Ar nuteistieji iki gyvos galvos Lietuvoje turi realią viltį išeiti į laisvę?
2021 m. lapkričio 18–19 d. Varšuvos universiteto (Lenkija) organizuota nuotolinė tarptautinė mokslinė konferencija „The best of the worst and permanently bad. Life-sentenced prisoners“ (liet. Geriausi iš blogiausių ir nuolatos blogi. Laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti kaliniai) sukvietė įkalinimą iki gyvos galvos tiriančius mokslininkus ir šios srities specialistus iš viso pasaulio. Renginyje dalyvavo ir bendrą pranešimą skaitė Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto ir Notingamo universiteto (Jungtinė Karalystė) tyrėjų komanda: Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Simonas Nikartas ir šio skyriaus specialistė Goda Šleinotaitė bei dr. Catherine Appleton. Pranešimo „Providing (false) hope of release? Life imprisonment in Lithuania“ (liet. Suteikiama (netikra) viltis būti paleistiems? Įkalinimas iki gyvos galvos Lietuvoje) metu siekta pristatyti esamą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų situaciją Lietuvoje, susidariusią po 2019 m. įsigaliojusių Baudžiamojo kodekso įstatymų pakeitimų. Pastarieji nuteistiesiems suteikė viltį po labai ilgo laiko, praleisto kalinimo įstaigose, išeiti į laisvę. Vis dėlto, kaip atskleidė pranešimo autorių atliktas tyrimas, daugumai nuteistųjų iki gyvos galvos viltis išeiti į laisvę yra sunkiai įgyvendinama. „Pirmiausia, – pasak Simono Nikarto, – dėl sudėtingų resocializacijos sąlygų, kurios Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje vertinamos kaip vienas esminių žmogaus teisių standartus atitinkančios ilgalaikio įkalinimo bausmės kriterijų.“
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutui – 30 metų!
2021 metų lapkričio 23-ioji diena Teisės institutui ypatinga – ji žymi šios mokslo įstaigos 30-ies metų sukaktį. Teisės institutas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įkurtas dar 1991 m., siekiant koordinuoti teisės sistemos ir teisinių institucijų reformą, derinti ją su valstybėje vykdoma ekonomine ir socialine pertvarka. Šios ypatingos dienos proga kviečiame žiūrėti Instituto komandos sukurtą filmuką, kuriame pasinersite į kelionę po institucijos buvusių vadovų, darbuotojų ir bendradarbiaujančių institucijų atstovų patirtis bei atsiminimus apie Teisės institutą. Šis filmukas skirtas prisiminti pirmuosius įstaigos žingsnius nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, jos įkūrimo istoriją, taip pat susipažinti su doc. dr. Juozo Galginaičio (teisininkas, buvęs Teisės instituto direktorius), dr. Remigijaus Šimašiaus (Vilniaus miesto meras, buvęs Teisės instituto mokslinio-praktinio žurnalo „Teisės problemos“ redakcinės kolegijos pirmininkas ir straipsnių teisės teorijos tema autorius), doc. dr. Algimanto Čepo (teisininkas, buvęs Teisės instituto direktorius) bei Gintarės Burokienės (laikinai einanti direktoriaus pavaduotojo pareigas, atliekanti direktoriaus funkcijas Lietuvos probacijos tarnyboje) pasakojimais apie Institutą. Šių garbių žmonių lūpomis nuskambėjo ne tik prisiminimų istorijos, tačiau ir nuoširdūs linkėjimai LSMC Teisės institutui didingo 30-ojo jubiliejaus proga. Dėkojame jiems už sveikinimus ir dalyvavimą šventės minėjimo veiklose! Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vadovės dr. Ingridos Mačernytės-Panomariovienės vardu sveikiname visą Instituto kolektyvą su šia gražia švente ir dėkojame už atsidavimo, ryžto ir idėjų kupinus metus. Su gimtadieniu! Filmuką „Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutui – 30 metų“ žiūrėkite čia.
Misijos Azerbaidžane metu aptartos darbo su artimoje aplinkoje smurtavusiais asmenimis galimybės
Šių metų spalio 11–15 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas Rokas Uscila bei LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja Jolanta Sakalauskienė lankėsi Azerbaidžano sostinėje Baku, kur bendradarbiaujančios Lietuvos ir Austrijos institucijos įgyvendina Europos Sąjungos pagal „Dvynių“ (angl. Twinning) programą finansuojamą projektą „Valstybinių institucijų ir vietos lygmens nukreipimo mechanizmų Azerbaidžane stiprinimas siekiant užtikrinti saugą ir paramą smurto šeimoje aukoms“. Susitikime su Azerbaidžano Respublikos valstybinio šeimos, moterų ir vaiko reikalų komiteto Teisės skyriaus vedėja Taliya Ibrahimova ir įvairių šalies regionų stebėjimo grupių vadovais diskutuota apie smurtavusių artimoje aplinkoje asmenų reabilitacijos programas. Pristatant Lietuvos patirtį, akcentuoti trys galimi intervencijų tipai: minimalioji, vidutinė ir maksimalioji. Minimalioji intervencija trunka kelias valandas ir vykdoma motyvacinio interviu būdu, o maksimalioji, sukurta remiantis daugelio Europos šalių naudojamu Duluto modeliu, gali trukti nuo 6 iki 9 mėnesių. Azerbaidžano atstovai pabrėžė būtinybę intensyvinti darbą su artimoje aplinkoje smurtavusiais asmenimis šalies regionuose bei efektyvinti smurto prevencijos programas. Tęsiantis vizitui, Lietuvos ekspertai susitiko su Azerbaidžano probacijos tarnybos atstovais. Jie ne tik papasakojo apie šalyje vykdomą darbą su jų priežiūroje esančiais smurtavusiais asmenimis, bet ir pristatė darbo metodus, sekos algoritmus, turimą IT įrangą. Daugiau apie ES pagal „Dvynių“ programą finansuojamą projektą galite sužinoti čia – https://teise.org/lt/lti-veikla/projektines-veiklos/azerbaidzanas/
Apskritojo stalo diskusija: už ir prieš persekiojimo kriminalizavimą Lietuvoje
Šių metų spalio 14 d. LR Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, įtvirtinančias atsakomybę už neteisėtą žmogaus persekiojimą. Šį sistemingą, įkyrų ir nepageidaujamą elgesį, aukų patirtis, su tuo susijusius teismų nuosprendžius nuo š. m. vasario 1 d. tiria tarpdisciplininė Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkių komanda, vadovaujama prof. Ilonos Laurinaitytės. Jų įgyvendinamą projektą, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos, „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA) palaiko gausus būrys institucinių partnerių: LR teisingumo ministerija, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, LR generalinė prokuratūra, Nacionalinė teismų administracija ir Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos. 2021 m. gruodžio 3 d. (penktadienį) nuo 10.00 iki 12.00 val. maloniai kviečiame į nuotolinę apskritojo stalo diskusiją, kurios metu bus pristatyti projekto pirmojo etapo rezultatai, aptartas persekiojimo kriminalizavimas ir galimas to poveikis bei iššūkiai. Diskusijos data – 2021 m. gruodžio 3 d. nuo 10.00 iki 12.00 val. Maloniai kviečiame iki 2021 m. gruodžio 1 d. 23.59 val. registruotis paspaudus šią nuorodą. Prisijungimo duomenys bus atsiųsti jūsų nurodytu el. pašto adresu likus dienai iki renginio. Daugiau informacijos el. p. karolina.sinotova@teise.org. Renginio dalyvius sveikins: Prof. dr. Ilona Laurinaitytė, PERARA projekto vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Diskusijoje dalyvaus: Arūnas Meška, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Dr. Dalia Puidokienė, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro įkūrėja ir vadovė Eglė Maziliauskienė, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkė Dr. Elena Masnevaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėja Doc. dr. Ilona Michailovič, PERARA projekto vyriausioji mokslo darbuotoja Dokt. Liubovė Jarutienė, PERARA projekto jaunesnioji mokslo darbuotoja Prof. dr. Olegas Fedosiukas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dr. Vaidas Viršilas, Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus vyriausiasis specialistas Diskusiją moderuos: Prof. dr. Ilona Laurinaitytė, PERARA projekto vadovė
We invite you to participate in training and discussion on issues in the criminal process of child protection
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas įgyvendina Europos Komisijos finansuojamą projektą „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida (LA CHILD)“. Bendras projekto tikslas yra prisidėti stiprinant vaikų, kurie yra įtariamieji ar kaltinamieji baudžiamajame procese, procesinių teisių apsaugą ir skatinti nuoseklų Direktyvos 2016/800 įgyvendinimą ES valstybėse narėse. Projektas pagrindinį dėmesį skiria vaikams teikiamos teisinės pagalbos klausimams ir jos kokybei. Projekto metu buvo analizuojama Europos valstybių reguliavimas ir praktika teikiant teisinę pagalbą vaikams baudžiamajame procese, atlikti interviu su ekspertais projekto partnerių šalyse Belgijoje, Albanijoje ir Lietuvoje, parengtos teisinės pagalbos vaikams gairės bei informacinis nepilnamečiams skirtas leidinys. Siekdami supažindinti nepilnamečių justicijos praktikus su projekto rezultatais bei aktualiais nepilnamečių teisinės apsaugos baudžiamajame procese aspektais kviečiame dalyvauti lapkričio 26 d. vyksiančiuose nemokamuose nuotoliniuose 6 valandų mokymuose „Įtariamųjų ir kaltinamųjų nepilnamečių teisių užtikrinimas baudžiamajame procese“. Mokymų metu pranešimus skaitys advokatas Liutauras Lukošius, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė, Vilniaus universiteto doc. Dr. Gintautas Sakalauskas bei prof. dr. Ilona Laurinaitytė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja Audronė Bedorf, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkai dr. Agnė Limantė, dr. Simonas Nikartas ir dr. Rūta Vaičiūnienė. Mokymų programą rasite čia. Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija. Registruotis į mokymus prašome paspaudus čia. Asmenų, dalyvavusių visame renginyje, prašymu bus išduodami dalyvio pažymėjimai. Daugiau informacijos apie projektą rasite: https://lachild.eu.
We invite you to participate in the LA CHILD roundtable discussion
2021 m. lapkričio 15–20 d. vyks nemokamų virtualių renginių, skirtų vaikų teisingumui, ciklas. Pasaulinės iniciatyvos „Justice with Children“ (liet. Teisingumas su vaikais) organizuojamas Pasaulinis kongresas (angl. The World Congress) yra skirtas propaguoti vaikų teises ir keistis į praktiką orientuotomis strategijomis, skatinančiomis vienodą požiūrį į visus vaikus taip mažinant diskriminaciją ir siekiant užtikrinti teisingą teisingumo sistemą visiems vaikams. Pasauliniame kongrese kviečiami dalyvauti politikos formuotojai, akademikai, teisės specialistai, pilietinės visuomenės atstovai, aktyvūs piliečiai ir vaikai. Dalyvaudami Pasauliniame kongrese įgysite žinių apie vaikų teises ir tapsite gyvybingos profesionalų ir aktyvistų bendruomenės dalimi. Šiais metais kongresas nemokamas, dalyviams bus įteikti dalyvavimo pažymėjimai. Daugiau informacijos rasite čia. Lapkričio 17 d. 15.00–16.30 val. (Lietuvos laiku) kviečiame dalyvauti viename iš Pasaulinio kongreso renginių – apskritojo stalo diskusijoje „Vaikams palankios teisinės pagalbos pavertimas realybe – projekte „LA Child“ įgytos žinios ir rezultatai“ (angl. Making child-friendly legal aid a reality – learnings and outputs from the LA Child project). Pagrindinis šio renginio tikslas – pristatyti pagrindines Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“ (LA CHILD) išvadas ir sukurtus įrankius bei priemones, padedančias užtikrinti tinkamą vaikų įtraukimą į teisminį procesą. Sesija vyks Europos skyriuje, A bloke, dirbtuvėse Nr. 4. Šią sesiją organizuoja Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas kartu su „LA Child“ projekto partneriais iš Belgijos (Defence for Children (DCI-Belgium)) ir Albanijos (Center of Integrated Legal Services and Practices (CILSP)). Renginį moderuos Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto narys Benoit Van Keirsbilck. Pranešimus skaitys pasaulinės nevyriausybinės organizacijos PILnet konsultantė Giulia Patane, advokacijos ir vaikų teisingumo projekto pareigūnė iš „DCI-Belgium“ Eva Gangneux, advokatas Ardian Visha ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė bei „LA Child“ projekto koordinatorė Agnė Limantė. Išsamią programą rasite čia. Renginys nemokamas, vyks anglų kalba, nuotoliniu būdu. Maloniai kviečiame registruotis į renginį čia. Informuojame, kad renginio organizatoriai planuoja uždaryti registraciją lapkričio 14 d.
International scientific-practical conference discussing the problems and challenges of changing domestic violence behaviour
[:lt] Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) tyrėjų komandos atlikto tyrimo „Smurtinės elgsenos artimoje aplinkoje kaita: darbo su smurtautojais instituciniu ir bendruomeniniu lygmenimis plėtros perspektyvos“ (SMEAK) duomenimis, nustatyta, kad Lietuvoje trūksta vieningo institucinio požiūrio į smurtinio elgesio artimoje aplinkoje korekciją, o kartu ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Pastebėta, kad socialinių ir psichologinių paslaugų, keičiant smurtinį elgesį, teikimas vis dar yra sunkiai prieinamas visos Lietuvos mastu. Teikiant socialinio-psichologinio pobūdžio paslaugas artimoje aplinkoje smurtavusiems asmenims, pasigendama nuoseklumo, sistemiškumo ir tęstinumo. Tyrimo rezultatams apžvelgti organizuojamoje nuotolinėje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje bus išsamiau pristatytos tyrimo metu suformuluotos praktinės rekomendacijos Lietuvos probacijos tarnybai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms. Taip pat bus išskirtinė galimybė susipažinti su užsienio šalių (JAV, Jungtinės Karalystės, Lenkijos) ir Europos tinklo darbui su artimoje aplinkoje smurtavusiais asmenimis patirtimis. Renginio pabaigoje įvairių Lietuvos institucijų ir organizacijų atstovai (-ės) aptars apskritojo stalo diskusijos metu išgirstas idėjas. Konferencijos data – 2021 m. lapkričio 30 d. Renginys vyks lietuvių ir anglų k. su sinchroniniu vertimu į pasirinktą kalbą. Renginio programa parsiuntimui. Konferencijos pranešėjų aprašymai. Maloniai kviečiame registruotis paspaudus šią nuorodą. Nuoroda į renginį bus atsiųsta Jūsų nurodytu el. pašto adresu likus dienai iki konferencijos. Registracija į renginį vykdoma iki 2021 m. lapkričio 28 d. 23.59 val. Daugiau informacijos el. p. karolina.sinotova@teise.org. [:en] The research “Changes in Domestic Violent Behaviour: Perspectives for Developing Work with Perpetrators at Institutional and Communal Levels” (SMEAK), conducted by the team of researchers of the Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences (hereinafter – LCSS LI), has revealed that Lithuania lacks a unified institutional approach towards the domestic violence correction, as well as multi-agency cooperation. It has been found that the provision of social and psychological services, seeking to change the behaviour of perpetrators, is insufficient throughout Lithuania. There is also an absence of coherence, systematic approach and continuity in the provision of socio-psychological services provided to perpetrators. The international scientific-practical online conference will review in details the results of the project and present practical recommendations for the Lithuanian Probation Service and other interested institutions that were reached in relation to the research. There will also be an unique opportunity to learn about the experience and good practise examples from the foreign speakers (USA, UK, Poland) and the European Network for Perpetrators of Domestic Violence. At the end of the event representatives of various Lithuanian institutions and organizations are invited to join a round-table discussion and share their ideas on this matter. Conference date – November 30th, 2021. The simultaneous interpreting Lithuanian-English-Lithuanian will be provided during the conference. Download the event program here. Speakers BIOS. You are welcome to register by clicking this link. The day before the conference a link to the event will be sent to the email you have provided. Registration for the event will be open until November 28th, 2021, 11:59 p.m. For more information email us at karolina.sinotova@teise.org. [:]
Ar žinome, kas yra persekiojimas ir kaip į jį reaguoti?
[:lt] Didžiausiame Lietuvos mokslo populiarinimo renginyje „Erdvėlaivis Žemė“ šiemet dalyvavo ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute (toliau – Institutas) įgyvendinamo projekto „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA) tyrėjų komanda, vadovaujama prof. Ilonos Laurinaitytės. 18-ame Mokslo festivalyje jos kvietė į seminarą „Ar žinau, kas yra persekiojimas ir kaip į jį reaguoti?“, kurio metu pristatė pirmuosius projekto rezultatus. Persekiojimas yra rimta visuomenės sveikatos problema ir žalinga viktimizacijos forma, sukelianti sunkias fizines, socialines ir / ar psichologines pasekmes aukai. Reprezentatyvių nacionalinių tyrimų duomenimis, Vakarų šalyse viena iš 5 moterų ir vienas iš 10 vyrų patyrė persekiojimą savo gyvenime. Pastebėta, kad šios problemos augimą pastaraisiais metais ypač veikia sparti skaitmeninių technologijų plėtra. Mokslinių tyrimų rezultatai taip pat parodė, kad visuomenė nėra tinkamai informuota apie persekiojimo pavojų ir todėl dažnai susiduriama su tokios situacijos neigimu ar minimizavimu. Seminaro dalyviams pristatyta persekiojimo sąvokos apibrėžtumo problema bei ilgą laiką šalyje vykusios šio įkyraus ir nepageidaujamo elgesio kriminalizavimo diskusijos, pasibaigusios spalio 14 d. LR Seimui priėmus Baudžiamojo kodekso pataisas, įtvirtinusias atsakomybę už neteisėtą žmogaus persekiojimą. Vėliau projekto tyrėjos praskleidė jų įgyvendinamus tyrimus gaubusią skraistę ir susirinkusiuosius plačiau supažindino su neseniai atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis. Pastarojoje dalyvavo 1 517 abiejų lyčių asmenų, priklausančių įvairioms amžiaus grupėms (amžiaus ribos 18–87 m.), o dalyvių išsilavinimas, gyvenamoji vieta, tautybė ir kitos demografinės charakteristikos atitiko bendrą Lietuvos situaciją. Apklausos rezultatai atskleidė, kad 17,5 % apklaustųjų patys patyrė persekiojimą, 25,1 % nurodė tokių asmenų pažįstantys tarp savo artimų žmonių. Labiausiai paplitę buvo tie atvejai, kuomet persekiojo (buvęs ar esamas) intymus partneris (38,5 %) ir pažįstamas žmogus (29,8 %), kuris buvo vyriškos lyties (70,6 %). Persekiojimą patyrę asmenys minėjo, kad dažniausiai persekiojimas pasireiškė nuolatiniais skambučiais, siunčiamais nepageidaujamais laiškais ar žinutėmis (įvairia forma), jų aktyvumo socialiniuose tinkluose ar bendrai internete sekimu, šnipinėjimu, sekiojimu iš paskos ir pan. Seminaro metu mokslininkės taip pat aptarė galimas reagavimo į persekiojimą priemones ir problemas bei įsitraukė į aktyvią diskusiją su seminaro dalyviais. Plačiau apie Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą tyrimą „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA), sutarties Nr. S-GEV-21-4, galite sužinoti čia. [:]
Salomėja Zaksaitė: „Pakaks būti abejingais stebėtojais“
[:lt] Rugsėjo 18 d. vykusioje „Work4Chess“ konferencijoje Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus mokslininkė bei Tarptautinės šachmatų federacijos (angl. International Chess Federation, FIDE) Garbingo žaidimo komisijos (angl. Fair Play Commission) pirmininkė dr. Salomėja Zaksaitė tarptautinei šachmatų bendruomenei pristatė dvi naujoves, su kuriomis jai teks susidurti: žaidėjai, pareigūnai ir treneriai privalės pranešti apie bet kokį jiems žinomą bandymą sukčiauti ir turės bendradarbiauti bei prireikus būti Garbingo žaidimo komisijos atliekamo tyrimo liudytojais. „Jūs nebegalite likti abejingais stebėtojais, – konferencijos dalyviams sakė S. Zaksaitė, – atsakomybė užkirsti kelią sukčiavimui dabar tenka kiekvienam žaidėjui, treneriui ir pareigūnui.“ Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį, kad šachmatų pasaulyje iš anksto sutartos lygiosios yra įprasta praktika. FIDE Etikos komisija, išnagrinėjusi sutartų lygiųjų bylą precedentiniame sprendime (2/2020), nustatė, kad tokia praktika laikoma sukčiavimu tuo atveju, kai kuris nors iš žaidėjų gauna finansinę naudą. Mokslininkė pažymėjo, kad: „Bet koks iš anksto sutartas rezultatas tarptautinėje sporto teisėje paprastai yra laikomas sporto varžybų manipuliacijomis. Kaip šį reiškinį interpretuoti šachmatų sporte, yra atskiras klausimas.“ Dr. Davido Smerdono (didmeistris ir Kvinslando universiteto (Australija) mokslininkas) atlikta anoniminė 797 žaidėjų apklausa parodė, kad maždaug vienas iš trijų žaidėjų prisipažino sukčiavęs, tačiau, daugumos teigimu, tas sukčiavimas nepasireiškė daugiau kaip du kartus. Bihevioristinė etikos teorija numato, kad: „Dauguma apgavikų iš prigimties nėra amoralūs ar blogi. Širdies gilumoje jie nori būti sąžiningi, tačiau tam tikros priežastys pastoja tam kelią ir verčia peržengti nustatytas ribas. Nesąžiningumas išties yra labai lengvai formuojamas, lankstus elgesys“, – kalbėjo Smerdonas. Šis elgesys dažnai kyla iš ciniško mąstymo ir jausmo, kad visi aplinkui taip pat elgiasi nesąžiningai. Jausmas ypač paaštrėja, kai žaidėjas mano, jog ką tik buvo apgautas. Tokiu atveju atsiranda tipiškas falsifikuoto pateisinimo jausmas (iš dalies dar žinomas kaip „kalinio dilema“), kad taip elgiasi visi, ir šios bangos vedamas asmuo kitose rungtynėse nesąžiningai veikia prieš savo oponentą. Taip pat noras pasukčiauti ypač išauga ir tais atvejais, kai žaidėjas yra arti savo aukščiausio asmeninio reitingo slenksčio. Paprastai didesnis polinkis apgaulei pastebimas tarp vyrų ir jaunesnio amžiaus (18–24 m.) asmenų. Mokslininkai šį reiškinį sieja su rizikos prisiėmimu ir azarto troškimu. Taip pat pastebėta, kad noras sukčiauti sumažėja, kai kaltininkas suvokia savo sukčiavimo pasekmes, atsirandančias kitam asmeniui. Straipsnis parengtas remiantis naujienlaiškio, skirto tarptautinei šachmatų bendruomenei, „ChessTech“ straipsniu „No one can remain an indifferent bystander any more“, kurį anglų kalba galima perskaityti čia. [:]
„EuroCrim 2021“ atgarsiai: Sausio 13-osios bylos teisinė ir kriminologinė analizė
[:lt] Neseniai vykusioje 21-ojoje tarptautinėje Europos kriminologų draugijos konferencijoje „EuroCrim 2021“ dalyvavo Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute vykdomo tyrimo „Sausio 13-osios byla ir įvykiai: teisinis, kriminologinis ir istorinis tyrimas“ (SAUSIO13) vadovė dr. Salomėja Zaksaitė. Savo pranešimo „Criminal case of January 13: legal and criminological analysis“ (liet. Sausio 13-osios baudžiamoji byla: teisinė ir kriminologinė analizė) metu ji Europos kolegoms mokslininkams pristatė atliekamo tyrimo pirmojo etapo rezultatus. „Karo nusikaltimai yra ganėtinai nauja tema kriminologijos pasaulyje, – savo pristatymą pradėjo S. Zaksaitė, – todėl, remiantis tradicinėmis kriminologinėmis teorijomis, juos sunku interpretuoti.“ Vienas iš galimų paaiškinimų yra „piktos agresijos“ teorija (angl. angry aggression theory). Remiantis ja, žmonėms, kurie dalyvauja smurtinėse operacijose (Sausio 13-osios bylos kontekste – SSRS jėgos struktūrų kariškiams), yra būdinga nuolatinio nerimo ir sužadinimo (angl. arousal) būsena. Įvairaus pobūdžio veiksmus jie linkę interpretuoti kaip grėsmingus, todėl, reaguodami į tokį (įsivaizduojamą) pavojų, elgiasi agresyviai. Kitos, pastaruoju metu kuriamos, mišrios ar tradicinės „proziškos“ kriminologijos teorijos (pavyzdžiui, frustracijos dėl statuso teorija, persipynusi su atpirkimo ožio teorijos elementais), pasak tyrėjos, taip pat tinkamos Sausio 13-osios įvykiams aiškinti. „Kriminologinis žvilgsnis, – apibendrindama pirmąją savo pristatymo dalį tęsė SAUSIO13 projekto vadovė, – padeda suvokti tragiškus įvykius ne vien per kognityvinę, racionalaus pasirinkimo prizmę, t. y. kareiviai matomi ne vien kaip akivaizdžiai neteisėto įsakymo vykdytojai, bet kaip klystantys žmonės, kurių gebėjimas priimti savarankiškus sprendimus buvo apsunkintas dėl stipraus streso, susilpnėjusios savikontrolės, pasidavimo destruktyviam impulsui, emocinio susijaudinimo, indoktrinacijos ir istorinių aplinkybių neišmanymo.“ Lengviau yra pasiduoti smerkimo bangai matant tik konkretaus kareivio veiksmus, tačiau atitolinus vaizdą ir pažiūrėjus į bendrą įvykių visumą galima pamatyti, kad Sausio 13-osios įvykius lėmė ne sąmoningas ir blaivus kaltininkų protas, o neadekvatus baimės, keršto ir būtinosios ginties jausmas. Teisinė perspektyva, pasak tyrėjos, su retomis išimtimis akcentuoja racionalų šios sudėtingos priežastingumo grandinės elementą. „Vis dar gaji „viskas arba nieko“ pozicija, kuria remiantis manoma, jog jeigu kariškis buvo pakaltinamas, jis turėjo suprasti ir įvertinti akivaizdžiai neteisėto įsakymo (žudyti) vykdymo pasekmes“, – teigė Salomėja Zaksaitė. Deja, bet teismų praktikoje tokie kontekstiniai veiksniai dažnai „apkarpomi“, tad neįmanoma nustatyti, ar kaltininkas nebuvo dar labiau įsibauginęs už nukentėjusįjį, ar pagal tam tikrus subkultūrinius kodus nukentėjusysis, anot kaltininko, neva tai buvo „nusipelnęs“ bausmės, ir ar išvis kaltininkas suvokė daromą žalą. Viena vertus, tai yra nieko naujo (galbūt teisinė sistema pajėgi veikti tik neišvengiamai redukuodama žmogiškųjų santykių subtilybes į schematizuotas teisines konstrukcijas), antra vertus – kai kurios teisinės konstrukcijos Sausio 13-osios bylos kontekste atrodo pernelyg dirbtinai. „Ypač tai pasakytina apie akivaizdžiai neteisėto įsakymo suvokimo interpretavimą ir apie tai, kad taip ir nebuvo išspręstas vado (t. y. Michailo Gorbačiovo) atsakomybės klausimas“, – užbaigdama pristatymą sakė tyrėja. Daugiau informacijos apie dr. Salomėjos Zaksaitės vadovaujamą projektą SAUSIO13 rasite čia. [:]