Kaip šeimos bylose turi būti išklausytas vaikas?
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkė dr. Agnė Limantė kartu su kolege paskelbė mokslinį straipsnį „Vaiko išklausymo reikalavimas šeimos bylose“, kuriame analizuoja teismų pareigą išklausyti vaiką su juo susijusiuose tėvų ginčuose. Dr. A. Limantė ir dr. Aistė Račkauskaitė-Burneikienė nagrinėja šią pareigą numatančius tarptautinius, regioninius ir nacionalinius teisės aktus bei analizuoja juose įtvirtinamas tokios pareigos ribas, be to, daug dėmesio skiria skirtingai valstybių praktikai aptarti. Mokslininkės straipsnio išvadose rašo, kad veiksmingas vaiko teisės būti išklausytam užtikrinimas yra suprantamas kaip valstybės pareiga sukurti atitinkamą teisinį, institucinį mechanizmą, padedantį siekti šio tikslo. Vaiko teisė būti išklausytam yra suprantama kaip esminė, įgyvendinama atsižvelgiant į vaiko brandumo lygį, kuris vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju. Mokslininkės pabrėžia, kad tarptautinėje ir Europos Sąjungos (ES) teisėje nėra nustatyta amžiaus riba dėl vaiko nuomonės išklausymo, tačiau pripažįstamas vertinamojo kriterijaus „vaikas, gebantis suformuluoti savarankišką nuomonę“ taikymas. Taigi teismui, nagrinėjančiam bylas, susijusias su vaiko interesų užtikrinimu, kyla pareiga nustatyti, ar konkrečios bylos atveju vaikas geba suformuluoti savarankišką nuomonę. Analizuojant skirtingą valstybių praktiką vis dėlto ryškėja bendra tendencija – valstybės vis dažniau laikosi pozicijos, kad mokyklinio amžiaus vaikui turėtų būti suteikta galimybė pasisakyti teisme, ir toks vaikas jau geba formuoti savo nuomonę ir pažiūras. Tačiau kol nėra bendrų gairių iš tarptautinių organizacijų, vienoje ES valstybėje teismas išklausys trimetį, o kitoje ir 11 metų vaikas gali būti laikomas nepakankamai brandžiu. Tyrime analizuojami ir kiti su vaiko išklausymu susiję klausimai, tokie kaip išklausymo būdai bei tvarka skirtingų valstybių praktikoje bei pareigos atsižvelgti į vaiko nuomonę ribos. Besidomintys visą publikacijos tekstą gali skaityti čia: http://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/11655 [:en] Together with a colleague, Law Institute of Lithuania research fellow dr. Agnė Limantė has published a scientific article “Hearing of the Child in Family Law Cases” which analyses the duty of the courts to give the child a voice in parental disputes related to the child. Dr. Agnė Limantė and dr. Aistė Račkauskaitė-Burneikienė examine the international, regional and national legal acts that provide for this duty and analyse the boundaries of this duty established therein; considerable attention is given to discussing different national practices. In the conclusion of the article, the researchers write that effective protection of a child’s right to be heard is understood as the duty of the state to create an appropriate legal and institutional mechanism to help achieve this goal. A child’s right to be heard is understood as fundamental, implemented having regard to the child’s level of maturity, which is assessed on a case-by-case basis. The researchers emphasise that in international and European Union (EU) law, there is no age limit set for hearing a child’s opinion, but application of the “child who is able to formulate an independent opinion” criteria is recognised. Therefore, in hearing cases related to ensuring the interests of a child, the court has an obligation to determine whether, in the specific case, the child is able to formulate an independent opinion. However, in analysing different national practices, a general trend is nevertheless evident: states are increasingly taking the position that a child of school age should have the opportunity to speak in court, and that such a child is already able to form his or her own opinions and views. But as long as there are no general guidelines from international organisations, a court in one EU country will allow a three-year-old to speak out, while in another, an 11-year-old might not be considered to be mature enough. The study also analyses other issues related to hearing the voice of children, such as the ways and means of listening in the practice of different countries, as well as the boundary of duty to take the child’s opinion into account. Those interested in reading the full text of the publication can do so here: http://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/11655 [:]
LTI siūlo praktikos galimybę studentams
[:lt] Studente, Lietuvos teisės institutas vasarą laukia tavęs! Gal tave domina kriminologiniai tyrimai, o gal kova su smurtu artimoje aplinkoje? O gal norėtum pavažinėti po Lietuvą ir pabendrauti su nuteistaisiais? Lietuvos teisės institutas (LTI) siūlo galimybę atlikti dviejų mėnesių apmokamą vasaros praktiką teisės, sociologijos ir psichologijos studentams, kurios metu tu turėsi galimybę tobulinti savo mokslinę kvalifikaciją prisidedant prie LTI mokslininkų minėtos ar kitos tave dominančios veiklos. Studentų praktikos terminas: nuo 2018 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Numatytos darbo valandos studentui: 2 mėnesius po 160 val./ mėn. (po 8 val./ dieną). Reikalavimai studentui: paskutinio semestro visų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis turėtų būti lygus 8,0 arba didesnis (bus reikalinga paskutinio semestro studijų pažyma); praktikos metu turėti galiojančią studijų sutartį (paskutinio magistro kurso studentas dėl šios priežasties dalyvauti negali; bakalauro paskutinio kurso studentas dalyvauti gali, jei sutartis galioja iki 2018-08-31; tokiu atveju reikalinga pažyma iš universiteto). Galima stipendija studentui: 395,20 eurų/ mėn. Galimybę studentams atlikti apmokamą praktiką suteikia Lietuvos Mokslo Taryba (LMT), kuri kviečia mokslininkus prisidėti ugdant jaunąją Lietuvos mokslininkų kartą. Procesas gauti stipendiją yra visai nesudėtingas – studentas turi susisiekti su Lietuvos teisės instituto administratoriumi, kuris padės susiderinti su mokslininku praktikos planą, užpildys paraišką ir ją pateiks LMT. Studentui tereiks pateikti nurodytus dokumentus ir nusiteikti pilnai įspūdžių vasarai. Nepraleisk tau suteiktos progos ir kreipkis žemiau nurodytais kontaktais! Milda Adamonytė Tarptautinių ryšių skyriaus specialistė Lietuvos teisės institutas El. p. milda.adamonyte@teise.org Tel.: +3705 2101672 [:]
Nauji mokymai advokatams ir socialinių tarnybų darbuotojams apie tarptautinę šeimos teisę
[:lt] Lietuvos teisės institutas (LTI) kartu su užsienio partneriais pradėjo įgyvendinti dvejų metų trukmės projektą „Keturios ES mokymų sesijos skirtingų šalių teisininkams bei socialinių tarnybų darbuotojams šeimos teisės reguliavimo klausimais“ („C.L.A.S.S.4EU“), kurio metu bus parengti ir projekte dalyvaujančių šalių teisininkams bei socialinių tarnybų darbuotojams organizuojami mokymai žinioms apie tarptautinę šeimos teisę gilinti. Europos Sąjungos (ES) iš dalies finansuojamame projekte dalyvauja ne tik LTI mokslininkai, bet ir projekto partneriai iš Italijos, Vengrijos ir Portugalijos. Įgyvendinant „C.L.A.S.S.4EU“ bus parengtos ir suorganizuotos keturios bandomosios ir keturios pagrindinės mokymų sesijos šeimos teisės reguliavimo klausimais projekte dalyvaujančių šalių teisininkams ir socialinių tarnybų darbuotojams. Kartu su mokymų kursais bus paruošta ir mokymų medžiaga, kuri tiesiogiai aiškins, kaip turėtų būti interpretuojamas ir pritaikomas Reglamentas „Briuselis IIa“, Išlaikymo reglamentas ir kiti tarptautiniai dokumentai sudėtingose šeimos teisės bylose. Mokymų medžiaga bus pateikta kaip garso ir vaizdo dokumentai, taip pat bus parengti mokymų medžiagą pristatantys tekstai. Be to, bus pristatytas naujas lyginamasis teisinės terminologijos žodynėlis. Per mokymus Italijoje (Verona), Portugalijoje (Braga), Vengrijoje (Budapeštas) bei Lietuvoje (Vilnius) su paruošta medžiaga bus supažindinta apie 280 teisininkų ir socialinių paslaugų darbuotojų. Projektas „C.L.A.S.S.4EU“ yra LTI jau įgyvendinto projekto, skirto teisėjų mokymams, tęsinys. Pastaruosius dvejus metus LTI dalyvavo Europos Sąjungos finansuojamame projekte ir rengė teisėjų mokymus apie tinkamą Reglamento „Briuselis IIa“ taikymą. Reglamentas „Briuselis IIa“ šiuo metu yra pagrindinis instrumentas ES valstybių narių teismo procesuose sprendžiant tarptautinius su santuoka arba su tėvų pareigomis susijusius atvejus. Šis Reglamentas yra teisinis pagrindas reguliuoti teisinę tvarką šeimos teisės srityje Europos Sąjungoje. Vis dėlto, nors vienodas Reglamento taikymas ir jo aiškinimas yra būtina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo saugoma sąlyga, jo nepakanka suvienodinti ES valstybių narių teismų nuosprendžius šeimos teisės srityje. Tokia situacija gerai atskleidžia ne tik teisininkų bei socialinių tarnybų darbuotojų teisinių mokymų aktualumą, bet ir poreikį susisteminti ir įvertinti ES valstybių teismų praktiką. Šis projektas organizuojamas atsižvelgiant į tai, jog migracija ir tarptautinio pobūdžio šeimos ES tampa įprastiniu reiškiniu. Projektu „C.L.A.S.S.4EU“ siekiama apsaugoti vaikų ir kitų pažeidžiamų asmenų teises kritinėse situacijose, susijusiose su santuoka ir tėvų pareigomis, gilinant teisininkų ir socialinių darbuotojų žinias tiek apie Reglamentą „Briuselis IIa“, Išlaikymo reglamentą, tiek apie kitus ES reglamentus bei tarptautines konvencijas dėl šeimos teisės. Daugiau informacijos galima rasti projekto internetinėje svetainėje arba Facebook paskyroje. [:en] In conjunction with foreign partners, the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) has begun implementation of a two-year project “4 EU Training Sessions on Family Law Regulations for Cross-border Lawyers and Social Services” (“C.L.A.S.S.4EU”) during which courses will be prepared and organised for lawyers and social workers of the participating countries to enhance their knowledge of international family law. LIL researchers are being joined in the project, which is being partially funded by the European Union (EU), by project partners from Italy, Hungary and Portugal. As part of the “C.L.A.S.S.4EU” project, four trial and four key training sessions on family law regulations will be prepared and organised for lawyers and social workers of the participating countries. Along with the courses, training materials will be prepared which will directly explain how the Brussels IIa Regulation, the Maintenance Regulation, and other international documents in complex family law cases should be interpreted and applied. The training material will be presented as audio and video documentation, and texts introducing the training material will also be prepared. In addition, a new comparative glossary of legal terminology will be presented. During the training sessions in Italy (Verona), Portugal (Braga), Hungary (Budapest) and Lithuania (Vilnius), some 280 lawyers and social workers will be introduced to the prepared material. The “C.L.A.S.S.4EU” project is the continuation of a project for training judges already carried out by the LIL. Over the past two years, the LIL participated in an EU-funded project and held training for judges on proper application of the Brussels IIa Regulation. The Brussels IIa Regulation is currently the main instrument in EU Member State court proceedings for cross-border cases involving marriage or parental responsibility. This Regulation is the legal basis for regulating the legal procedures in the field of family law in the European Union. However, even though consistent application of the Regulation and its interpretation are a prerequisite secured by the Court of Justice of the European Union, it is not sufficient to make the judgments of EU Member State courts in the area of family law uniform. This situation clearly demonstrates not only the relevance of legal training for lawyers and social workers, but also the need to systematise and evaluate the practice of EU courts. This project is organised in light of the fact that migration and international families in the EU are becoming a regular occurrence. The goal of the “C.L.A.S.S.4EU” project is to protect the rights of children and other vulnerable persons in critical situations related to marriage and parental responsibility by enhancing the knowledge of lawyers and social workers both about the Brussels IIa Regulation and the Maintenance Regulation, and about other EU regulations and international conventions on family law. More information can be found on the project website or Facebook page. [:]
Siekiama tobulinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybę
[:lt] Kokybiška valstybės garantuojama teisinė pagalba ir vienodi jos standartai visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tokie yra Lietuvos teisės instituto (LTI) kartu su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Lietuvos advokatūra, Vokietijos Frankfurto Goethe’s universitetu ir Olandijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba organizuojamo projekto „Teisinės pagalbos kokybės didinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims“ tikslai. Siekdami aptarti pirmojo projekto etapo rezultatus, vasarį Lietuvoje viešėjo projekto ekspertai prof. dr. Christoph Burchard ir Sarah Zink iš Frankfurto Goethe’s universiteto (Vokietija) ir Herman Schilperoort bei dr. Susanne Peters iš Olandijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Ekspertai lankėsi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje, Lietuvos advokatūroje, Vilniaus apygardos, Lietuvos apeliaciniame teismuose. Jie siekė įvertinti Lietuvos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos privalumus ir trūkumus, antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose kokybės užtikrinimo ir vertinimo galimybes. LTI mokslininkai dalyvavo diskusijoje su Lietuvoje apsilankiusiais Vokietijos ir Olandijos ekspertais, taip pat Lietuvos teismų, prokuratūros, advokatūros, Policijos departamento, Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovais. Projektas „Teisinės pagalbos kokybės didinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims“ finansuojamas Europos Komisijos. Projekto tikslas – sukurti minimalius advokatų veiklos / teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose standartus, tinkamus taikyti visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, ir parengti šių standartų laikymosi kontrolės metodiką, tinkamą taikyti visose ES valstybėse. [:en] Quality state-guaranteed legal aid and uniform standards in all European Union (EU) countries. These are the goals for the project “Enhancement of Legal Aid Quality: General Standards for Different Systems” (“QUAL-AID”) being organised by the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) and the State-Guaranteed Legal Aid Service. Project experts prof. dr. Christoph Burchard and Sarah Zink from Goethe University Frankfurt (Germany) and Herman Schilperoort and dr. Susanne Peters from the Dutch Legal Aid Board visited Lithuania in February to discuss the results of the first phase of the project. The experts visited the State-Guaranteed Legal Aid Service, the Lithuanian Bar Association, the Vilnius Regional Court, and the Court of Appeal of Lithuania. Their goal was to evaluate the advantages and disadvantages of Lithuanian state-guaranteed legal aid, and opportunities for assessing and ensuring the quality of secondary legal aid in criminal proceedings. LIL researchers participated in a discussion with the visiting German and Dutch experts, as well as representatives from Lithuanian courts, the Prosecutor’s Office, the Bar Association, the Police Department, and the Human Rights Monitoring Institute. The project “Enhancement of Legal Aid Quality: General Standards for Different Countries” (“QUAL-AID”) is being funded by the European Commission. The goal of the project is to create minimum standards for lawyer activities/legal aid in criminal proceedings suitable for use in all European Union (EU) countries, and to develop a methodology for monitoring compliance with these standards suitable for use in all EU countries. [:]
Teismo ekspertizė ar objekto tyrimas?
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės konstatavo, kad teismo ekspertizė ir objekto tyrimas, atliekamas specialisto, yra lygiaverčiai ir atliekami tų pačių specialių žinių turinčių teismo ekspertų, todėl turi iš esmės vienodą įrodomąją galią nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Tokia išvada pateikta mokslininkų Giedrės Maslauskaitės bei Sofios Khatsernovos mokslo studijoje „Teismo ekspertizės ir objektų tyrimo reglamentavimo baudžiamajame procese Lietuvoje pakankamumas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) standartus“. Mokslo studija atlikta įgyvendinant Teisingumo ministerijos programą. Mokslininkės atkreipia dėmesį, kad objektų tyrimas, skiriamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, yra iš esmės vienintelė jiems prieinama priemonė panaudoti specialias žinias, taigi logiška, kad, siekiant surinkti pakankamai duomenų įtarimui ar kaltinimui pagrįsti, tokių objektų tyrimų ikiteisminio tyrimo metu skiriama kur kas daugiau nei ekspertizių. Be to, objekto tyrimo skyrimas specialistui yra greitesnė ir paprastesnė procedūra, padedanti užtikrinti operatyvumo principo įgyvendinimą. Tuo tarpu teismo ekspertizė, skiriama bylos nagrinėjimo metu, kai iš esmės visi reikšmingi duomenys, susiję su nusikalstamos veikos padarymu, jau surinkti, yra labiau skirta teismo poreikiams tenkinti, siekiant išsiaiškinti objektyvią tiesą byloje. Teismo ekspertizės reglamentavimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame procese, atsižvelgiant į ES standartus, anot mokslininkių, yra tinkamas, aiškus ir pakankamas. Specialių žinių subjektų atskyrimo problematika nedaro įtakos Lietuvos teisės aktų atitikčiai ES reikalavimams, kadangi nurodytas skirstymas nebūdingas regioniniam ES ir tarptautiniam reglamentavimui. Autorių nuomone, specialisto ir eksperto, kaip specialių žinių subjektų, atskyrimas baudžiamajame procese nedarytų didesnės įtakos rungtyniavimo principui baudžiamajame procese, jei dėl jau atliktų objektų tyrimo gynybai būtų suteikta galimybė pateikti papildomus duomenis ir dėl jų būtų atliekamas papildomas objekto tyrimas, kaip pirminio papildymas ar koregavimas, atsižvelgiant į naujai pateiktus duomenis. Mokslininkės teigia, kad, atsižvelgiant į dabartines technologines galimybes dėl baudžiamojo proceso skaitmenizavimo, specialisto figūra baudžiamajame procese nėra perteklinė. Objektų tyrimo, kurį atlieka specialistas, paskyrimo tvarka, lyginant su ekspertizės paskyrimu, baudžiamojo proceso operatyvumo aspektu užtikrina spartesnį nusikalstamų veikų tyrimą. Visą mokslo studijos tekstą galima rasti Lietuvos teisės instituto interneto svetainėje: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/01/Maslauskaite_Khatsernova.pdf [:en] The Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) researchers have concluded that a forensic examination and an examination of an object performed by a specialist are of equal value and carried out by forensic experts with the same specialised knowledge, so in principle, they have equal probative value in criminal proceedings. Such was the conclusion given in the scientific study “Sufficiency of Regulation of Legal Expertise and Investigation of Subjects in the Criminal Proceedings in Lithuania, in Accordance with the European Union Standards” by researchers Giedrė Maslauskaitė and Sofia Khatsernova. The scientific study was conducted as part of the Ministry of Justice’s programme. The researchers point out that examination of objects assigned by pre-trial investigation officers is essentially the only tool available to them to use special knowledge, so it is logical that in order to gather sufficient data to substantiate a suspicion or accusation, these examinations of objects are assigned considerably more frequently than forensic examinations during the pre-trial investigation. In addition, assigning examination of an object to a specialist is a faster and simpler procedure, which helps ensure implementation of the principle of expeditiousness. Meanwhile, forensic examinations assigned during hearing of the case when all relevant data related to commission of the criminal offense have already been collected is more for meeting the needs of the court in order to clarify the objective truth in the case. According to the researchers, regulation of forensic examination in the criminal proceedings of the Republic of Lithuania is, in respect to EU standards, adequate, clear and sufficient. The problem of separation of persons of special knowledge does not affect the compliance of Lithuanian legal acts with EU requirements, as the indicated distinction is not specific to regional EU and international regulation. In the opinion of the authors, the separation in criminal proceedings of a specialist and an expert as persons of special knowledge would not have any significant impact on the principle of competition in criminal proceedings if, due to the investigation of objects already carried out, the defence would be given the opportunity to submit additional data due to which an additional object examination would be conducted as an addition to or correction of the initial one, having regard to the newly submitted data. The researcher state that given the current technological possibilities for digitisation of the criminal process, the presence of a specialist in criminal proceedings is not superfluous. In terms of expeditiousness of the criminal process, the procedure for assigning an object examination that is conducted by a specialist ensures speedier investigation of criminal acts than that of assigning an expert examination. The full text of the scientific study can be found on the Law Institute of Lithuania website: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/01/Maslauskaite_Khatsernova.pdf [:]
Skelbiami rinkimai į Lietuvos teisės instituto mokslo tarybą
[:lt] Lietuvos teisės institutas skelbia rinkimus į Lietuvos teisės instituto mokslo tarybą (rinksime 7 narius). Kandidatų dokumentai priimami nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. Instituto raštinėje Ankštoji g. 1A, Vilnius, 201 kab. arba el. paštu <info@teise.org> (registruoja rinkimų komisijos sekretorė Nijolė Mažylienė). Rinkimai vyks 2018 m. balandžio 24 d. nuo 9 iki 16 val. Daugiau informacijos: https://teise.org/lt/lti-mokslo-tarybos-rinkimai/ [:]
LTI mokslininkė apžvelgia knygą apie ES Teisingumo Teismą
[:lt] Jungtinėje Karalystėje leidžiamas ir aukštą Impact Factor turintis mokslo žurnalas „Journal of Common Market Studies“ paskelbė Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės dr. Agnės Limantės parengtą knygos apžvalgą. Mokslininkė apžvelgė Dorte Sindbjergo Martinseno knygą „An Ever More Powerful Court? The Political Constraints of Legal Integration in the European Union“ (liet. „Vis galingesnis teismas? Politiniai teisinės integracijos Europos Sąjungoje apribojimai“). Mokslininkė pastebi, jog neretai lyg savaime suprantamą tiesą mes priimame teiginį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) atlieka itin reikšmingą vaidmenį skatinant Europos integracijos procesą ir turi itin didelę reikšmę ES politikai ir teisės aktams. Tačiau ar iš tiesų šis Teismas toks galingas? Ar jo sprendimai visuomet daro įtaką teisėkūrai? Kaip ir ar visuomet ESTT sprendimai atsispindi antriniuose teisės aktuose? Į šiuos klausimus siekia atsakyti apžvelgiama Dorte Sindbjergo Martinseno knyga. „Autorius kviečia mus pažvelgti giliau, sudvejoti savo įsitikinimais ir siūlo detaliau panagrinėti ES teisėkūros institucijų ir ESTT sprendimų santykį per konkrečius pavyzdžius“, – rašo LTI mokslininkė apžvalgoje. Anot mokslininkės, knyga yra įžvalgi ir teoriškai, ir empiriškai. Knygos autorius pasirinko tris sritis, kuriose išsamiai išnagrinėjo ESTT sprendimų ir teisės aktų sąveiką: ES darbo laiko reguliavimą, ES piliečių teises į sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje ir komandiruotų darbuotojų reglamentavimą. Nuoseklia analize autorius pagrindžia, kad ESTT visgi nėra tokia įtakinga politiką formuojanti institucija, kaip neretai manoma. Visą knygos apžvalgą galima rasti čia: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/jcms.12692/full [:en] The Journal of Common Market Studies, a scientific journal with a high impact factor that is published in the United Kingdom, recently published a book review written by the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) researcher dr. Agnė Limantė. The researcher reviewed a book An Ever More Powerful Court? The Political Constraints of Legal Integration in the European Union by Dorte Sindbjerg Martinsen. The researcher notes that we often take it for granted that the Court of Justice of the European Union (CJEU) plays a very important role in promoting the process of European integration and is of particular importance to EU policies and legislation. But is this Court really that powerful? Do its judgments always impact law-making? Are the judgments of the CJEU always reflected in secondary legislation, and how? These are the questions that were addressed in Dorte Sindbjerg Martinsen’s book. “The author invites us to take a deeper look and question our convictions; he proposes a more detailed analysis of the relationship between EU legislative bodies and the judgments of the CJEU through concrete examples,” writes the LIL researcher in the review. According to researcher, the book is insightful both theoretically and empirically. The author of the book chose three areas to examine the interaction between the judgments of the CJEU and EU legislative bodies: EU working time regulation, the rights of EU citizens to healthcare in another EU country, and the regulation of posted workers. Through systematic analysis, the author argues that the CJEU is actually not such an influential policy-making body as is often assumed. The full book review can be found here: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/jcms.12692/full [:]
Skolos išieškojimas ne teismo tvarka: Lietuvoje reikalinga padėties analizė
[:lt] Norint atsakyti į klausimą, ar Lietuva, siekdama tobulinti vartotojų teisių apsaugą skolų išieškojimo ne teismo tvarka procese, turėtų pasirinkti specialiojo teisinio reguliavimo būdą, mokslininkai rekomenduoja pirmiausia atlikti realios Lietuvos vartotojų socialinės, ekonominės ir teisinės padėties analizę. Tokia išvada paskelbta Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkių Salvijos Kavalnės ir Kristinos Bernotaitės mokslo studijoje „Vartotojų teisių apsauga išieškant skolas ne teismo tvarka: užsienio valstybių patirtis“, kurią LTI mokslininkės atliko įgyvendindamos Teisingumo ministerijos programą. Jei Lietuvoje būtų nutarta kurti specialųjį teisinį reguliavimą, LTI mokslininkės rekomenduoja įstatyme aiškiai reglamentuoti tokius aspektus kaip reikalavimai skolos išieškojimo iš vartotojų ne teismo tvarka paslaugas teikiantiems subjektams, jų veiklos ir priežiūros principai, atsakomybė už netinkamą teisės akto nuostatų vykdymą, informacijos, teiktinos vartotojams, apimtis ir teikimo tvarka, atlygis už išieškojimą ir kitų galimų priskaitytinų sumų maksimalūs dydžiai ir kiti aspektai. Mokslo studijos išvadose atkreipiamas dėmesys, kad Europos Sąjungos (ES) teisėje kol kas nesama teisinių instrumentų, skirtų tiesiogiai valstybėse narėse skolų išieškojimą ne teismo tvarka vykdančių įmonių veiklai reguliuoti. Šių įmonių veiklos reguliavimas kol kas yra išimtinai valstybių narių vidaus reikalas. Tačiau valstybėms narėms kuriant teisinį reguliavimą dėl skolų išieškojimo ne teismo tvarka veiklą vykdančių įmonių, didelę reikšmę turi bendrieji vartotojų teisių apsaugos principai, įtvirtinti įvairiose vartotojų teisių apsaugai skirtose direktyvose, ES Teisingumo Teismo praktikoje bei ypač kitų valstybių narių patirtis ir teisinio reguliavimo priemonės, kurių jos ėmėsi, reaguodamos į poreikį ginti vartotojų teises išieškant skolas ne teismo tvarka. Pagal taikytinus teisės aktus ir jų pobūdį išskirtini tokie du pagrindiniai skolų išieškojimą ne teisme vykdančių įmonių veiklos teisinio reguliavimo būdai: bendrasis ir specialusis. Specialųjį teisinį reguliavimą tirtos valstybės rinkosi siekdamos tokių tikslų kaip užtikrinti teisingą, proporcingą ir pagrįstą skolų išieškojimą iš vartotojų, sėkmingą skolininko ir skolų išieškotojo dialogą, pašalinti iš rinkos nepatikimus ir neprofesionalius skolų išieškojimo subjektus, suteikti vartotojams daugiau teisinio tikrumo ir pagerinti vartotojų teisių apsaugos lygį. Visą mokslo studijos tekstą galima rasti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/01/Kavalnė-Bernotaitė.pdf [:en] The scientists of the Law Institute of Lithuania Dr. Salvija Kavalnė and Dr. Kristina Bernotaitė has recently published a study “Consumer Rights Protection in the Extrajudicial Debt Collection Procedures: the Foreign Countries Experience”. The study is part of implementation of the Programme of the Ministry of Justice. Consumer rights protection in the extra-judicial debt collection procedures has become an increasingly acute legal and social problem during the recent years in various countries. Since 2008 economic crisis in countries in Europe, USA and others the consumers face the bitter consequences of over-indebtedness. So far, different methods of combating those problems have been applied in various European countries with ongoing legal discussion of whether more efficient methods should be employed. In the last 5 years some countries in Europe introduced the special legal regulations aimed at debt collection agencies in order to strengthen consumer protection. The aim of this study is to analyze the experience of foreign countries when regulating this area in order to help to decide if such kind of special legislation is needed in Lithuania, or if the current legal rules are able to solve those problems in accordance with social needs and the society’s sense of justice. In case that a special legislation would be considered as relevant for Lithuania, the question arises, what can we learn from the good practices examples from abroad. In order to answer these questions this study analyses first, the meaning and definition of the debt collecting procedure and its possible impact on consumer rights, second, purposes to introduce the special legislation in Germany, Latvia and other European countries, third, the national approaches regarding states control over the debt collection agencies, forth, the national approaches regarding permissible amounts of expenses for recovery of a debt and the non-reimbursable expenses, fifth, other consumer rights protection measures such as right to the information and requirement for the communication culture with the consumers and sixth, the possible ways and suggestions for the improvement of the Lithuanian legal regime in area of extra-judicial debt collection related to the consumers. The conclusion was made that Lithuanian legislator in case that the study of factual situation would show that Lithuanian consumers face the same problems as consumers in other European countries should seriously consider the possibility of proposing solutions how to strengthen consumer rights in this area on the legislative niveau. By doing so Lithuanian legislator should weight the proportionality of the restrictions, because here an important issue is the conflict between the principle of social state and the fundamental right of entrepreneurship freedom. The full text in the Lithuanian language can be found at the following website: https://teise.org/wp content/uploads/2018/01/Kavalnė-Bernotaitė.pdf [:]
Išleistas mokslininkų parengtas „Reglamento Briuselis IIa taikymo vadovas“
[:lt] Dienos šviesą išvydo keturių šalių mokslininkų parengtas leidinys „Reglamento Briuselis IIa taikymo vadovas“ lietuvių kalba. Šiame leidinyje, kuris yra dalis teisėjams organizuotų mokymų medžiagos, aptariami klausimai, susiję su santuokos nutraukimu ir tėvų pareigomis bylose, turinčiose tarptautinį elementą. Leidinyje nagrinėjami įvairūs Europos Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis (kitaip vadinamo Reglamentu „Briuselis IIa“), taikymo aspektai. Pagrindinis dėmesys skiriamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei valstybių narių nacionalinių teismų praktikai sprendžiant bylas, kuriose svarbus šio Reglamento taikymas. Reglamento taikymo vadovas parengtas orientuojantis į tikslinę grupę – nacionalinius teisėjus, neretai susiduriančius su šeimos bylomis, turinčiomis tarptautinį elementą. Tad skaitytojai turėtų rasti nemažai aktualių patarimų ir praktinių pavyzdžių, padėsiančių spręsti tokio tipo bylas, ar atskleidžiančių, kaip į vieną ar kitą klausimą žvelgė kitų ES šalių teisėjai. Prie leidinio rengimo darbų daug prisidėjo ir Lietuvos teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė, tad jame gausu ir pavyzdžių iš Lietuvos praktikos. Šis leidinys buvo parengtas įgyvendinant ES Teisingumo programos lėšomis finansuojamą tarptautinį projektą „ES teisėjų mokymai dėl „Briuselio IIa“ reglamento: nuo pietų iki rytų“ ir nemokamai išplatintas mokymų dalyviams. Tarptautinį projektą 2015–2017 metais Lietuvos teisės institutas įgyvendino kartu su Barselonos universitetu, Milano-Bicocca universitetu ir Rijekos universitetu. Su šiuo leidiniu galima susipažinti Lietuvos teisės instituto bibliotekoje. [:en] Prepared by four of the country’s researchers, the Handbook on the Application of Brussels IIa Regulation has been published in Lithuanian. This publication, which is part of the material for the training that was organised for judges, discusses questions related to divorce and parental responsibility in cases with an international element. The publication explores different aspects of application of the Council Regulation concerning jurisdiction and the recognition and enforcement of judgments in matrimonial matters and the matters of parental responsibility (also known as the Brussels IIa Regulation). The main focus is on the practice of the Court of Justice of the European Union and the national courts of the Member States in resolving cases where the application of this Regulation is relevant. The handbook on the application of the regulation was drawn up for a target group of national judges who often deal with family cases with an international element. Thus, readers should find quite a bit of relevant advice and practical examples which help resolve this type of cases or which reveal how judges from other EU countries look at one issue or another. Dr. Agnė Limantė, a researcher at the Law Institute of Lithuania, contributed significantly to preparation of the publication, and there are plenty of examples from Lithuanian practice. This publication was prepared as part of an international project “EU Judiciary Training on Brussels IIa Regulation: From South to East” funded by the EU Justice Programme and was distributed free of charge to training participants. The Law Institute of Lithuania implemented the international project in 2015–2017 in conjunction with the University of Barcelona, the University of Milano-Bicocca, and the University of Rijeka. This publication is available at the Law Institute of Lithuania Library. [:]
Viktimologiniai tyrimai yra būtini, tvirtina mokslininkai
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Rokas Uscila konferencijoje „Nukentėjusiųjų teisės Lietuvoje: pokyčiai ir perspektyvos“ skaitė pranešimą apie viktimologinius tyrimus. Konferenciją sausio 29 d. organizavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos policijos mokykla, bendradarbiaudami su Seimo Žmogaus teisių komitetu. Savo pranešime „Viktimologinės situacijos įvertinimas“ dr. R. Uscila atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje pastaruoju metu viktimologiniai tyrimai nėra atliekami – paskutinis viktimologinis tyrimas buvo atliktas pagal 2011 metų duomenis. Anot mokslininko, tokie tyrimai turėtų būti atliekami, kad būtų nustatyta tikroji viktimizacijos būklė, jos lygis. Mokslininko teigimu, turint tokių tyrimų rezultatus galima kryptingai kurti bei plėtoti pagalbos ir paramos nusikaltimų aukoms sistemą, įsivertinti, kur ir kokių paslaugų reikia, kiek paslaugos pasiekia nusikaltimų aukas, koks paslaugų prieinamumas, koks jų poveikis ar / ir kokybė. „Remiantis viktimologiniais tyrimais galima priimti sprendimus, pagrįstus ne subjektyvia paviene nuomone ar spėjimu, bet realia situacija“, – kalbėjo mokslininkas. Visą mokslininko dr. R. Uscilos pranešimą galima peržiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=nfjaTKQq5XI Seime surengtos konferencijos tikslas buvo pažvelgti į nukentėjusiųjų teisių užtikrinimą iš skirtingų perspektyvų, pristatant teisėjų, teisėsaugos pareigūnų, socialinių darbuotojų praktinę patirtį. Konferencijos rengėjai, organizuodami konferenciją, atkreipė dėmesį, kad dabartiniame baudžiamajame procese nukentėjusysis yra viena svarbiausių figūrų. Europos Sąjungos nusikaltimų aukų teisių direktyva nustato, kad su nusikaltimų aukomis turi būti elgiamasi pagarbiai, jautriai ir profesionaliai, nediskriminuojant jų jokiu pagrindu. Tuo tarpu Lietuvoje nukentėjusysis vis dar neretai laikomas tik duomenų šaltiniu, o ne teisę į tinkamai organizuotą ir teisingą procesą turinčiu žmogumi. Esant tokiai situacijai, požiūrio į nukentėjusįjį kaita yra būtina siekiant didinti žmonių pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, o kartu ir paskatinti nuo nusikaltimų nukentėjusius asmenis bendradarbiauti su teisėsauga. [:]