Titulinis

Džiugu pranešti, kad Lietuvos mokslo taryba skyrė finansavimą Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės dr. Gabrielės Taminskaitės-Kočiūnės podoktorantūros stažuotės projektui „Asmeninio ir profesinio gyvenimo balansas: teisinės užtikrinimo priemonės ir jų įgyvendinimas“ (LEGATO), kurį ji vykdo nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2027 m. spalio 31 d.

Atliekant tyrimą analizuojamos profesinio ir asmeninio gyvenimo balansą Lietuvoje užtikrinančios teisinės priemonės, jų tikslai ir taikymas praktikoje. Bus siekiama išnagrinėti, kaip Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės keliami reikalavimai yra integruojami nacionalinėje, ypač Lietuvos, teisinėje sistemoje (pvz., reikalavimas užtikrinti vaiko ryšį su abiem iš tėvų bei sudaryti galimybes motinoms sklandžiau grįžti į darbo rinką) ir kokios teisinės priemonės taikomos išskirtinai tik Lietuvoje nacionaliniu lygiu.

Šis tyrimas naujas tuo požiūriu, kad jo dalyje bus siekiama identifikuoti ir atskleisti, kokie teisiniai įrankiai (ir su jais susijusios garantuojamos paslaugos bei priemonės), numatyti asmeninio ir profesinio gyvenimo balansui užtikrinti, yra, turėtų ir galėtų būti skirti ne tik šeimoms, bet ir vienišiems bei teisiniu pagrindu paremtų šeiminių įsipareigojimų neturintiems, darbingo amžiaus asmenims.

Pasitelkdama lyginamosios analizės metodą bei viešai prieinamus tokius rodiklius, kaip visuomenės ir atskirų jos grupių pragyvenimo lygis, sveikatos lygis, pasitenkinimo gyvenimo kokybe lygis, šalies vidutinis atlygis, demografinė situacija etc., dr. G. Taminskaitė-Kočiūnė sieks nustatyti galimas gerąsias perimtinas arba vengtinas užsienio teisines praktikas, taikomas asmeninio ir profesinio gyvenimo balansui užtikrinti. 

Vykdant projektą planuojama publikuoti tyrimo rezultatus apibendrinančią monografiją lietuvių k., kurios pabaigoje bus pateikiamos rekomendacijos nagrinėjamai problemai spręsti. Taip pat tarpinius tyrimo rezultatus planuojama pristatyti mokslinėse konferencijose, mokslo populiarinimo straipsniuose.

Podoktorantūros stažuotoja – dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė.

Podoktorantūros stažuotės vadovė – prof. dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė.

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-23-106/5T-1.

Daugiau informacijos apie projektą čia.

Kalbant apie 1991 m. sausio įvykius, Lietuvos akademinėje bendruomenėje vis dar trūksta įžvalgų apie gilesnį teorinį sąvokų „nusikaltimas“, „nukentėjusysis“ ir „auka“ supratimą šio konkretaus nusikaltimo kontekste. Tad šio straipsnio tyrimo objektas yra pats sausio įvykių nusikaltimas ir auka, arba nukentėjusysis, kaip jie apibrėžiami Lietuvos teisinėje sistemoje, ir tai, kaip save reflektuoja pačios aukos.

Straipsnio autorė dr. Monika Rogers pabrėžia, kad Sausio 13-osios įvykių auka Lietuvos teisiniame, kriminologiniame ir viktimologiniame diskursuose nuo tipinės tarptautinių nusikaltimų „idealios aukos“ skiriasi tuo, kad nėra silpna ir pasyvi, ir būtent šiuo aspektu neatitinka klasikinio „idealios aukos“ apibrėžimo. Šių įvykių aukos teisiniame diskurse vaizduojamos kaip itin svarbi lietuvių politinės tautos dalis, aktyvūs Laisvės gynėjai, gynę Lietuvos Valstybę ir jos nepriklausomybę.

Tyrėja, išnagrinėjusi interviu su Sausio 13-osios įvykių aukomis bei liudininkais medžiagą, daro išvadą, kad daliai nukentėjusių asmenų sunku priimti „herojaus“ etiketę ar net apskritai pripažinti aukos statusą, priešingai, nukentėjusieji per šiuos įvykius nesitapatina su pasyvios aukos statusu, yra orios ir iniciatyvios asmenybės.

Su atviros prieigos straipsniu galima susipažinti čia.

Projektą „Sausio 13-osios byla ir įvykiai: teisinis, kriminologinis ir istorinis tyrimas“ (SAUSIO13) ir jo pagrindu parengtą straipsnį pagal Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LIP-20-71.

Džiaugiamės, kad Lietuvos mokslo taryba pagal jos remiamą priemonę „Mokslininkų grupių projektai“ skyrė finansavimą Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) įgyvendinamam projektui „Viltis būti paleistam: laisvės atėmimo iki gyvos galvos įgyvendinimas ir poveikis Lietuvoje“ (IMPACT). LSMC TI tyrėjų komanda jį vykdys 2025-11-12–2028-04-28 laikotarpiu.

2019 m. Lietuvoje priimti teisės aktų pakeitimai, kai laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys asmenys įgijo teisę kreiptis dėl šios bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų, jei jie jau atlikę bent 20 metų bausmės ir atitinka kitus teismo nustatytus reikalavimus. Vis dėlto Lietuvos įstatymų leidėjo įdiegta dviejų pakopų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo procedūra sukėlė didelį susirūpinimą dėl jos atitikties Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) kriterijams ir jos gebėjimo suteikti institucinę viltį šią bausmę atliekantiems asmenims.

IMPACT projekto vykdymo metu, taikant daugiametodį bei tarpdisciplininį požiūrį, bus kritiškai išnagrinėta griežčiausios bausmės Lietuvoje raida nuo mirties bausmės panaikinimo iki EŽTT sprendimo ir įvertintas dabartinis jos įgyvendinimas iš tiesiogiai su ja dirbančių specialistų perspektyvos. Taip pat bus gilinamasi į laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo ir darbo su šia nuteistųjų grupe realias patirtis, atliekant interviu su iki gyvos galvos nuteistais asmenimis ir kalėjimų darbuotojais. Peržengdami kalėjimo sienas ir siekdami suprasti tiek praktikų, tiek nuteistųjų kasdienybę, IMPACT projekto vykdytojai sieks nustatyti, kiek naujoji bausmės sušvelninimo procedūra suteikia realią viltį nuteistiesiems kada nors būti paleistiems į laisvę.

Projekto tyrėjų komandą sudaro: dr. Catherine Appleton (projekto vadovė), prof. dr. Artūras Tereškinas, doc. dr. Simonas Nikartas, dokt. Goda Dainauskaitė ir Ieva Ruzgytė.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-25-78.

Daugiau informacijos apie projektą čia.

2026 m. pradžioje LSMC Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Salomėja Zaksaitė kartu su Benu Lastausku tarptautiniame žurnale „Journal of Cultural Analysis and Social Change“ publikavo straipsnį „Organisational Model of the Nuremberg Trials: Between Law, History and Criminology“ (liet. „Niurnbergo procesų organizacinis modelis: tarp teisės, istorijos ir kriminologijos“).

Nors Niurnbergo procesai vertinami teigiamai dėl to, kad įtvirtino individualios baudžiamosios atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus principą, šiame straipsnyje aptariamos ir galimos neigiamos jų pasekmės, įskaitant nugalėtojų neklystamumo riziką, selektyvų tarptautinės teisės taikymą bei tikrųjų Antrojo pasaulinio karo kaltininkų „išblukinimą“. Procesus vykdė pergalingos Sąjungininkų valstybės, todėl kilo susirūpinimas dėl galios ir politinių interesų įtakos teismų veiklai. Šie teismo procesai galėjo būti panaudoti siekiant pateisinti nugalėtojų veiksmus ir įtvirtinti jų pokarinę viršenybę.

Autoriai publikacijoje daro išvadą, kad Niurnbergo procesų organizavimas pirmiausia buvo politinis, o ne teisinis projektas, kuriame teisė buvo pasirinkta kaip priemonė tikslui pasiekti. Vien tai, kad politiniais susitarimais buvo nuspręsta proceso metu nevertinti valstybių nugalėtojų veiksmų karo metu teisėtumo, rodo nutolimą nuo vieno iš pamatinių Vakarų teisės tradicijos principų – kad politika turi būti pavaldi teisei (o ne atvirkščiai). Straipsnyje pažymima, kad tokia Niurnbergo procesų kritika, grindžiama kritinės kriminologijos dvasia, gali būti „apversta“ bei pritaikyta ir kitiems procesams ar net visai (tarptautinei) baudžiamajai teisei.

Visą straipsnį galima perskaityti čia.

2026 m. sausio 16 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pristatyta LSMC Teisės instituto mokslininkių dr. Salomėjo Zaksaitės, dr. Sigitos Černevičiūtės ir dr. Monikos Rogers parašyta knyga „Sausio 13-osios byla ir įvykiai: tarp teisės, kriminologijos ir istorijos“.

Renginyje knygos autorės pirmiausia atskleidė savo asmeninį santykį su Sausio 13-osios įvykiais ir byla – tai, kas inspiravo imtis šios temos, ir tuo pat metu pabrėžė, kad, nepaisant asmeninių biografinių detalių ir to, kad buvo analizuojami tautos sąmonėje jau sakralūs tapę įvykiai, į tiriamąją medžiagą žvelgta be patoso, iš mokslinių tyrimų perspektyvos. Kadangi ši tyrimas tarpdisciplininis, sudėtinga, anot S. Zaksaitės, buvo suderinti istorijos mokslo, politologijos, kriminologijos ir teisės sąvokas bei prieigas. M. Rogers pastebėjo, kad ši knyga unikali tuo, kad įvykiai ir byla tiriami darant tris – viešojo diskurso, kaltininko ir aukos patirties – pjūvius. Anot diskusijoje dalyvavusio Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Nerijaus Šepečio, studijoje pasitelkti aukos ir viešojo diskurso pjūviai padėjo suprasti ir permąstyti, kaip vyko byla, koks nusikaltimas buvo padarytas. Vilniaus universiteto docentė dr. Dalia Bukelevičiūtė taip pat akcentavo šios knygos kaip tarpdisciplininio tyrimo vertę. Įprastai būna istorinis ir teisinis įvykių vertinimai, ir neretai jie nesutampa. O šioje studijoje bandoma rasti kompromisą tarp šių dviejų vertinimų.

Knygoje bandoma atsakyti, kaip po įvykių buvo ieškoma teisingumo. Reikšmingą studijos dalį sudaro aukų patirčių analizė. M. Rogers, rinkusi ir tyrusi šias patirtis, teigė, kad įvykių aukos, liudininkai pripažino, jog jau vien tai, kad įvyko teisminiai procesai ir buvo paskelbti nuosprendžiai, padėjo jiems pasijusti, kad teisingumas pasiektas. Jų sąmonėje tik M. Gorbačiovas iškyla kaip vienintelė simbolinė figūra, likusi nenubausta. Įdomu tai, kad, anot S. Zaksaitės, M. Gorbačiovo atsakomybės klausimas buvo tarsi jungiamoji grandis tarp aukų ir kaltinamųjų. Pastarieji jautėsi jo palikti ir išduoti. Kodėl M. Gorbačiovas net nebuvo apklaustas? Šis ir daugybė kitų dar neatsakytų klausimų, taip pat ir kada nors visuomenei tapsiantys prieinami 700 bylos tomų, renginio dalyvių manymu, bus paskata šiuos istorinius įvykius dar ištisus dešimtmečius analizuoti įvairių disciplinų pjūviais.

Mokslo studiją galite rasti čia.

Projektą „Sausio 13-osios byla ir įvykiai: teisinis, kriminologinis ir istorinis tyrimas“ (SAUSIO13) ir jo pagrindu parengtos mokslo studijos leidybą pagal Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LIP-20-71.

2025 m. pabaigoje tarptautiniame žurnale „International Review of Intellectual Property and Competition Law“ (IIC) publikuotas LSMC Teisės instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Matulionytės straipsnis „Reconceptualising the Reproduction Right in the Age of AI“ (liet. „Atgaminimo teisės permąstymas dirbtinio intelekto amžiuje“).

Daugelį metų intelektinės nuosavybės teisės klausimus nagrinėjanti dr. R. Matulionytė teigia, jog parašyti šį straipsnį paskatino kūrėjų bendruomenių pasipiktinimas, kilęs stebint, kaip dirbtinio intelekto (DI) algoritmai mokomi, naudojant milijonus kūrinių be jų kūrėjų leidimo.

Atgaminimo teisė yra aktualizuojama skirtingais DI kūrimo proceso etapais, pavyzdžiui, formuojant mokymo duomenų rinkinius, kai sukuriamos bent jau laikinos technologinės kopijos. Tačiau ekspertų nuomonės iš esmės išsiskiria dėl to, ar pats apmokytas DI modelis savyje talpina mokymo duomenų kopijas ar joms lygiaverčius atitikmenis. Šiame straipsnyje teigiama, kad nors dirbtinio intelekto modeliai galbūt nesukuria skaitmeninių mokymo duomenų kopijų taip, kaip jos suprantamos tradiciškai, vis dėlto kūrinių „įsisavinimas“ mokymo metu yra funkciškai lygiavertis jų saugojimui modelyje. Todėl tokie duomenys turėtų būti laikomi atgaminimo teisės objektu.

R. Matulionytė daro išvadą, kad atėjo laikas atnaujinti atgaminimo teisę, į ją įtraukiant naują kūrinių naudojimo rūšį, t. y. kūrinių „įsisavinimą“ dirbtinio intelekto modeliuose DI mokymo proceso metu. Kadangi toks atgaminimo teisės sampratos išplėtimas paveiktų ir kitų suinteresuotųjų šalių, ypač DI pramonės, interesus, gali tekti svarstyti šios teisės išimtis ir apribojimus, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp įvairių privačių ir viešųjų interesų.

Straipsnį anglų kalba galima rasti čia.

LSMC Teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis gruodžio 10 d. dalyvavo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengto 8-ojo Nacionalinio žmogaus teisių forumo (NŽTF) diskusijoje ,,Kokia tarptautinės žmogaus teises saugančios tvarkos ateitis?“ Ji vyko ką tik paskelbus JAV nacionalinę saugumo strategiją, bet dar iki atakos prieš Venesuelą. Tačiau sesijos klausimas išlieka aktualus ir vis aktualėja. Tąkart diskusija daugiausia sukosi apie tarptautinės teisės ignoravimą Ukrainoje ir Palestinoje, ypač Gazoje.

S. Bikelis išsakė mintį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nustatyti standartai genocido nusikaltimui (Vasiliausko, Drėlingo bylos, kur jie pripažinti kaltais dėl dalyvavimo Lietuvos partizanų genocide) yra labai liberalūs, kur kas laisvesni nei tie, kurie taikomi tarptautinių baudžiamųjų teismų. Tad, jei Lietuvoje būtų teisiami asmenys, atsakingi dėl nusikaltimų Gazoje, genocido, kaip jis suprantamas Lietuvoje, požymius įrodyti būtų gan nesunku (turint omenyje nusikaltimo sampratą, ne įrodymų surinkimo praktines aplinkybes ir sunkumus). Juolab masto skirtumai, lyginant totalinį Gazos naikinimą ir partizanų žudymus, yra gan akivaizdūs. Genocidinio tikslo įrodymų irgi netrūksta, jie išsamiai aprašyti Jungtinių Tautų nepriklausomų ekspertų tyrimo komisijos okupuotoms Palestinos teritorijoms (apimant ir Rytų Jeruzalę) bei Izraeliui išvadose. Net gal labiau diskutuotinas genocidinis tikslas Lietuvos partizanų (kaip reikšmingos tautos išlikimui dalies) žudymo nusikaltimuose.

Lietuvos pozicijos kontekste svarbi ir Forumo išvakarėse LAT priimtoje nutartyje Paleckio byloje dėl genocido menkinimo išsakyta mintis, kad ,,tarptautiniai nusikaltimai gali būti neigiami ar menkinami ne tik vartojant tiesmukišką kalbą, bet ir, be kita ko, panaudojant nutylėjimus, prisidengiant atsargiomis formuluotėmis ar hipotezėmis, kurios nekeičia tokių pasisakymų esmės“ (byla Nr. 2K-173-1073/2025).

Diskusijoje buvo nemažai pesimistiškai realistinės tonacijos – gyvename dūžtančių formų pasaulyje. Vis dėlto mūsų pareiga – tinkamai dalyvauti procese ir tvirtai stovėti teisingoje pusėje, nepaisant jėgų balanso ir formų trapumo.

Analogiško principo reikalaujama laikytis Konvencija dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį: pasak Tarptautinio Teisingumo Teismo (2007 metų sprendimas), Konvencija įpareigoja šalis imtis veiksmų net ir tuomet, kai pavienės valstybės veiksmai negalėtų patys savaime užkardyti genocido, nes siekiamą rezultatą gali leisti pasiekti bendri kelių valstybių veiksmai. *- Forume neteisingai citata priskirta Tribunolui nusikaltimams buvusioje Jugoslavijoje tirti.

Diskusijos lietuvių kalba įrašas.

Nuotraukos forumo organizatorių.

Nors vaikai šiuo metu tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse teisinėse sistemose visuotinai pripažįstami žmogaus teisių turėtojais, vis dėlto realiame gyvenime vaiko teisių įgyvendinimas susiduria su kliūtimis. Tad pagrindinis LSMC Teisės instituto parengtos monografijos „Children’s Rights in Central and Eastern Europe: Comparative Analysis with a Spotlight on Lithuania“ (liet. „Vaiko teisės Vidurio ir Rytų Europoje: lyginamoji analizė, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvai“) tikslas buvo prisidėti prie vaiko teisių apsaugos sistemų tobulinimo pateikiant įrodymais grįstas įžvalgas ir rekomendacijas.

Knygoje trijų Baltijos šalių, Lenkijos, Slovėnijos, Vengrijos, Kroatijos ir Rumunijos tyrėjai nagrinėja įvairius vaiko teisių aspektus, įtvirtintus Vidurio ir Rytų Europos regiono konstitucinėje, civilinėje, administracinėje, darbo ir baudžiamojoje teisėje, taip pat aptariami nauji XXI amžiui būdingi klausimai (įtraukusis ugdymas, tautinių mažumų vaikų teisės, vaikų privatumo ir asmens duomenų apsauga ir kt.). Šioje monografijoje taikoma lyginamoji Lietuvos ir kitų šalių teisinių sistemų analizė ypač vertinga politikos formuotojams, praktikams ir akademinei bendruomenei, nes leidžia identifikuoti gerąsias praktikas ir pasimokyti iš skirtingų šalių patirties. Tuo pat metu šis leidinys užpildo spragą akademinėje literatūroje, sutelkdamas dėmesį į Vidurio ir Rytų Europos regioną, kuris pasaulinėse diskusijose apie vaikų teises dažnai likdavo nepakankamai atstovaujamas ir analizuojamas.

Suinteresuota auditorija tarptautiniu mastu pripažintoje leidykloje „Springer Nature“ atvirąja prieiga išleista knyga galės naudotis be jokių finansinių įsipareigojimų.

Kolektyvinės monografijos atvirąja prieiga publikavimą parėmė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), skyrusi finansavimą LSMC Teisės instituto projektui „Tarpdisciplininis įvairių šalių mokslininkų dialogas vaiko teisių tema: kolektyvinės monografijos užsienio leidykloje publikavimas“ (VAIKAI), sutarties Nr. S-LISs-25-3.

Su atviros prieigos knyga anglų kalba galima susipažinti čia.