Conference “Legal aid for children in criminal proceedings: child-friendly legal aid at focus” organized by the Law Institute recognised by international organisations
Į 2021 m. vasario 11-ąją sėkmingai įvykusią projekto „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“ (LA CHILD) nuotolinę konferenciją „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“ per „Child Hub“ virtualią platformą prisijungė beveik 200 dalyvių iš viso pasaulio – renginį stebėjo Indonezijos, JAV, Kenijos, Japonijos ir daugelio kitų valstybių gyventojai. Tarp prisijungusiųjų – Europos Komisijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (European Union Agency for Fundamental Rights (FRA)), Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) atstovai. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, veikianti kaip nepriklausomas žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos Europos Sąjungoje kompetencijos centras, vėliau apie įvykusį renginį bei patį „LA Child“ projektą paskelbė ir savo kassavaitiniame naujienlaiškyje. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto kartu su partneriais iš Belgijos (Defence for Children (DCI-Belgium)) ir Albanijos (Center of Integrated Legal Services and Practices (CILSP)) surengtoje tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitė kviestiniai teisinės pagalbos nepilnamečiams baudžiamosiose bylose, teisinio reguliavimo bei praktikos šioje srityje profesionalai, akademinės bendruomenės nariai bei svarbiausių tarptautinių organizacijų ir institucijų projekto „LA Child“ įgyvendinimo kontekste, kaip antai Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto, Europos Komisijos, Europos baudžiamųjų bylų advokatų asociacijos, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikaltimų prevencijos biuro (UNODC), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir kt., atstovai. Džiugu, jog nestandartinėmis karantino sąlygomis surengta tarptautinė konferencija, kurioje pasitelkiant įvairiausias perspektyvas buvo gvildenti (ne)kokybiškos teisinės pagalbos įtariamiems ar kaltinamiems nepilnamečiams klausimai, patraukė ne tik išskirtinės pranešėjų komandos dėmesį, tačiau ir sutelkė tokią didelę dalyvių auditoriją. The remote conference “Legal aid for children in criminal proceedings: child-friendly legal aid at focus” that took place on February 11, 2021 and that is part of the EU co-funded project “Legal aid for children in criminal proceedings: developing and sharing best practices” (LA CHILD) gathered almost 200 participants from countries all over the world, including representatives of the European Commission, European Union Agency for Fundamental Rights (FRA), the United Nations Office on Drugs and Crime (UNODC). European Union Agency for Fundamental Rights, which acts as an independent centre of excellence for the promotion and protection of human rights in the European Union, later announced the conference and the LA Child project itself in its weekly newsletter. During the international conference organized by the Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences together with partners from Belgium (Defence for Children (DCI-Belgium)) and Albania (Centre for Integrated Legal Services and Practices (CILSP)), presentations were given by a number of prominent experts, law professionals, practitioners specialising in the field of legal assistance for minors, members of the academic community and representatives of key international organizations and institutions, such as the United Nations Committee on the Rights of the Child, European Commission, the European Criminal Bar Association, the UNODC, the Prosecutor General’s Office of the Republic of Lithuania and many others. We are glad that an international conference in which the issues of quality legal aid for minors were examined and which was held under such non-standard quarantine conditions attracted not only a group of brilliant speakers but also interested a large audience of participants.
Kviečiame skaityti naująjį „Teisės problemų“ numerį
[:lt] Naujajame Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto leidžiamo leidinio „Teisės problemos“ numeryje – mokslo straipsnių įvairovė. Dr. Lina Beliūnienė šiame numeryje publikavo straipsnį „Korupcijos paplitimo įvairiose srityse matavimo rodikliai: ką jie atskleidžia apie situaciją Lietuvoje“. Straipsnyje siekiama atskleisti, kokiais rodikliais matuojamas korupcijos paplitimas įvairiose srityse, taip pat, remiantis dalimi šių rodiklių, iliustruoti Lietuvoje susiklosčiusią korupcijos paplitimo įvairiose srityse situaciją. Pasak autorės, kintančios laike, erdvėje, įvairiomis formomis pasireiškiančios korupcijos pažinimas ir jos mažinimo bei prevencijos priemonių įgyvendinimas yra neatsiejami nuo pastangų ją matuoti. Pirmojoje straipsnio dalyje apžvelgiama korupcijos matavimo rodiklio samprata, pagrindinės šių rodiklių rūšys, antrojoje dalyje – korupcijos paplitimo įvairiose srityse matavimo rodiklių atsiradimas, trečiojoje – pagrindinės šiems rodikliams sukurti naudojamos duomenų rūšys. Šios analizės pagrindu ketvirtojoje dalyje iliustruojama, kokia situacija susiklostė Lietuvoje, remiantis dviem pasirinktais, duomenų apie korupcijos paplitimą įvairiose srityse pateikiančiais, 2017 m. regioniniu (Europos Sąjungos piliečių, įskaitant Lietuvos, apklausos („Eurobarometro“)) ir 2019 m. nacionaliniu Lietuvos visuomenės nuomonės („Lietuvos korupcijos žemėlapio“) tyrimais. Mindaugas Girdauskas pateikė straipsnį „Bylos nutraukimas nuosprendžiu ir nekaltumo prezumpcija: probleminiai aspektai tarptautinės ir konstitucinės teisės kontekste“. Straipsnyje nagrinėjamos teisės moksle ir praktikoje kylančios problemos dėl teismų nuosprendžių, kuriais nutraukiamos baudžiamosios bylos, formuluočių suderinamumo su nekaltumo prezumpcija, galimybių tokius sprendimus priimant suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui konstatuoti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, ir patenkinti civilinius ieškinius, taip pat galimybių priteisti žalos atlyginimą, kai byla nutraukiama atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Atliekamas tarptautinės, Europos Sąjungos ir konstitucinės teisės nuostatų šiais klausimais tyrimas ir atskleidžiami galimi kitokio jų aiškinimo pagrindai. Žurnale pateikiamas dr. Dariaus Prankos straipsnis „Teisingos bausmės beieškant: švelnesnės bausmės skyrimas už neteisėtą disponavimą dideliu ar labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“. Šiame tyrime analizuojama teisingumo principo įtaka bausmės skyrimui už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu dideliu ar labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, padarymą. Straipsnyje pateikiama šio principo taikymo statistika 2018–2019 metais išnagrinėtose baudžiamosiose bylose pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 ir 3 dalis, atliekamas tokios teismų praktikos pagrįstumo vertinimas. Tyrime daug dėmesio skiriama BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio ir 64¹ straipsnio taikymo vienu metu teismų praktikos analizei. Nors teismai neretai priima skirtingus sprendimus arba kai kuriais atvejais mano, jog baudžiamasis įstatymas neleidžia atidėti bausmės vykdymo vadovaujantis teisingumo principu, autorius kviečia nebijoti keisti esamą teismų praktiką. Taip pat tyrime keliami klausimai dėl galimo teisinio reguliavimo ar teismų praktikos trūkumų vienu metu taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir BK 75, 94 ar 64¹ straipsnius, apžvelgiami kai kurių užsienio valstybių teismų įstatymai, numatantys bausmes už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Žurnale taip pat išvysite dr. Raimundo Kalesnyko parengtą dr. Roko Uscilos mokslo studijos „Dinaminio saugumo koncepcija laisvės atėmimo vietose“ recenziją. Pasak R. Kalesnyko, Lietuvos teisės instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. R. Uscilos mokslo studija skirta spręsti aktualią ir tuo pat metu sudėtingą bausmių vykdymo sistemos pokyčių problemą, susijusią su dinaminio saugumo koncepcijos suvokimu ir jos įdiegimu laisvės atėmimo vietose. Žurnalą skaitykite: https://teise.org/lt/lti-veikla/teises-problemos/. [:en] The new issue of “Legal Issues”, published by the Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences, contains a variety of scientific articles. Dr Lina Beliūnienė published an article in this issue called “Indicators for Measuring Prevalence of Corruption in Various Fields: What They Reveal About Situation in Lithuania”. This article is primarily aimed to answer the question of what indicators and data sources are used to measure the prevalence of corruption in various fields, also, to illustrate the prevalence of corruption in Lithuania, based on part of these indicators. According to the author, cognition of corruption, which changes in time, space and occurs in various forms, as well the implementation of measures to reduce and prevent it is inseparable from efforts to measure corruption. The first part of the article reviews the concept of corruption measurement indicator and the main types of these indicators, the second part – an overview of the development of corruption measurement tools and the third part – the main data sources used to create indicators for measuring corruption. According to this analysis, the fourth part illustrates the situation in Lithuania, based on regional and national Lithuanian public opinion surveys conducted in 2017 (“Eurobarometer” surveys of European Union citizens, including Lithuania) and 2019 (national Lithuanian public opinion survey “Lithuanian corruption map”). Mindaugas Girdauskas submitted an article “Discontinuation of the Criminal Case by Judgement and Presumption of Innocence: Problem Aspects in the Context of International and Constitutional Law”. The article examines the problems arising in legal science and practice with regard to the compatibility of the wording of court judgments terminating criminal proceedings with the presumption of innocence, the possibility of finding that the defendant has committed a criminal offense and granting civil damages to the victim when criminal proceedings are terminated upon expiry of the statute of limitations, and the possibility to grant civil damages when the proceedings are terminated on the grounds of release from criminal liability. An examination of the provisions of international, European Union and constitutional law on these issues is carried out and possible grounds for their different interpretation are revealed. An article by Dr Darius Pranka called “In Search for the Just Sentence: Imposition of Milder Sentence for Illegal Disposal of Large or Very Large Quantity of Narcotic or Psychotropic Substances” was published in the magazine. The study analyses the impact of the principle of justice on the imposition of sentence for criminal offenses related to the illegal possession of large or very large quantities of narcotic and psychotropic substances. An article provides the application statistics of this principle in criminal cases examined in 2018-2019 according to Article 260 (2) and (3) of the Criminal Code, as well as assesses the validity of such case law. The author questions too frequent application of the principle of justice (Article 54 (3) of the Criminal Code). Although the courts often impose different sentences or in some cases consider that criminal law does not allow the postponement of sentence execution in accordance with the principle of justice, the author invites not to be afraid to change the existing case law. As well, the study largely focuses on case law analysis of the simultaneous application of Article 54 (3), Article 75 and Article 64¹ of the Criminal
(English) The Mandated Body Status of the Law Institute of Lithuania Has Been Approved
[:en] On 11 November 2020, the Government of the Republic of Lithuania decided to reorganise the Law Institute of Lithuania from 1 January 2021 by merging it with two other state institutes of social sciences into the Lithuanian Centre of Social Sciences (hereinafter referred to as the Centre); therefore, the newly established branch of the Centre – the Law Institute (hereinafter referred to as the LCSS LI or the Institute) – had to be re-accredited and obtain the status of the full mandated body. The latter enables the LCSS LI to compete in the international arena and to cooperate with foreign institutions in the development cooperation projects of the Twinning Programme of the European Union (hereinafter – the EU) by implementing social innovations and experimental research activities. We are pleased to announce that on 27 January 2021 the Twinning Coordination Team of Directorate-General for Neighbourhood and Enlargement Negotiations (DG NEAR) has released a confirmation, granting the mandated body status to the LCSS LI. Based on this fact, the Institute was included in the List of Mandated Bodies of the Twining Manual Revision 2017, which is available here. LCSS LI together with its partners have successfully accomplished four EU Twinning projects since 2015 – in this way it contributed to the implementation of the foreign policy priorities led by the Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Lithuania, and international commitments in the areas of development cooperation, democracy support and justice. In the aforementioned context, it is worth to notice that the Institute together with the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania, Vilnius University Faculty of Law, the European Social Fund Agency and the Austrian Ludwig Boltzmann Institute of Human Rights are currently implementing the project “Strengthening the Capacity of State Bodies and Local Level Referral Mechanisms to Provide Safety and Support to Victims of Domestic Violence in Azerbaijan” (No. AZ/16/ENI/JH/01/19 (55), which is funded under the Twinning programme. [:]
Tarptautiniame straipsnių rinkinyje – ir Teisės instituto mokslininko tyrimų rezultatai
[:lt] Kaip ir kasmet, dienos šviesą išvydo Lietuvos kriminalistų draugijos bei Lietuvos teismo ekspertizės centro išleistas mokslinių straipsnių rinkinys „Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika“. Nors tradiciškai jis buvo parengiamas to paties pavadinimo tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos pranešimų pagrindu, tačiau dėl pandeminės situacijos praeitais metais renginiui neįvykus, penkiolika metų gyvavusias tradicijas pavyko išlaikyti tik straipsnių autorių entuziazmo dėka. Šiemet savo mokslines publikacijas lietuvių, anglų, rusų, lenkų, ukrainiečių bei slovakų kalbomis pateikė 48 autoriai iš devynių šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Ukrainos, Italijos ir Rusijos). Šiame – šešioliktajame – numeryje savo tyrimų rezultatus publikavo ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Rokas Uscila. Mokslo straipsnyje „Nuteistųjų dinaminė priežiūra bausmių vykdymo sistemoje“ aptariamas dinaminio modelio tarptautinis standartas ir jo praktinio taikymo ypatumai. Taip pat atskleidžiama dinaminio saugumo samprata, bruožai ir principai, analizuojamas teisinis reguliavimas. Pasak mokslininko, dinaminis saugumas – tai „neatsiejamas šiuolaikinių penitencinių įstaigų elementas, leidžiantis subalansuoti nuteistųjų resocializacijos ir jų kontrolės priemones, tinkamai paskirstyti resursus ir įvertinti kiekvieno iš jų duodamą rezultatą“. „Svarbu pabrėžti, – sako straipsnio autorius dr. Rokas Uscila, – jog dinaminio saugumo koncepcija apima tiek patį dinaminio saugumo modelį, tiek dinaminę priežiūrą, apsaugą bei kitus dinaminius funkcinius įstaigos elementus, tad nereikėtų jos susiaurinti vien tik iki dinaminės priežiūros.“ Visgi ir pastaroji reikalauja „kokybiškai kitokio santykio tarp nuteistojo ir pataisos pareigūno“, be to, „pasižymi lankstumu ir individualumu kiekvienam nuteistajam“. Straipsnio autorius atkreipia dėmesį, jog „šiuo metu yra parengta ir patvirtinta Dinaminio saugumo laisvės atėmimo įstaigose koncepcija, tačiau praktikoje ji visiškai netaikoma“. „Progresyvi užsienio šalių dinaminio saugumo praktika, mokslinis pagrindimas, atitinkamas įdirbis, – pasak R. Uscilos, – yra atmetamas kaip nerealus ir neįgyvendinamas dėl netinkamos laisvės atėmimo įstaigos infrastruktūros ar / ir žmogiškųjų išteklių stokos.“ Atsižvelgdamas į tai, mokslininkas siūlo minėtą koncepciją peržiūrėti ir papildyti, o ją įgyvendinant laikytis aiškaus priemonių plano, parengto bent dešimčiai metų į priekį. Su šio ir kitų mokslo straipsnių tekstais galima susipažinti čia. Vizualizacijai panaudotas leidinio viršelio, sukurto dailininko Ado Toleikio, fragmentas. [:]
Teisės institutui patvirtintas įgaliotosios institucijos statusas
[:lt] Praėjusių metų lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarus nuo 2021 m. sausio 1 d. reorganizuoti Lietuvos teisės institutą sujungiant jį su kitais dviem valstybiniais socialinių mokslų institutais į Lietuvos socialinių mokslų centrą (toliau – Centras), naujai įsteigtam Centro filialui – Teisės institutui (toliau – LSMC TI, Institutas) – reikėjo iš naujo akredituotis ir gauti įgaliotosios institucijos (angl. full mandated body) statusą. Pastarasis suteikia LSMC TI galimybę tarptautinėje erdvėje konkuruoti ir bendradarbiauti su užsienio institucijomis Europos Sąjungos (toliau – ES) „Dvynių“ programos vystomojo bendradarbiavimo projektuose įgyvendinant socialines inovacijas ir mokslines eksperimentines veiklas. Džiugu, jog sausio 27 d. Europos Komisijos Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinio direktorato (angl. Directorate-General for Neighbourhood and Enlargement Negotiations, DG NEAR) „Dvynių“ koordinavimo grupė atsiuntė patvirtinimą, kuriuo LSMC TI suteiktas įgaliotosios institucijos statusas. Atsižvelgiant į tai, Institutas buvo įtrauktas į 2017 m. „Dvynių“ programos vadovo versijos (angl. Twinning Manual 2017) įgaliotųjų institucijų sąrašą, su kuriuo galima susipažinti čia. LSMC TI, prisidėdamas prie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos koordinuojamų užsienio politikos prioritetų ir tarptautinių įsipareigojimų vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai bei teisingumo srityse, kartu su partneriais nuo 2015 m. sėkmingai įgyvendino net keturis ES „Dvynių“ programos projektus. Primename, jog šiuo metu Institutas kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vilniaus universiteto Teisės fakultetu, Europos socialinio fondo agentūra bei Austrijos Ludwig’o Bolzman’o vardo Žmogaus teisių institutu vykdo pagal „Dvynių“ programą finansuojamą projektą „Valstybinių institucijų ir vietos lygmens nukreipimo mechanizmų Azerbaidžane stiprinimas siekiant užtikrinti saugą ir paramą smurto šeimoje aukoms“ (angl. Strengthening the capacity of State bodies and local level referral mechanisms to provide safety and support to victims of domestic violence in Azerbaijan), Nr. AZ/16/ENI/JH/01/19 (55), Azerbaidžane. [:]
Kviečiame į tarptautinę konferenciją!
[:lt] Konferencija „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“ 2021 m. vasario 11 d. Maloniai kviečiame į tarptautinę konferenciją „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“. Renginys vyks 2021 m. vasario 11 d. nuotoliniu būdu nuo 9.30 val. Konferencijos metu bus aptariama teisinės pagalbos nepilnamečiams baudžiamosiose bylose suteikimo svarba, teisinės pagalbos vaikams specifiškumas ir kokybiniai reikalavimai bei bus diskutuojama apie problemas, kylančias teisiniame reguliavime ir praktikoje. Pranešimus skaitys atstovai iš tarptautinių organizacijų, akademinės bendruomenės nariai, praktikai, NVO atstovai. Džiaugiamės, kad konferencijoje dalyvaus tokie pranešėjai kaip Barbel Heinkelmann (Europos Komisija), Anna Giudice (Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuras (UNODC)), prof. Ton Liefaard (Leiden universitetas) ir kiti ekspertai, o taip pat atstovė iš Lietuvos –Raminta Goštautaitė (LR generalinė prokuratūra). Renginio programą rasite čia: https://bit.ly/3t3euSv. Daugiau informacijos ir nuoroda į registraciją: https://childhub.org/en/child-protection-webinars/online-conference-legal-aid-children-criminal-proceedings-child-friendly. Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, tačiau reikalinga registracija. Jei dar nesate „Child Hub Platform“ narys, susikurkite anketą (nemokamai), kad galėtumėte prisijungti prie renginio: https://bit.ly/39r1luJ. Konferenciją organizuoja Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas kartu su partneriais iš Belgijos (Defence for Children (DCI-Belgium)) ir Albanijos (Center of Integrated Legal Services and Practices (CILSP)). Konferencija yra ES finansuojamo projekto „Teisinė pagalba vaikams baudžiamajame procese: gerosios praktikos formavimas ir sklaida“ (LA CHILD) dalis. [:en] Conference “Legal aid for children in criminal proceedings: child friendly legal aid at focus” 11th February 2021 We are very pleased to invite you to attend the international conference “Legal aid for children in criminal proceedings: child friendly legal aid at focus”. The event will take place on 11th of February 2021 and will be held remotely through an interactive online platform provided by the Child Protection Hub for South East Europe. The conference will emphasize the importance of providing adequate legal assistance to minors in criminal proceedings and will focus on the understanding of child-friendly legal aid. Problems arising in legal regulation and practice will be discussed. We believe that the conference will provide a very interesting discussion forum as we have a number of prominent speakers from international organizations, academia, NGOs and practitioners. We are very happy to have on the conference program such experts as Barbel Heinkelmann (European Commission), Anna Giudice (United Nations Office on Drugs and Crime (UNODC), prof. Ton Liefaard (Leiden University), as well as other well-known experts. Full agenda is available here: https://bit.ly/3t3euSv. For more info and registration please refer to: https://childhub.org/en/child-protection-webinars/online-conference-legal-aid-children-criminal-proceedings-child-friendly. The participation in the conference is free, however, registration is required. If you are not yet a member of the Child Hub Platform, please create an account (free) to join the event: https://bit.ly/39r1luJ. The conference is organized by the Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences (Lithuania), Defence for Children International-Belgium (DCI – Belgium) and the Center of Integrated Legal Services and Practices (CILSP, Albania). The conference is part of the EU co-funded project “Legal aid for children in criminal proceedings: developing and sharing best practices” (LA CHILD). [:]
Skelbiami Lietuvos socialinių mokslų centro Mokslo tarybos rinkimai
[:lt] Vadovaujantis Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1260, 17.2 punktu ir LSMC Mokslo tarybos rinkimų reglamentu, patvirtintu LSMC direktoriaus 2020 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-2, skelbiami LSMC Mokslo tarybos rinkimai 2021 m. kovo 23-24 dienomis, nuotoliniu būdu. Mokslo tarybos rinkimus organizuoja šios sudėties Mokslo tarybos rinkimų komisija: Daumantas Stumbrys – LSMC Sociologijos instituto mokslo darbuotojas (pirmininkas); Vida Dabkienė – LSMC Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslo darbuotoja; Mantvydė Juškaitė – LSMC Teisės instituto specialistė. Mokslo tarybos rinkimų komisija rinkimus organizuoja vadovaujantis Mokslo tarybos rinkimų reglamentu. Kandidatuoti į Mokslo tarybos narius gali Centro mokslo darbuotojai ir administracijos darbuotojai. Centro kandidatai į Mokslo tarybą gali išsikelti patys arba juos gali kelti mokslo darbuotojai ir administracija (jeigu savo kandidatūrą asmuo teikia ne pats, būtina pridėti rašytinį kandidato sutikimą dalyvauti rinkimuose). Pasiūlymai dėl kandidatų teikiami Komisijos pirmininkui raštu (el. paštu: dstumbrys@gmail.com) nurodant siūlomo kandidato vardą, pavardę, mokslo laipsnį, darbo vietą, pareigas, ne vėliau kaip iki kovo 12 d. [:]
(English) The Law Institute of Lithuania became a branch of the Lithuanian Centre for Social Sciences
[:en] We would like to inform You that in accordance with the Resolution of the Government of the Republic of Lithuania No. 1260 adopted on November 11, 2020 “On the Reorganization of the Lithuanian Centre for Social Research, the Law Institute of Lithuania and the Lithuanian Institute of Agrarian Economics, the Description of Conditions for the Reorganization of the Lithuanian Centre for Social Research, the Law Institute of Lithuania and the Lithuanian Institute of Agrarian Economics into the Lithuanian Centre for Social Sciences”, from January 1, 2021, The Law Institute of Lithuania became a branch of the Lithuanian Centre for Social Sciences. Currently it consists of the three following branches: Institute of Economics and Rural Development (former Lithuanian Institute of Agrarian Economics); Institute of Sociology (former Lithuanian Social Research Centre); Law Institute (former Law Institute of Lithuania). The reorganization was conducted in accordance with the previously mentioned Resolution of the Government of the Republic of Lithuania and the Statutes of the Lithuanian Centre for Social Sciences approved by this Resolution. All the latest information about the Lithuanian Centre for Social Sciences and Law Institute will be temporarily published on this website until the website of the Lithuanian Centre for Social Sciences is created. New requisites of institutions: The Lithuanian Centre for Social Sciences (budget institution) Director dr. Boguslavas Gruževskis Address A. Goštauto str. 9, LT-01108 Vilnius Company code 305674949 Phone (+370 5) 211 3774 E-mail institutas@lstc.lt The Law Institute of the Lithuanian Centre for Social Sciences (branch of the budget institution) Head dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė Address Ankštoji str. 1A, LT-01109 Vilnius Branch code 305674130 Phone (+370 5) 2497591 E-mail info@teise.org [:]
Lietuvos teisės institutas tapo Lietuvos socialinių mokslų centro filialu
[:lt] Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1260 „Dėl Lietuvos socialinių tyrimų centro, Lietuvos teisės instituto ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto reorganizavimo, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Lietuvos teisės instituto ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto reorganizavimo į Lietuvos socialinių mokslų centrą sujungimo būdu sąlygų aprašo ir Lietuvos socialinių mokslų centro įstatų patvirtinimo“, nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos teisės institutas tapo Lietuvos socialinių mokslų centro filialu. Jų šiuo metu yra trys: Ekonomikos ir kaimo plėtros institutas (buvęs Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas), Sociologijos institutas (buvęs Lietuvos socialinių tyrimų centras) ir Teisės institutas (buvęs Lietuvos teisės institutas). Reorganizacija atlikta vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir juo patvirtintais Lietuvos socialinių mokslų centro įstatais. Visa naujausia informacija apie Lietuvos socialinių mokslų centrą ir Teisės institutą laikinai bus skelbiama šioje internetinėje svetainėje, iki kol bus sukurta Lietuvos socialinių mokslų centro svetainė. Nauji įstaigų rekvizitai: Lietuvos socialinių mokslų centras (biudžetinė įstaiga) Direktorius dr. Boguslavas Gruževskis Adresas A. Goštauto g. 9, LT-01108 Vilnius Įmonės kodas 305674949 Tel. (+370 5) 211 3774 El. p. institutas@lstc.lt Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas (biudžetinės įstaigos filialas) Vadovė dr. Ingrida Mačernytė-Panomariovienė Adresas Ankštoji g. 1A, LT-01109 Vilnius Filialo kodas 305674130 Tel. (+370 5) 249 7591 El. p. info@teise.org [:]
Lietuvos teisės instituto mokslininkų publikacija prestižiniame tarptautiniame leidinyje
[:lt] Tarptautiniu mastu pripažintos leidyklos ,,SAGE Publishing“ žurnale „Probation Journal“ publikuotas Lietuvos teisės instituto mokslininkų dr. Simono Nikarto, dr. Rūtos Vaičiūnienės ir Gintarės Rinkevičiūtės straipsnis apie Lietuvos probacijos pareigūnų diskreciją individualizuojant sprendimus dėl probuojamųjų pažeidimų. Straipsnyje analizuojami Lietuvos probacijos pareigūnų diskreciniai sprendimai dėl probacijos pažeidimų griežto teisinio reguliavimo šviesoje. Remiantis mokslininkų atlikto kiekybinio tyrimo rezultatais, nagrinėjami hipotetiniai diskreciniai sprendimai atsižvelgiant į probuojamojo padarytą pažeidimą. Taip pat tiriamas santykis tarp diskrecinių sprendimų ir kintamųjų, tokių kaip probuojamojo rizikos lygis ir sociodemografinės charakteristikos. Tyrimas atskleidė, kad nepaisant griežtų teisinių normų, kurios paprastai reikalauja ir griežtų veiksmų dėl probacijos pažeidimų, probacijos pareigūnai linkę priimti švelnesnius sprendimus. Taip pat nustatyta, kad potencialiems diskreciniams sprendimams įtakos turi pažeidimo tipas, pažeidėjo rizikos lygis ir probacijos pareigūno amžius. Leidinys anglų kalba pasiekiamas čia. [:en] The prestigious international publishing company “SAGE Publishing ” has published an article in the “Probation Journal”, where the researchers of the Law Institute of Lithuania dr. Simonas Nikartas, dr. Rūta Vaičiūnienė and Gintarė Rinkevičiūtė, wrote about probation officers’ discretionary decisions in responding to probation violations. This paper investigates Lithuanian probation officers’ discretionary decisions on probation violations under strict legal regulation. Based on a quantitative survey, this paper analyses hypothetical discretionary decisions according to the type of violation committed by the probationer. The relationship between discretionary decisions and variables such as the probationer’s risk level and sociodemographic characteristics are also analysed. The study revealed that, despite strict legal regulations, which generally require severe action for probation violations, probation officers tend to make more lenient decisions. The study also found that violation type, offender risk level, and probation officer’s age are potential predictors of discretionary decisions. The full text of the article in English is available here. [:]