Titulinis

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės dr. Agnė Limantė ir dokt. Monika Šukytė kartu su Vilniaus universiteto mokslininke dr. Neringa Gaubiene publikavo pirmąjį išsamų mokslinį darbą lietuvių kalba apie dirbtinio intelekto (DI) taikymo galimybes ir iššūkius teismuose.

Monografijoje nuodugniai aptariamos įvairios temos, susijusios su DI panaudojimu teismų sistemoje. Skaitytojams pristatoma dirbtinio intelekto samprata ir rūšys, naudojimas teisėsaugos srityse. Vėliau atsižvelgiant į skirtingų šalių praktiką aptariama dirbtinio intelekto įrankių, naudojamų teismuose, įvairovė – nuo virtualaus asistento iki generatyvaus dirbtinio intelekto.

Svarbus monografijos akcentas dedamas diskusijoje, kaip dirbtinio intelekto taikymas teismuose galėtų būti suderinamas su esminiais etiniais ir teisiniais principais – siekiant išvengti sisteminio šališkumo, užtikrinti teisę į teisingą teismą bei apsaugoti asmens duomenis.

Leidinys aktualus ne tik akademinei bendruomenei – tai svarbi publikacija teismų sistemos atstovams, politikos formuotojams, kurių darbotvarkėse vis dažniau atsiranda klausimų, susijusių su šiuolaikinėmis technologijomis.

Monografiją galite rasti čia.

Monografija parengta ir išleista vykdant Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) finansuojamą projektą TeismAI (sutarties Nr. S-MIP-23-73).

2025 m. birželio 9–11 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis papildė Lietuvos kriminologų tarptautinių akademinių kelionių kryptis ir apsilankė Švedijoje vykusiame kasmetiniame Stokholmo kriminologijos simpoziume.

Simpoziumas nuo pirmųjų akimirkų mokslininkui sukėlė įspūdį – į renginio atidarymą kvietė tradicinė įžanginė diskusija, kurioje simpoziumo laureatai – Frances Crook (Jungtinė Karalystė) ir Bryan Stevenson (Jungtinės Amerikos Valstijos) – diskutavo su Švedijos teisingumo ministru Gunnar Strömmer ir Švedijos nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos direktoriumi Jonas Trolle. Diskusija buvo fokusuota į nepilnamečių nusikalstamumo prevenciją, atsižvelgiant į Švedijoje kylančius iššūkius. Laureatų akcentas – nepamiršti, kad vaikai yra vaikai, o ne monstrai.

Simpoziumo laureatai vėliau kvietė ir į savo paskaitas, kuriose Frances Crook praplėtė diskusiją apie nepilnamečius baudžiamosios justicijos sistemoje, akcentuodama Anglijos ir Velso situaciją – nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ribą bei institucijas, kuriose kalinami nepilnamečiai. Bryan Stevenson paskaitos metu tris žinutes kriminologams apipynė savomis patirtimis – kvietė kriminologus prisiliesti prie tiriamų reiškinių, atsiriboti nuo klaidingų naratyvų, kurių kyla dėl problemų nagrinėjimo per atstumą, bei turėti vilties.

Simpoziume dr. Skirmantas Bikelis pristatė pranešimą, kuriame aptarė trejetą alternatyvų, kaip Europoje siekiama spręsti turto legalizavimo baudžiamojo persekiojimo neefektyvumo problemą. Vokiškąjį sprendimą, įtrauktą ir į naująją turto konfiskavimo direktyvą (1260/2024), kuriuo konfiskavimo procesas baudžiamajame procese leidžiamas po baudžiamojo persekiojimo nutraukimo. Lietuviškąjį, kuriuo po baudžiamojo persekiojimo nutraukimo pereinama į civilinį procesą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Praktika rodo, kad šio sprendimo efektyvumas yra itin aukštas. Ir Latvijos sprendimą, labai ginčytiną, kuriuo, visų pirma, mažinamas įrodinėjimo standartas kaltinant turto legalizavimu (t. y. kvestionuojamas vienas pamatinių baudžiamojo proceso principų), ir, antra, numatoma turto konfiskavimo galimybė baudžiamajame procese nebaigus turto legalizavimo baudžiamojo persekiojimo. Pastaroji galimybė kelia klausimų dėl nekaltumo prezumpcijos sprendžiant kaltės klausimą, nes tokioje byloje turtas dar iki nuosprendžio būtų pripažintas nusikalstamos kilmės, t. y. teismas dar iki nuosprendžio pasisakytų dėl nusikaltimo, kuriuo asmuo kaltinamas, esminių požymių.

Gegužės 15–16 dienomis VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete jau 15-ąjį kartą įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Business and Management 2025“. Daugiau nei 200 dalyvių iš 31 pasaulio šalies subūrusiame renginyje šiemet pranešimą skaitė ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė-stažuotoja dr. Raimonda Bublienė. Ji šiuo metu įgyvendina Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą podoktorantūros stažuotės projektą „Daugialypės diskriminacijos ir darbo pajamų analizė: Europos valstybių teisinio reguliavimo lyginamasis tyrimas“ (MEDALIC).

Vienoje iš aštuonių konferencijos sekcijų „Legal Business Environment“ (liet. Teisinė verslo aplinka) dr. R. Bublienė pristatė temą „Impact of Multiple Discrimination to the Application of the Principle of Equal Pay“ (liet. Daugialypės diskriminacijos poveikis vienodo darbo užmokesčio principo taikymui). Pranešimo metu mokslininkė aptarė, kaip skirtingų diskriminacijos formų, pavyzdžiui dėl lyties, amžiaus, etninės kilmės ir kitų pagrindų, sąveika gali lemti sudėtingesnes diskriminacijos formas, kurios dažnai lieka nepastebėtos ar sunkiai įrodomos.

Pasak tyrėjos, stiprinant vienodo darbo užmokesčio principo įgyvendinimą, svarbus ES direktyvos 2023/970 vaidmuo. „O norint veiksmingai sumažinti vyrų ir moterų atlygio atotrūkį, – kalbėjo tyrėja, – būtina taikyti viską apimantį požiūrį, t. y. atsižvelgti ne tik į diskriminaciją dėl lyties, bet ir jos ryšį su kitais veiksniais.“ Pranešimo pabaigoje aptarta ir darbo užmokesčio sistemos skaidrumo svarba, kuri leidžia geriau atpažinti ir veiksmingiau spręsti sudėtingas diskriminacijos formas darbo aplinkoje.

Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-24-155.

Vilnius Tech nuotrauka.

Oksfordo universiteto leidyklos 2025 m. moksliniame žurnale „International Journal of Law, Policy and the Family“ pasirodė Lietuvos socialinių mokslų centro (toliau – LSMC) Teisės instituto publikacija. LSMC Teisės instituto mokslininkė dr. Agnė Limantė kartu su Jogailos universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės privatinės teisės centro darbuotoja dr. Anna Wysocka-Bar publikavo straipsnį „Cross-Border Child Abduction from the UK: Comparative Analysis of Polish and Lithuanian Court Cases“ (liet. „Tarptautinis vaikų grobimas iš Jungtinės Karalystės: Lenkijos ir Lietuvos teismo bylų lyginamoji analizė“).

Dr. Agnė Limantė ir dr. Anna Wysocka-Bar analizavo Lietuvos ir Lenkijos teismų bylas, kuriose nagrinėjami tėvų vykdomi vaikų grobimai – atvejai, kai vienas iš vaikų tėvų – Lietuvos arba Lenkijos pilietis, gyvenęs Jungtinėje Karalystėje ir vėliau grįžęs į savo gimtąją šalį, be kito tėvo sutikimo paima, t. y. galimai pagrobia, savo vaiką (-us).

Publikacijoje pateikta išsami lyginamoji teismų praktikos analizė apėmė penkerių metų (nuo 2019 iki 2023 m.) Lietuvos ir Lenkijos teismų bylas, kurios yra glaudžiai susijusios su 1980 metų Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo įgyvendinimu bei interpretacija.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kokius teisinius etapus turi įveikti teismai, siekdami nustatyti galimus tėvų vykdomus vaikų pagrobimus ir nuspręsti galimą vaiko (-ų) (ne)grąžinimą į Jungtinę Karalystę, remiantis 1980 m. Hagos konvencija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir kitais dokumentais. Be to, autorės apžvelgia šių teisės pažeidimų statistinius duomenis, o galiausiai aptaria esminius skirtumus tarp Lietuvos ir Lenkijos teismų praktikos tėvų vykdomo galimo vaikų grobimo bylose.

A. Limantės ir A. Wysocka-Bar publikacija.

Balandžio 28-ąją LSMC Teisės institute vykdomo projekto TeismAI komanda kartu su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu (toliau – ESTT) surengė tarptautinį nuotolinį seminarą „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“, skirtą ESTT ir Lietuvos teismų sistemos teisėjams ir kitiems teismų darbuotojams. Nuotolinio seminaro, kuriame dalyvavo daugiau nei 140 dalyvių, metu buvo pristatytas dirbtinio intelekto (toliau – DI) naudojimas teismų veikloje, šių priemonių įgalinimo tendencijos, galimybės ir iššūkiai.

Seminaro metu „TeismAI“ projekto vykdytoja dr. Agnė Limantė skaitė pranešimą „AI in Courts Around the Globe: Current Uses and Future Perspectives“, kurio metu pristatė bendrąsias DI įrankių ir programų naudojimo tendencijas įvairiose pasaulio šalyse. Kviestinė pranešėja dr. Miglė Laukytė (Pompeu Fabra universitetas, Ispanija) pranešimo „AI and Judicial Independence“ metu aptarė kylančius iššūkius, susijusius su teisiniais principais, naudojant DI įrankius teismų veikloje. „TeismAI“ projekto vadovė dr. Monika Žalnieriūtė užbaigė pranešimų sesiją pranešimu „AI and Judicial Accountability“ atliepdama kolegių išsakytas įžvalgas, o kartu pabrėždama DI įrankių naudojimo galimybes ir iššūkius sprendžiančias priemones. Seminaro pabaiga buvo pažymėta aktyvia diskusija tarp dalyvavusių teisėjų bei kitų teismo darbuotojų ir pranešėjų.

Projektas „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI) finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-23-73.

Kasmet Europos kriminologijos draugijos (angl. European Society of Criminology) Kalėjimų tyrimų darbo grupės (angl. Prison Working Group) nariai renkasi aptarti naujausių mokslinių tyrimų rezultatų bei plėtoti bendrų projektų idėjų. Šių metų susitikimas vyko pavasarėjančioje Rumunijoje, Timišoaros mieste, ir sutraukė daugiau nei 30 kalėjimų tyrėjų iš įvairių šalių. Tarp dalyvių buvo ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto atstovės – vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Vaičiūnienė bei Goda Dainauskaitė.

Šių metų susitikimas išsiskyrė iš ankstesnių – pirmą kartą darbo grupės istorijoje renginys buvo organizuotas įkalinimo įstaigoje. 2025 m. balandžio 10–11 dienomis vykusio susitikimo metu mokslininkai, doktorantai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Rumunijos, Norvegijos, Danijos, Grenlandijos, Belgijos, Vokietijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Čekijos, Nyderlandų, Izraelio, Šveicarijos ir Austrijos pristatė savo aktualiausius tyrimų rezultatus.

Konferencijos metu buvo plačiai diskutuojama įvairiomis temomis: žmogaus teisių iššūkių kalėjimų sistemoje, pareigūnų darbo strategijų, socialinių darbuotojų ir dvasininkų vaidmens kalėjimuose ir integracijos į kalėjimų personalą, taip pat marginalizuotų socialinių grupių patirčių laisvės atėmimo vietose bei tėvystės klausimais kalėjime. Taip pat aptartos Lietuvai aktualios temos – kalėjimų architektūros ir aplinkos svarba, mažų įkalinimo įstaigų ir pusiaukelės namų plėtros perspektyvos.

Konferencijos metu buvo pristatytos įvairios kalėjimuose vykdomos programos. Danijos mokslininkė pristatė šunų dresūros programą, įgyvendinamą kalėjimuose, bei jos poveikį nuteistiesiems. Tuo tarpu Nyderlandų Leideno universiteto doktorantai atskiroje sesijoje apie maistą kalėjime pateikė kalinių maitinimo sistemų apžvalgą – nuo tradicinių valgyklų iki bendruomeninio maisto ruošimo modelių.

Antroji susitikimo diena buvo skirta pažinčiai su Timišoaros kalėjimu. Įstaigos pareigūnai supažindino svečius su kalėjimo erdvėmis: nuteistųjų gyvenamosiomis patalpomis, laisvalaikio kambariais, koplyčia, šeimos susitikimų erdve ir virtuve. Darbo grupės nariai taip pat turėjo galimybę paragauti patiekalų, tiekiamų nuteistiesiems.

Susitikimo kalėjimo aplinkoje ypatumas – visiškas atotrūkis nuo išorinio pasaulio dėl apriboto ryšio priemonių naudojimo – paskatino dar gilesnį įsitraukimą į mokslines diskusijas ir bendradarbiavimo galimybių paieškas. Ši erdvė tapo produktyviu kontekstu ne tik dalintis tyrimų idėjomis, bet ir inicijuoti naujas tarptautines partnerystes, aptarti stažuočių bei bendrų projektų plėtojimo galimybes.

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkės dr. Agnė Limantė ir doktorantė Monika Šukytė publikavo naują mokslinį straipsnį „Comparative insights and future directions of AI in the courts of the Baltic States“ (liet. „Palyginamosios įžvalgos ir dirbtinio intelekto ateities kryptys Baltijos šalių teismuose“). Šiuo straipsniu autorės siekė atlikti išsamią praktinę analizę, susijusią su dirbtinio intelekto (toliau – DI) taikymo procesais Baltijos valstybių teismų sistemose, kartu apžvelgė galimas šios srities plėtros kryptis ateityje.

Straipsnio tikslui pasiekti buvo atlikta viešai prieinamos informacijos, teisės aktų, mokslinės literatūros analizė bei interviu su ekspertais – teisėjais, teismų administracijų atstovais bei akademikais. Iš viso apklausta dešimt profesionalų iš visų trijų Baltijos šalių. Interviu buvo atlikti pagal specialiai parengtas gaires, apimančias DI naudojimo galimybes, žmogaus teisių apsaugą, skaidrumo ir atskaitomybės klausimus, visuomenės požiūrį, specialistų rengimą ir ateities tendencijas.

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog šiuo metu Baltijos šalių teismuose DI daugiausia taikomas pagalbinėms, techninio pobūdžio užduotims. Žvelgiant į DI ateities perspektyvas teisminiame procese, tikimasi, jog artimiausiu metu DI taikymas bus išplėstas ir į sudėtingesnes, su sprendimų priėmimu susijusias sritis. Be to, teigiama, jog teisminio proceso darbuotojams svarbu atlikti privalomus pradinius ir tęstinius mokymus, susijusius su švietimu apie DI galimybes, rizikas ir naudojimo perspektyvas. Be šių aspektų, mokslininkių straipsnyje aptariamos ir kitos svarbios DI taikymo galimybės bei kryptys, taip pat pateikiamos šio įrankio plėtros rekomendacijos, susijusios su teisminių procesų skaitmeninimu, efektyvumu, skaidrumu ir atitiktimi pagrindinėms teisinėms bei etinėms vertybėms.

Šį mokslinį straipsnį rasite čia.

Balandžio 4 d. jau penktąjį kartą įvyko bendra VDU, MRU ir LSMC Teisės instituto baudžiamosios justicijos konferencija, prie kurios pirmą kartą prisijungė ir VU! Konferencija šiemet vyko Kaune, VDU. Joje pranešimus skaitė du Instituto mokslininkai: dr. Rokas Uscila „Bausmių vykdymo sistema Lietuvoje: quo vadis“ ir dr. Skirmantas Bikelis „Įrodinėjimo standartai turto konfiskavimo procesuose Lietuvoje ir Europoje“.

Rokas Uscila pranešime pabrėžė, kad Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje turi būti nuosekliai siekiama iškeltų strateginių tikslų, kurie įtvirtinti tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos, tiek Lietuvos probacijos tarnybos strateginiuose dokumentuose. Didžiausi iššūkiai kyla Kalėjimų tarnybai atsisakant visiškai netinkamos pasenusios infrastruktūros, taip pat sprendžiant esminius personalo klausimus: darbuotojų perėjimas į dinaminio saugumo ir resocializacijos veiklas, darbuotojų pagrindinių darbų ir darbo kalėjime pusiausvyra, naujos kartos pareigūnų formavimas, taip pat pareigūnų ir paslaugas teikiančių darbuotojų (soc. darbuotojų, psichologų, terapeutų, programų vedėjų ir kt.) santykio kaita.

Skirmantas Bikelis atkreipė dėmesį, kad nėra vieningo įrodinėjimo standarto civiliniame procese (tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu). Gali paradoksaliai skambėti, bet turto kilmės (bet ne katumo) įrodinėjimo standartas baudžiamajame procese gali būti žemesnis, nei įrodinėjimo standartas civiliniame procese, kuriame jis gali būti aukštas. Susirūpinimą kelia matomi pavyzdžiai, kai kaltės nustatymui baudžiamajame procese išimties tvarka toleruojamas žemesnis įrodinėjimo standartas (Latvijoje turto legalizavimui ir Lietuvoje neteisėtam praturtėjimui). S. Bikelis taip pat pabrėžė, kad nereiktų tapatinti įrodinėjimo standarto ir įrodinėjimo pobūdžio: įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais nėra tapatus įrodinėjimui žemesniu standartu. Ir netiesioginiais įrodymais galima pasiekti visišką įsitikinimą dėl nusikalstamos turto kilmės.