2026 m. rugsėjo 30 d. „Grand Hotel Vilnius“ vykusioje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konferencijoje „Ilgaamžiškumo era: kuriame sistemas ilgesniam ir kokybiškam gyvenimui“, skirtoje Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto sociologė dr. Sarmitė Mikulionienė, dirbanti šio centro Teisės instituto įgyvendinamame mokslininkų grupių projekte VAM, skaitė pranešimą „Kaip kurti lanksčią, amžiui ir lytims jautrią darbo rinką ilgaamžiškumo eroje? Darbinio gyvenimo ilginimo prielaidos“. Remdamasi K. Nilsson (2024) „Tvaraus darbinio gyvenimo visoms amžiaus grupėms – SwAge“ teoriniu modeliu ir SHARE duomenimis (N=2745, 55 m. ir vyresni Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos darbuotojai), analizuotais CHAID algoritmais, mokslininkė pabrėžė, jog mechaninis pensinio amžiaus didinimas nebeužtikrina tvaraus aktyvumo vyresniame amžiuje. Tyrimas atskleidė drastišką teisinio reguliavimo poveikį: Estijos „švelnusis“ modelis, leidžiantis laisvai derinti pensiją ir darbines pajamas, lemia, kad tik 16 % 55 metų ir vyresnių dirbančių moterų ir 18 % tokių pat vyrų siekia kuo greičiau pasitraukti iš darbo rinkos. Tuo tarpu Lietuvos „griežtasis“ modelis sukelia sisteminį darbuotojų nuovargį – net 83 % minėto amžiaus dirbančių moterų ir 86 % vyrų nori išeiti į pensiją pasitaikius pirmai progai. Siekiant sudaryti palankias sąlygas ilgesniam darbiniam gyvenimui, mokslininkė siūlo diegti teisinį lankstumą (leidžiantį kiekvienam darbuotojui rinktis darbinės veiklos ir gaunamų pensinių išmokų derinius, tinkamus jo konkrečiai situacijai); stiprinti profesinės sveikatos stebėseną ir ligų prevenciją bei darbo vietos ergonomines savybes. Kartu svarbu darbovietėse taikyti lytims jautrius standartus – skatinančius darbo užduočių atlikimo autonomiją ir nediskriminavimą, stiprinančius darbuotojų socialinę įtrauktį bei emocinę sveikatą. Prioriteto tvarka ypatingą dėmesį ir lėšas būtina skirti žemesnio išsilavinimo darbuotojų darbo sąlygų tobulinimui bei kvalifikacijos kėlimui, nes būtent jie yra pažeidžiamiausi ilgalaikio užimtumo atžvilgiu. Taip adaptuoti socialiniai institutai leis ilgaamžiškumą paversti visuomenės stiprybės šaltiniu.

Pranešimas parengtas remiantis Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo projekto „Vyresnio amžiaus moterų darbinio gyvenimo (ne)ilginimas: teisinė aplinka, garantijos ir ketinimai – VAM“ (sutarties Nr. S-MIP-24-29) rezultatais.