Titulinis

2026 m. rugsėjo 30 d. „Grand Hotel Vilnius“ vykusioje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konferencijoje „Ilgaamžiškumo era: kuriame sistemas ilgesniam ir kokybiškam gyvenimui“, skirtoje Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto sociologė dr. Sarmitė Mikulionienė, dirbanti šio centro Teisės instituto įgyvendinamame mokslininkų grupių projekte VAM, skaitė pranešimą „Kaip kurti lanksčią, amžiui ir lytims jautrią darbo rinką ilgaamžiškumo eroje? Darbinio gyvenimo ilginimo prielaidos“. Remdamasi K. Nilsson (2024) „Tvaraus darbinio gyvenimo visoms amžiaus grupėms – SwAge“ teoriniu modeliu ir SHARE duomenimis (N=2745, 55 m. ir vyresni Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos darbuotojai), analizuotais CHAID algoritmais, mokslininkė pabrėžė, jog mechaninis pensinio amžiaus didinimas nebeužtikrina tvaraus aktyvumo vyresniame amžiuje. Tyrimas atskleidė drastišką teisinio reguliavimo poveikį: Estijos „švelnusis“ modelis, leidžiantis laisvai derinti pensiją ir darbines pajamas, lemia, kad tik 16 % 55 metų ir vyresnių dirbančių moterų ir 18 % tokių pat vyrų siekia kuo greičiau pasitraukti iš darbo rinkos. Tuo tarpu Lietuvos „griežtasis“ modelis sukelia sisteminį darbuotojų nuovargį – net 83 % minėto amžiaus dirbančių moterų ir 86 % vyrų nori išeiti į pensiją pasitaikius pirmai progai. Siekiant sudaryti palankias sąlygas ilgesniam darbiniam gyvenimui, mokslininkė siūlo diegti teisinį lankstumą (leidžiantį kiekvienam darbuotojui rinktis darbinės veiklos ir gaunamų pensinių išmokų derinius, tinkamus jo konkrečiai situacijai); stiprinti profesinės sveikatos stebėseną ir ligų prevenciją bei darbo vietos ergonomines savybes. Kartu svarbu darbovietėse taikyti lytims jautrius standartus – skatinančius darbo užduočių atlikimo autonomiją ir nediskriminavimą, stiprinančius darbuotojų socialinę įtrauktį bei emocinę sveikatą. Prioriteto tvarka ypatingą dėmesį ir lėšas būtina skirti žemesnio išsilavinimo darbuotojų darbo sąlygų tobulinimui bei kvalifikacijos kėlimui, nes būtent jie yra pažeidžiamiausi ilgalaikio užimtumo atžvilgiu. Taip adaptuoti socialiniai institutai leis ilgaamžiškumą paversti visuomenės stiprybės šaltiniu.

Pranešimas parengtas remiantis Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Vyresnio amžiaus moterų darbinio gyvenimo (ne)ilginimas: teisinė aplinka, garantijos ir ketinimai – VAM“ (sutarties Nr. S-MIP-24-29) rezultatais.

Rugsėjo 17–19 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Vaičiūnienė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja Goda Dainauskaitė dalyvavo jau šeštą kartą surengtoje kasmetinėje tarptautinėje konferencijoje „Punishment in Global Peripheries“ (liet. Bausmės globaliosiose periferijose“), kuri šiemet vyko Kazachstane, Astanoje. Ši Centrinės Azijos šalis tokiai konferencijai pasirinkta neatsitiktinai – Astana ir jos apylinkės buvo svarbi sovietinio nuteistųjų kolonijinio apgyvendinimo vieta, o dabar Kazachstane vyksta dinamiški bausmių vykdymo sistemos pokyčiai. Šiemet prie konferencijos organizatorių – Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė), Nacionalinio Litoralio universiteto (Argentina), A Korunjos universiteto (Ispanija) ir Šefildo universiteto (Jungtinė Karalystė) – prisidėjo ir Nazarbajevo universitetas (Kazachstanas).

R. Vaičiūnienė ir G. Dainauskaitė renginyje pristatė pranešimą „Penal Modernity at the European Periphery: Glocal Prison Governance in Lithuania“ (liet. Baudžiamasis modernumas Europos periferijoje: glokalus kalėjimų valdymas Lietuvoje). Mokslininkės pabrėžė, kad Lietuvos kalėjimai vis dar išlieka erdve, kurioje europinės bausmių vykdymo normos ir toliau susiduria su giliai įsišaknijusiu sovietinių bausmių praktikos palikimu. Dešimtmečius trukusios reformos įdiegė vakarietiškus vadybos elementus, tačiau sovietmečio praktika neišnyko. Užuot išstūmusios viena kitą, jos abi koegzistuoja, sukurdamos savitą glokalią kalėjimų valdymo formą. Čia globalūs ir europiniai baudžiamosios politikos modeliai yra interpretuojami iš naujo ir sujungiami su vietoje įsitvirtinusia institucine logika bei neformaliais galios santykiais. Pranešėjų atlikti tyrimai atskleidžia, kad ši situacija turėtų būti traktuojama ne kaip hibridizacija, o kaip aktyvus globalių  baudžiamosios politikos modelių ir vietos institucinės realybės susidūrimas.

Tarptautiniame akademiniame žurnale „Laws“ paskelbtas LSMC Teisės instituto mokslininkių dr. Dovilės Pūraitės-Andrikienės ir dr. Agnės Juškevičiūtės-Vilienės atvirosios prieigos straipsnis „Can a Referendum Reverse Constitutional Meaning? Constitutional Adjudication, Family Rights and the Limits of Constitutional Amendment in Lithuania“ (liet. „Ar referendumas gali pakeisti Konstitucijos nuostatų prasmę? Konstitucinė justicija, šeimos teisės ir Konstitucijos keitimo ribos Lietuvoje“). Straipsnyje analizuojamas grupės Seimo narių siūlymas surengti patariamąjį referendumą dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo, kuriuo šeimos samprata būtų siejama tik su vyro ir moters santuoka, motinyste bei tėvyste. Autorės nagrinėja, kokias ribas tokiai iniciatyvai nustato Konstitucinio Teismo išplėtota konstitucinė šeimos samprata ir pagrindinių teisių apsauga.

Autorės teigia, kad siūlomu pakeitimu būtų siekiama paneigti Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išplėtotą šeimos sampratą. Todėl vertinant referendumo iniciatyvą svarbu atsižvelgti ne vien į daugumos valią, bet ir į Konstitucijos keitimo ribojimus, oficialią konstitucinę doktriną bei teisinio tikrumo principą. Straipsnyje taip pat analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, Lietuvos įsipareigojimai pagal Europos žmogaus teisių konvenciją ir ES teisę bei lyginamoji konstitucinė jurisprudencija. Tyrimas pabrėžia konstitucinių teismų vaidmenį saugant pagrindines teises ir tais atvejais, kai dėl konstitucinių pakeitimų vyksta referendumai.

Visą atvirosios prieigos straipsnį galima rasti čia: https://www.mdpi.com/2075-471X/15/5/122

2026 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės dr. Kristina Ambrazevičiūtė, dr. Raimonda Bublienė ir dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė dalyvavo Tarptautinės darbo ir socialinės apsaugos teisės draugijos (ISLSSL) XV Europos kongrese, kuris vyko Liublianoje (Slovėnija). Šių metų kongreso dalyvius suvienijusi renginio tema ir pavadinimas – „Įtampa Europos socialinėje erdvėje – šiuolaikiniai nacionalinės ir Europos darbo bei socialinės apsaugos teisės iššūkiai“.

Dr. K. Ambrazevičiūtė pristatė pranešimą „Age and Gender Non-discrimination in Labour Law: Challenges for Older Working Women in the Baltic States“ (liet. Nediskriminavimas amžiaus ir lyties pagrindu darbo teisėje: vyresnio amžiaus dirbančių moterų iššūkiai Baltijos valstybėse), kuriame aptarė ir palygino Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyresnio amžiaus moterų padėtį darbo santykiuose: apsaugą nuo diskriminacijos dėl amžiaus ir lyties, darbo sąlygų individualizavimo galimybes ir teisinę apsaugą nutraukiant darbo santykius. Apibendrindama atliktą tyrimą, mokslininkė teigė, kad nors visose trijose valstybėse vyresnių moterų (55–64 m.) užimtumo rodikliai viršija Europos Sąjungos vidurkį, jų galimybes tęsti darbą remiančių teisinių priemonių pobūdis ir stiprumas skiriasi. Palyginimas taip pat parodė, kad nagrinėtų teisinių priemonių stiprumas tiesiogiai neatspindi vyresnio amžiaus moterų užimtumo lygio: stipresnės formalios teisinės garantijos nustatytos Lietuvoje, o aukščiausias 55–64 metų moterų užimtumo rodiklis – Estijoje. Tai leidžia daryti prielaidą, kad vyresnio amžiaus moterų išlikimą darbo rinkoje lemia platesnis veiksnių kompleksas, o darbo teisės reguliavimas yra tik viena jo dalis.

Šis pranešimas parengtas LSMC Teisės institutui įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Vyresnio amžiaus moterų darbinio gyvenimo (ne)ilginimas: teisinė aplinka, garantijos ir ketinimai“ (VAM). Plačiau apie šį projektą žr. https://teise.org/projektai/vam/

Dr. R. Bublienės ir dr. I. Mačernytės-Panomariovienės pranešime „Intersectional Discrimination and Equal Pay“ (liet. Sąveikinė diskriminacija ir vienodas darbo užmokestis) ekonominė nelygybė, nulemta moterų nedarbo ir mažesnių darbo pajamų, traktuojama kaip struktūrinė visuomenės nelygybė, kuriai būdinga galimybių stoka. Moterys dažniau nei vyrai susiduria su darbu ne visą darbo laiką, karjeros pertraukomis dėl priežiūros pareigų (motinystės ar kitų priežasčių), skurdo sąlygota profesine segregacija ir stiklinių lubų reiškiniu. Visa tai turi ilgalaikių pasekmių, daro poveikį darbo užmokesčio skaidrumui ir darbo pajamoms bei turi reikšmės būsimoms pensijoms.

Šis pranešimas parengtas LSMC Teisės institutui įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą podoktorantūros stažuotės projektą „Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas (MEDALIC)“. Plačiau apie šį projektą žr. https://teise.org/projektai/medalic/

Tarptautiniame atvirosios prieigos žurnale „Social Sciences“ publikuotas Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkių dr. Raimondos Bublienės, dr. Ingridos Mačernytės-Panomariovienės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentės dr. Aurelijos Burinskienės mokslo straipsnis „Intersectional Discrimination in Employment in the Digital Age: Sex, Age, Email Non-Use and Unemployment in the EU“ (Sąveikinė diskriminacija užimtumo srityje skaitmeniniame amžiuje: lytis, amžius, nesinaudojimas elektroniniu paštu ir nedarbas ES).

Šiame straipsnyje pasitelkiami 2016–2025 m. 27 ES valstybių narių „Eurostato“ duomenys ir taikomi dvipusio fiksuoto poveikio modeliai, siekiant ištirti ryšį tarp elektroninio pašto nenaudojimo ir nedarbo, atskirai vertinant 25–54 metų ir 55–74 metų vyrus bei moteris. Tyrėjos nustatė teigiamą ryšį tarp didesnio elektroninio pašto nenaudojimo lygio ir nedarbo 25–54 metų amžiaus grupėje. Tačiau šis ryšys nėra pakankamai stabilus: įtraukus konkrečioms šalims būdingas laiko tendencijas, rezultatai reikšmingai pasikeičia, o papildoma analizė taip pat kelia abejonių dėl aiškios priežastinės įvykių sekos. 55–74 metų grupės rezultatai nėra statistiškai įtikinami. Todėl autorės pabrėžia, kad nustatyti ryšiai turi būti suprantami kaip specifikacijai jautrios sąlyginės sąsajos, o ne priežastiniai ryšiai. Elektroninio pašto nenaudojimas savaime nėra skaitmeninių įgūdžių matas, o statistiniai duomenys neleidžia nustatyti, ar asmenys patyrė diskriminaciją ir kokie konkretūs veiksniai lėmė jų nedarbą. Iš analizuojamų duomenų negalima daryti išvados, kad sumažinus elektroninio pašto nenaudojimą sumažėtų nedarbas. Straipsnyje pažymima, kad tolesniuose sąveikinės diskriminacijos tyrimuose reikėtų atskirai nagrinėti konkrečias kliūtis, su kuriomis gali susidurti etninėms mažumoms priklausančios moterys, vyresnio amžiaus moterys ir moterys su negalia, kartu vengiant prielaidos, kad visų šių grupių patirtys yra vienodos.

Straipsnis parašytas LSMC Teisės institutui įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą podoktorantūros stažuotės projektą „Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas (MEDALIC)“. Plačiau apie šį projektą žr. https://teise.org/projektai/medalic/

Visą straipsnį galima perskaityti čia.

Šių metų rugsėjo 9 d. Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer dalyvavo Jogailos universitete (Krokuva, Lenkija) surengtoje Europos politinių tyrimų konsorciumo (ECPR) generalinėje konferencijoje. ECPR konferencija – didžiausias kasmetinis politologų susibūrimas Europoje, suburiantis tūkstančius mokslininkų ir praktikų pristatyti naujausių tyrimų ir skatinantis mokslinių tyrimų įžvalgas paversti praktiniais sprendimais.

Teisės instituto mokslininkė šioje konferencijoje skaitė pranešimą „Enablers of Illicit Finance: a Conceptual Framework“ („Neteisėtos finansinės veiklos įgalintojai: konceptualioji sistema“), kuriame pristatė drauge su Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos tyrėju dr. Omaru McDoomʼu atliktą tyrimą ir jo pagrindu parengtą straipsnį. Viešajame diskurse, politikos formavimo procese ir akademinėse diskusijose pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama profesionaliems finansinių nusikaltimų įgalintojams. Tokie didelio atgarsio sulaukę tyrimai, kaip „Panama Papers“, „Pandora Papers“ ir „FinCEN Files“, išryškino asmenų bei įmonių vaidmenį sudarant sąlygas pervesti lėšas ir steigti bendroves, naudojamas neteisėtoms lėšoms slėpti ir iš jų gauti naudą.

 Konferencijoje pristatytame straipsnyje autoriai sukūrė konceptualiąją sistemą, skirtą būtent tokiems neteisėtų finansų įgalintojams nustatyti ir atskirti juos nuo gretimų sąvokų, tokių kaip prieigos valdytojai (angl. gatekeepers), tarpininkai (angl. intermediaries), pagalbininkai (angl. facilitators) ir pagrindiniai vykdytojai (angl. principals). Išskiriama dešimt įgalinimo dimensijų, suskirstytų į apimties, sudedamąsias ir normatyvines kategorijas. Naujajame apibrėžime įvardijami veikėjai, kurie sąmoningai arba dėl aplaidumo leidžia asmenims ir korporacijoms slėpti, pervesti, apsaugoti, plauti, investuoti neteisėtai gautas ar pervestas lėšas arba naudotis iš jų gaunama nauda, taip sukeliant ekonominę, socialinę ar politinę žalą. Straipsnio pabaigoje skirtingos įgalintojų psichinės būsenos susiejamos su proporcingomis reguliavimo, priežiūros, švietimo, viešinimo ir sankcionavimo priemonėmis.

Šiemetinio 43-iojo Tarptautinio ekonominių nusikaltimų simpoziumo tema buvo „Turto susigrąžinimas ir teisinės valstybės principas – nusikalstamos veiklos pelno atėmimas: nuo retorikos prie realių rezultatų“ (angl. „Asset Recovery and the Rule of Law - Taking the profit out of crime – from rhetoric to results“). Džiaugiamės, kad šios milžiniškos konferencijos, vykusios rugpjūčio 23–30 dienomis Kembridžo universitete ir pritraukusios per 2000 ekspertų iš viso pasaulio, rengėjų sąraše įrašytas ir Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Teisės institutas. Šiame renginyje pranešimus skaitė du Teisės instituto mokslininkai – dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer ir dr. Skirmantas Bikelis. Be to, dr. I. Kerušauskaitė prisidėjo ir prie simpoziumo organizavimo. Jai talkino ir simpoziumo sekretoriate savanoriavusi LSMC Teisės instituto projektų administratorė Karolina Vysockytė.

Dr. I. Kerušauskaitė-Palmer, LSMC Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, šiais metais koordinavo dviejų dienų alternatyviąją programą „Geopolitinė strateginė korupcija ir neteisėti finansiniai srautai“ (angl. „Geopolitical strategic corruption and illicit finance – Under the auspices of the Centre of Development Studies, University of Cambridge and the Institute of Law, Lithuanian Centre for Social Sciences“). Ingrida tarė įžangos žodžius ir moderavo pirmas sesijas abi programos dienas – pristatė pagrindines sąvokas, strateginės korupcijos priemones, metodus ir apraiškas bei aptarė pagrindinius iššūkius ir klausimus, kuriuos nagrinėja akademinė literatūra, o paskutinę dieną apibendrino visą programą. Taip pat tyrėja perskaitė tris pranešimus, du iš jų – plenarinėse simpoziumo sesijose.  Pirmajame pranešime sesijoje „Ką turėtume daryti su susigrąžintais pinigais ir ką galime su jais daryti?“ (angl. „What should we do and what can we do with the money we recover?“) dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer pristatė knygos skyrių, kurį parašė kartu su dr. Skirmantu Bikeliu, apie konfiskuoto turto pakartotinį panaudojimą (angl. asset reuse). Ingrida aptarė jos ir Skirmanto sukurtą modelį, kaip jie kategorizuoja atgauto turto panaudojimą socialiniams ir administraciniams tikslams. Antrajame pranešime sesijoje „Plenarinis praktinis seminaras Nr. 48 – ką tai reiškia šiuolaikiniame pasaulyje?“ (angl. Plenary Workshop 48 –  what does it mean in the modern world?") Ingrida kalbėjo apie korupciją ir socialines normas bei skirtumą tarp tapatybinio ir „vienkartinio“ korupcijos suvokimo. Paskutinę simpoziumo dieną mokslininkė skaitė pranešimą ir diskutavo apie žurnalo „International Journal of Economic Crime“ strategiją. Ingrida yra šio tarptautinio mokslinio žurnalo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja.

Dr. Skirmantas Bikelis simpoziume pristatė du pranešimus. Sesijoje „Turto konfiskavimas be apkaltinamojo nuosprendžio“ tyrėjas savo pranešime „Civil (?) Confiscation in Lithuania and the EU Legal Framework“ kalbėjo apie civilinį konfiskavimą – tai sritis, kurią mokslininkas tiria daug metų ir yra publikavęs ne vieną mokslinį darbą šia tema. Sesijoje „Ko ir kokių aspektų trūksta diskusijose apie strateginę korupciją ir neteisėtus finansinius srautus?“ Skirmantas perskaitė antrąjį pranešimą „Threats as Strategic Corruption?“ apie geopolitinės (strateginės) korupcijos sampratą.

Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Teisės instituto vykdomo projekto VAM vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Sarmitė Mikulionienė dalyvavo 17-ojoje Europos sociologų asociacijos (ESA) konferencijoje „Demokratijos stiprinimas: socialinis veiksmas, solidarumas ir tvari ateitis“ (angl. Strengthening Democracies: Social Action, Solidarity, and Sustainable Futures).

2026 m. rugpjūčio 25-28 d. Varšuvoje (Lenkija) vykusioje konferencijoje mokslininkė pristatė pranešimą, nagrinėjantį veiksnius, skatinančius vyresnio amžiaus gyventojų norą kuo greičiau užbaigti darbinį gyvenimą arba jį tęsti. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas lyčių skirtumų analizei. Pranešimų sesijoje, skirtoje socialiniam teisingumui ir amžizmui darbe, dr. S. Mikulionienė skaitė pranešimą „Ilgesnio darbinio gyvenimo veiksniai: lyčių profiliai“ (angl. Determinants of Extended Working Lives: Gendered Profiles). Pranešime buvo pristatyti vykdomo projekto „Vyresnio amžiaus moterų darbinio gyvenimo (ne)ilginimas: teisinė aplinka, garantijos ir ketinimai“ (VAM) rezultatai.

Tyrimo metu, naudojant SHARE duomenų bazės mikroduomenis (N = 2 745), buvo nagrinėjami ir lyginami Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos vyresnio amžiaus (55 metų ir vyresnių) darbuotojų ketinimai (ne)dirbti. Ypač kontrastingos yra Estijos ir Lietuvos situacijos. Estijos vyresniajai dirbančiųjų kartai būdingas „lankstusis“ (švelnusis) išėjimo į pensiją modelis – net 84 % vyresnio amžiaus darbuotojų pageidauja išlikti aktyvūs darbo rinkoje. Tuo tarpu Lietuvoje dominuoja „kietasis“ išėjimo į pensiją modelis, kur dėl sistemos nelankstumo kyla vyresniosios darbuotojų kartos sisteminis nuovargis – net 85 % darbuotojų išreiškia norą kuo anksčiau pasitraukti iš darbo rinkos.

Remiantis „SwAge“ metodika ir atlikta sprendimų medžių analize, tyrime išskirti specifiniai barjerai ir motyvaciniai veiksniai, kurie tiesiogiai priklauso nuo darbuotojų lyties bei išsilavinimo lygio. Tyrimo rezultatai rodo, kad vien mechaninis pensinio amžiaus ilginimas nėra pakankama priemonė siekiant išlaikyti vyresnio amžiaus žmones darbe.

Mokslininkė pabrėžia, kad valstybės politika turėtų orientuotis į:
1.  Lankstumą, pritaikytą prie sveikatos būklės: būtina pereiti nuo griežto modelio prie darbuotojų sveikatos būklei adaptuotų sprendimų.
2. Lytims jautrius darbo psichosocialinės atmosferos rodiklius: labai svarbu, kad darbo aplinka būtų pritaikyta atsižvelgiant į lytims skirtingus prioritetinius veiksnius, skatinančius vyresnio amžiaus darbuotojus pasirinkti kuo ilgiau būti aktyviais darbo rinkos dalyviais.

Dr. S. Mikulionienės dalyvavimas konferencijoje ir atliktas tyrimas yra finansuojami projekto „Vyresnio amžiaus moterų darbinio gyvenimo (ne)ilginimas: teisinė aplinka, garantijos ir ketinimai“ (VAM, sutarties Nr. S-MIP-24-29) lėšomis.

Nepaisant kultūrinių ir teisinių skirtumų, sharentingʼas (angl. sharing (dalijimasis) + parenting (tėvystė)), arba tėvų polinkis fiksuoti ir viešinti savo vaikų gyvenimo akimirkas internete, yra pasaulinis reiškinys, jau skaičiuojantis trečią dešimtmetį. Vis dėlto pripažįstama, kad tokia plačiai paplitusi tėvų asmeninės saviraškos forma kelia nemažai etinių ir teisinių problemų. Kyla grėsmė vaikų teisei į privatumą, nes jų atvaizdai ir asmeninė informacija viešinami be jų sutikimo, be to, tai gali lemti ilgalaikes pasekmes, tokias kaip skaitmeninės tapatybės vagystė, elektroninės patyčios ar netinkamas, nusikalstamas atvaizdų panaudojimas.

Skyriuje „Balancing public and private. Sharenting and child rights in the Baltic States“ (publikuotas monografijoje „Transdisciplinary Perspectives on Sharenting. Parenting, Privacy, and Consent“, Routledge, 2026) LSMC Teisės instituto mokslininkės dr. Kristina Ambrazevičiūtė ir dr. Agnė Limantė bei Tartu universiteto prof. Merle Eriksen nagrinėja dalijimosi informacija apie vaikus internete reiškinį vaikų teisių apsaugos požiūriu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tyrėjos atkreipia dėmesį, kad nė viena iš šių valstybių  nėra sukūrusi specialiai sharentingʼui skirto teisinio reguliavimo ar aiškių gairių. Atsižvelgiant į tokį teisinio reguliavimo nebuvimą, šiame skyriuje vertinama, ar šiuo metu galiojanti teisė užtikrina veiksmingą vaikų apsaugą, kai jų skaitmeninė tapatybė formuojama internete dar prieš jiems įgyjant galimybę savarankiškai spręsti dėl savo tapatybės viešinimo.

Atlikusios empirinį tyrimą mokslininkės daro išvadą, kad visos trys Baltijos valstybės turi pakankamą teisinį pagrindą spręsti su sharentingʼu susijusias situacijas. Šį pagrindą sudaro konstitucinė teisė į privatų gyvenimą, vaiko teisė išreikšti savo nuomonę, tėvų pareigų ir atsakomybės apibrėžimas bei vaiko interesų prioriteto principas. Todėl veiksmingiausias šioje srityje kylančių problemų ir grėsmių sprendimo būdas būtų ne naujų teisinių priemonių kūrimas, bet sistemingas švietimas ir praktinių gairių tėvams rengimas, nes, pasak tyrėjų, Baltijos valstybėse pagrindinė problema kyla ne dėl tėvų piktavališkumo, o dėl informuotumo ir supratimo stokos apie galimas vaiko skaitmeninio pėdsako pasekmes.

Su monografija, kurioje publikuotas LSMC TI ir Tartu universiteto mokslininkių skyrius, galima susipažinti ir ją įsigyti čia