs partneriai, kolegos ir aukštesnes pareigas užimantys asmenys darbe ir ugdymo įstaigose, pažįstami ir visiškai nepažįstami žmonės. Smurtas gali pasireikšti tiek internete, tiek fizinėje erdvėje, jis būna įvairių formų – fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis.

Vadovaujantis šiuo supratimu, knygoje pristatomi iššūkiai, su kuriais susiduriama kovojant su smurtu lyties pagrindu Europos šalyse, pagrindinį dėmesį skiriant Lietuvos atvejui. Be Lietuvos, kuri ir yra pagrindinis analizės objektas,  aptariamos ir kelios kitos regiono jurisdikcijos (pvz., Lenkija, Latvija ir kt.). Publikacijoje pastebima, kad posovietinės šalys, paveiktos sovietinio mentaliteto, stengiasi įveikti smurto artimoje aplinkoje „normalizavimą“ ir užtikrinti lyčių lygybę, tačiau siekdamos socialinių pokyčių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, susiduria su įvairiais iššūkiais.. Pavyzdžiui, politinės diskusijos ir neveiksnumas  dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo rodo, kad visuomenėje vis dar gajos patriarchalinės nuostatos ir smurtui palanki tradicinė lyčių tvarka. Politinės diskusijos Lietuvoje neretai atskleidžia, kad smurtas prieš moteris dažnai pateisinamas ir neutralizuojamas, aiškinant jį tik kaip piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitų priklausomybių pasekmę, o gilesnės socialinės ir kultūrinės priežastys nutylimos.

Publikacijoje pristatomi įvairūs teoriniai ir empiriniai tyrimai, bei nagrinėjami teoriniai klausimai, susiję su hegemoninio vyriškumo ir pabrėžto moteriškumo koncepcijomis, taip pat su moterų padėties visuomenėje problemomis ir socialiniais pokyčiais, veikiančiais moterų ir vyrų statusą šeimoje.

Knygos I dalyje daugiausia dėmesio skiriama teorinei, politinei ir teisinei reagavimo į smurtą lyties pagrindu sistemai. Šioje dalyje pateikiamos įžvalgos apie pasaulines feminizmo, moterų objektyvacijos ir seksualizacijos, vyriškumo ir jų sąsajų su smurtu prieš moteris problemas. Toliau aptariama tarptautinė ir Europos teisinė sistema, analizuojamas smurtas lyties pagrindu tarptautiniuose dokumentuose ir EŽTT praktikoje, ypatingą dėmesį skiriant Stambulo konvencijai ir regiono konstitucinių teismų praktikai. Vėliau, kolektyvinės monografijos II ir III dalyse, pristatomi konkretūs, daugeliu atvejų empiriniais duomenimis grįsti tyrimai. II knygos dalyje dėmesys sutelkiamas į smurtą artimoje aplinkoje, diskutuojant apie pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, korekcinį darbą skirtą keisti smurtavusių asmenų elgesį ir platesnes smurto artimoje aplinkoje prevencijos strategijas. Galiausiai III dalyje gilinamasi į smurtą lyties pagrindu viešosiose erdvėse, keliant probleminius klausimus , susijusius su nelygiaverčiais galios santykiais, dominavimu ir persidengiančia nelygybe.

Kolektyvinėje monografijoje yra šie skyriai:

  1. A Feminist Approach to Gender-Based Violence: The Role of Objectification and Sexualization of Women (Sandra Amankavičiūtė, Monika Žalnieriūtė)
  2. Failed Hegemonic Masculinity, Negative Emotions and Gender-Based Violence: Theories and Elaborations (Artūras Tereškinas)
  3. Gender-Based Violence in International Instruments and Case Law of the European Court of Human Rights (Agnė Limantė)
  4. The Istanbul Convention in the Constitutional Jurisprudence of Central and Eastern European States (Dovilė Pūraitė – Andrikienė)
  5. Approaches to Criminalisation of Domestic Violence in Central and Eastern European Countries (Jolanta Apolevič, Elżbieta Kuzborska-Pacha)
  6. The Changing Paradigm in Help Provision for Survivors of Intimate Partner Violence: Specialised Complex Help v Generic Social Help Model (Zuzana Vasiliauskaitė, Lilija Henrika Vasiliauskė, Evelina Dirmotaitė)
  7. Rethinking Work with Intimate Partner Perpetrators: New Prospects for the Successful Implementation of Batterer Intervention Programmes in Lithuania (Rūta Vaičiūnienė, Ilona Michailovič)
  8. Economic Empowerment of Women as a Factor Contributing to Prevention of Domestic Violence (Jolanta Apolevič)
  9. Gender-Based Violence against Women with Disabilities (Rokas Uscila, Dovilė Juodkaitė)
  10. Sexual Harassment at Workplace in Lithuania: What does the Silence Say?(Kristina Ambrazevičiūtė)
  11. What Makes Academia (Un)Safe: Experiences, Observations and Consequences of Gender-Based Violence in Different Stages of Individual Researchers’ Career (Vilana Pilinkaitė Sotirovič, Giedre Blažytė) (open access)
  12. Gender-Based Violence Online: Cyberstalking Overview in Lithuania (Liubovė Jarutienė, Ilona Laurinaitytė, Ilona Michailovič).


Džiaugiamės, kad lietuvių moksliniai tyrimai vis labiau matomi tarptautinėje erdvėje!

Autorių vardu
Agnė Limantė, Artūras Tereškinas, Rūta Vaičiūnienė

   
Previous
Next

Užsiprenumeruokite mūsų

NAUJIENLAIŠKĮ