ES projekto baigiamieji mokymai – jau šią savaitę Vilniuje
[:lt] Rugsėjo 21-22 dienomis Vilniuje vyks baigiamieji tarptautinio projekto mokymai teisėjams apie jurisdikciją santuokos nutraukimo ir tėvų pareigų bylose. Šie mokymai vainikuoja tarptautinį projektą „ES teisėjų mokymai dėl Briuselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“, kuriame aktyviai dalyvavo Lietuvos teisės instituto mokslininkės dr. Agnė Limantė ir dr. Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė. „Džiaugiuosi, kad Lietuvos teismų teisėjai ypač aktyviai registravosi į mokymus. Viliuosi, kad gautos žinios jiems leis greičiau rasti tinkamiausius sprendimus sudėtingose bylose“, – sako dr. Agnė Limantė. Lektoriai iš Lietuvos, Italijos, Ispanijos, Kroatijos ir Vokietijos pristatys temas apie jurisdikciją santuokos nutraukimo ir tėvų pareigų bylose, taip pat reikalavimą išklausyti vaiką ypač daug dėmesio skirdami įvairių ES valstybių teismų praktikai. Dalyviams tai pat bus siūlomos praktinės užduotys, padėsiančios geriau susipažinti su aptariamais klausimais bei suteikiančios galimybių padiskutuoti probleminiais atvejais. Paskutiniuose projekto „ES teisėjų mokymai dėl Briuselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ mokymuose Nacionalinėje Teismų administracijos patalpose dalyvaus daugiau kaip 70 dalyvių. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis pagal Justice programą. Projekto pabaiga numatoma 2017 metų spalį. [:en] On 21-22 September, the final trainings on the Regulation Brussels II bis shall be held in Vilnius. The trainings will cover questions on jurisdiction and parental responsibility matters. The event is organized by the Law Institute of Lithuania under the international project co-financed by the EU. These will be the last trainings in the project “EU Judiciary Training on Brussels IIa Regulation: from South to East”. This year the trainings already took place in Italy, Spain and Croatia. The trainers from all the project partner countries (Lithuania, Italy, Spain and Croatia) will be present in the event and will share their knowledge and experience. Moreover, two experts from Germany and Lithuania – judges dealing with parental responsibility cases will present their insights about hearing of children in their countries. Participants of the trainings will also be given several case studies drafted on the basis of actual cases dealt by national courts in various EU states. This that will assist to deepen the gained knowledge and will provide opportunities for discussing problematic cases. More than 70 participants (judges and clerks) have registered for the trainings. The event is supported by the National Courts Administration and will take place in their premises. The project is co-funded by the European Commission under the Justice program. The end of the project is scheduled for October 2017. [:]
Kriminalistikos ekspertų konferencija Palangoje
[:lt] Palangoje savaitgalį vyko XIII-oji tarptautinė mokslinė praktinė konferencija „Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika”, kurią organizavo Lietuvos kriminalistų draugija, Lietuvos teismo ekspertizės centras bei Lietuvos teisės institutas, gavęs Lietuvos mokslo tarybos paramą. Konferencijos dalyvius Palangoje sveikino Lietuvos teisės instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Rokas Uscila, kiti svečiai. Šiemet į tarptautinę konferenciją susirinkę Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Vengrijos, Čekijos, Estijos, Azerbaidžano, Kazachstano, Latvijos, Italijos ir kitų šalių mokslininkai bei praktikai aptarė Europos bendros kriminalistikos erdvės plėtros tendencijas ir perspektyvas. Nemažai dėmesio buvo skirta organizuotam nusikalstamumui ir jo grėsmėms viešajam saugumui, taip pat nusikaltimų tyrimo taktikai, metodikai ir strategijai, inovatyviems kriminalistikos studijų metodams. Konferencijos datai yra išleidžiamas dviejų tomų mokslinių straipsnių rinkinys. Šiemet konferencijoje pristatytas leidinys, kuriame paskelbta daugiau nei 70 straipsnių ir pranešimų aktualiausiomis šios srities temomis – terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo užkardymas, nusikaltimų tyrimo efektyvumas, teismo ekspertizės reikšmė nusikaltimų tyrimuose. Šių metų konferencija yra svarbi, nes šiais metais buvo sulaukta atstovų iš daugiau šalių, nei įprastai – konferencijoje dalyvavo ekspertai iš JAV, Suomijos, Graikijos, Ispanijos. Taip pat konferencija pasižymėjo svečių gausa – joje dalyvavo 90 užsienio šalių mokslininkų ir praktikų. Šios konferencijos anksčiau jau yra vykę Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje. Konferencijoje kiekvienais metais dalyvauja apie 80 užsienio ir Lietuvos mokslininkų, praktikų, besispecializuojančių kriminalistikos, nusikaltimų tyrimo, teismo ekspertizės srityse. Konferencijoje paprastai yra atstovaujama 14-16 valstybių. Su konferencijai išleistu mokslinių straipsnių rinkiniu galima susipažinti Lietuvos teisės instituto bibliotekoje. [:en] On 14–16 September 2017, the 13th International Scientific and Practical Conference „Criminalistics and Forensic Expertise: Science, Studies, Practice” was held by the Lithuanian Association of Criminalists, the Forensic Science Centre of Lithuania and the Law Institute of Lithuania. The event was sponsored by the Research Council of Lithuania. The conference participants were welcomed by deputy director of the Law Institute of Lithuania Dr Rokas Uscila and other guests. The researchers and practitioners that attended the international conference in large numbers from Lithuania, Poland, Ukraine, Russia, Hungary, the Czech Republic, Estonia, Azerbaijan, Kazakhstan, Latvia, Italy and other countries discussed the development trends and prospects of the European Forensic Science Area. Considerable attention was devoted to organised crime and the threats it poses to public security, as well as to criminal investigation tactics, methodologies and strategies, and innovative methods of forensic science studies. These conferences have previously been held in Russia, Ukraine and Poland. Each year, the conference is attended by approximately 80 Lithuanian and foreign researchers and practitioners specialising in criminalistics, criminal investigation and forensics. The conference usually has representatives from 14–16 countries. This year, a new publication was presented at the conference which contains more than 70 articles and reports on the most pressing topics in the field: the prevention of terrorism and organised crime, the effectiveness of criminal investigation, and the significance of forensic expertise in criminal investigations. The collection of scientific articles published for the conference is available at the Law Institute of Lithuania library. [:]
„Tyrėjų naktyje“ – kontrabandos keliai ir klystkeliai
[:lt] Lietuvos teisės institutas šiemet vėl dalyvauja „Tyrėjų nakties“ renginiuose. Kartu su Muitinės mokymo centru LTI mokslininkai organizuoja bendrą renginį „Kontrabandos keliai ir klystkeliai“. 2017 m. rugsėjo 29 d. 17-19 val. Lietuvos teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis kviečia padiskutuoti apie cigarečių kontrabandą – kuo ji skiriasi nuo kitų narkotikų kontrabandos, kada cigarečių kontrabanda yra žalinga valstybei, o kada naudinga, kaip iš cigarečių kontrabandos gali pasipelnyti cigarečių fabrikai, ar jie tikrai dėl kontrabandos patiria žalos ir kt. Muitinės mokymo centro vyresnysis inspektorius kinologas Artūras Zaleckas pasidalins savo ilgamete patirtimi bei žiniomis apie šunų dresūros specifiką bei kinologų darbo užkulisius. „Tyrėjų nakties“ lankytojams duris atvers ir Muitinės muziejus. Norintys dalyvauti renginyje turi iš anksto registruotis el. paštu registracija@teise.org, nes vietų skaičius ribotas. Renginys vyks Muitinės mokymo centre (Jeruzalės g. 25, Vilnius). Dr. S. Bikelis yra tyrimo „Neteisėta cigarečių apyvarta: kompleksinė reiškinio ir kontrolės priemonių analizė“ (2017) vadovas bei monografijos šia tema bendraautorius. Monografijos tekstą galima rasti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2017/04/Cigareciu_apyvarta.pdf Daugiau informacijos apie „Tyrėjų nakties“ renginius galima rasti čia: www.tyrejunaktis.lt [:]
LTI mokslininkai – Europos kriminologų asociacijos konferencijoje
[:lt] Net penki Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai rugsėjo 13-16 dienomis dalyvaus Kardifo mieste (Jungtinė Karalystė) vyksiančioje 17-oje kasmetinėje Europos kriminologų asociacijos konferencijoje “Challenging ‘Crime’ and ‘Crime Control’ in Contemporary Europe” (“Iššūkiai nusikalstamumui ir nusikalstamumo kontrolei šių dienų Europoje”. Konferencijoje LTI mokslininkas Mindaugas Lankauskas pristatys temą apie kanapių dekriminalizavimą Lietuvoje, dr. Skirmantas Bikelis skaitys pranešimą: “Politinių partijų atsakomybės problemos kovojant su korupcija”. Laura Ūselė skaitys pranešimą “18-20 mečių baudžiamoji atsakomybė Lietuvoje: nepilnamečiai ar suaugusieji?“. Dr. Ilona Michailovič konferencijos dalyviams pristatinės temą apie veiksnius, turinčius įtakos Lygtinio paleidimo komisijų ir teisėjų sprendimams dėl asmenų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų Lietuvoje, o dr. Simonas Nikartas kalbės apie alternatyvias laisvės atėmimui bausmes Lietuvoje. Kasmetinė Europos kriminologų asociacijos konferencija – vienas reikšmingiausių bei didžiausių Europos kriminologų renginių. Šis renginys kasmet pritraukia mokslininkus iš visų Europos šalių, taip pat iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Japonijos, Australijos, Rusijos. LTI mokslininkų dalyvavimą konferencijoje finansuoja Lietuvos mokslo taryba. [:]
Kriminalinės žvalgybos informacijos vertinimo sistemai reikia pokyčių
[:lt] Reikėtų peržiūrėti informacijos, gaunamos vykdant kriminalinę žvalgybą, vertinimo sistemą. Tokią išvadą padarė Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Petras Tarasevičius savo publikacijoje „Nusikalstamų veikų prevencijos kriminalinėje žvalgyboje samprata ir įgyvendinimo problemos“. Leidinyje „Teisės problemos“ paskelbtame straipsnyje nagrinėjamos nusikalstamų veikų prevencijos kriminalinėje žvalgyboje sampratos bei įgyvendinimo problemos. Mokslininkas siekė nustatyti kriminalinės žvalgybos subjektų vaidmenį bendroje nusikalstamų veikų prevencijos priemones taikančių subjektų sistemoje, nusikalstamų veikų prevencijos kriminalinėje žvalgyboje požymius, teisines prielaidas, išanalizuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo prevenciniais tikslais pagrindus, teismų praktiką. Straipsnyje keliamos ir analizuojamos konkrečios kriminalinės žvalgybos subjektų atliekamų veiksmų, įgyvendinant nusikalstamų veikų prevencijos uždavinį, teisinio reguliavimo bei šio reguliavimo praktinio įgyvendinimo problemos, akcentuojamas jų aktualumas, analizuojamos galimos tokių problemų priežastys konkretaus atvejo kontekste. Straipsnio išvadose teigiama, kad kriminalinės žvalgybos subjektų vykdoma nusikalstamų veikų prevencija nuo kitų subjektų vykdomos prevencinės veiklos išimtinai skiriasi jų išskirtine kompetencija, jiems pavestu vaidmeniu, veiklos pobūdžiu bei turimų kriminalinės žvalgybos galimybių naudojimu siekiant bendrų prevencijos tikslų. Nusikalstamų veikų prevencija kriminalinėje žvalgyboje galėtų būti apibrėžta kaip kriminalinės žvalgybos pajėgų, informacijos gavimo būdų ir priemonių, taip pat šiais informacijos gavimo būdais ir priemonėmis surinktos informacijos naudojimas siekiant įgyvendinti prevencines priemones, skirtas nustatyti bei pašalinti nusikalstamų veikų priežastis ir sąlygas, numatyti galimas nusikalstamų veikų darymo tendencijas, sukliudyti nusikalstamų veikų padarymui ar sumažinti jų neigiamą poveikį, taip pat atgrasinti asmenis nuo tokių veikų darymo. Lietuvos Respublikos įstatymuose yra nustatytas kriminalinės žvalgybos subjektų vaidmuo bendroje nusikalstamų veikų prevencijos priemones taikančių subjektų sistemoje. Tačiau tai, jog įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, detalizuojančiuose Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą ar kitus įstatymus, nenustatyti pakankami kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnų gaunamos informacijos vertinimo kriterijai, sukelia šiems subjektams pavestų uždavinių (tarp jų ir nusikalstamų veikų prevencijos) įgyvendinimo problemas. Praktika, kai kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnų gaunamos informacijos vertingumui nustatyti taikomas vertinamasis kriterijus pasirenkamas individualiai, palieka per daug plačias galimybes šių pareigūnų diskrecijai, todėl tikslinga būtų peržiūrėti informacijos, gaunamos vykdant kriminalinę žvalgybą, vertinimo sistemą. Visas straipsnio tekstas: https://teise.org/wp-content/uploads/2017/07/Tarasevicius-2017-1.pdf [:]
Administracinės teisenos naujovės teismų praktikos kontekste
[:lt] LTI leidinyje „Teisės problemos“ publikuojamas mokslininko Johano Baltrimo straipsnis. Straipsnyje pristatoma, kaip teismų precedentų veikimo įvairovė pasireiškia konkrečiais atvejais – taikant 2016 metais naujai įsigaliojusius Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus. Šiais pakeitimais buvo atnaujintas reguliavimas įvairiuose proceso aspektuose, kurie tarpusavyje konceptualiai susiję. Dėl to, siekiant, kad naujas teisinis reguliavimas suteiktų norimus rezultatus ir kartu organiškai prigytų teisės sistemoje, ankstesne praktika turi būti remiamasi ir atsisakoma remtis nuosekliai pagal apibrėžtus kriterijus, kuriuos buvo siekiama nustatyti šį straipsnį rengiant atliktame tyrime. Besidomintys visą J.Baltrimo publikacijos tekstą gali rasti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2017/07/Baltrimas-2017-1.pdf [:]
Lietuvoje vyks baigiamieji ES projekto mokymai apie Reglamentą Briuselis IIa
[:lt] Rugsėjo 21-22 dienomis Vilniuje vyks baigiamieji tarptautinio projekto mokymai teisėjams apie jurisdikciją santuokos nutraukimo ir tėvų pareigų bylose. Šie mokymai vainikuoja tarptautinį projektą „ES teisėjų mokymai dėl Bruselio IIa reglamento: nuo Pietų iki Rytų“, kuriame aktyviai dalyvavo Lietuvos teisės instituto mokslininkės. Planuojama, kad paskutiniuose projekto mokymuose dalyvaus 40-60 teisėjų bei teisėjų padėjėjų iš visos Lietuvos. Lektoriai iš Lietuvos, Italijos, Ispanijos, Kroatijos ir Vokietijos pristatys temas apie jurisdikciją santuokos nutraukimo ir tėvų pareigų bylose, taip pat reikalavimą išklausyti vaiką ypač daug dėmesio skirdami įvairių ES valstybių teismų praktikai. Dalyviams tai pat bus siūlomos praktinės užduotys, padėsiančios geriau susipažinti su aptariamais klausimais bei suteikiančios galimybių padiskutuoti probleminiais atvejais. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis pagal Justice programą. Projekto pabaiga numatoma 2017 metų spalį. [:]
LTI – stažuotoja iš JAV
[:lt] Kaip žinoma, Pusiaukelės namų gyventojais gali tapti tie nuteistieji, kuriems iki lygtinio paleidimo liko ne daugiau kaip pusantrų metų ir ne mažiau pusė metų. Pusiaukelės namuose negali apsigyventi asmenys, kurie yra nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, taip pat nuteisti už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ir kt. Pusiaukelės namai šiuo metu įsteigti Alytuje ir Vilniuje, jų steigimą iš dalies finansuoja Norvegija. Stažuotoja iš JAV sako vertinanti galimybes, kurios jai buvo sudarytos LTI. „Stažavausi pas dr. Roką Uscilą, sulaukiau daug pagalbos besidomėdama Pusiaukelės namais. Gilinantis į temą teko apsilankyti tiek Vilniaus, tiek Alytaus Pusiaukelės namuose, gilinausi į Lietuvoje veikiančią sistemą, kuri iki šiol man nebuvo pažįstama“, – pasakojo L.Smidt. Anot stažuotojos, LTI darbuotojai nusiteikę labai geranoriškai – kriminologijos klausimais nemažai pagalbos sulaukė ne tik iš stažuotės vadovo, bet ir iš kriminologinių tyrimų skyriaus vedėjos pareigas einančios Lauros Ūselės. Lietuvą stažuotei L.Smidt pasirinko ne atsitiktinai. „Mano šeima, – tėvas, mama, vyresniosios seserys ir aš, – emigravome iš Lietuvos , bet čia liko daug giminių – seneliai, dėdės ir tetos ir kiti giminaičiai. Išgirdusi apie stažuočių Lietuvoje programą, susidomėjau, nes tai yra galimybė ne tik gilinti mokslo žinias, bet ir geriau susipažinti su Lietuvos kultūra, pagerinti lietuvių kalbos žinias“. „Labai pasisekė, kad turėjau galimybę stažuotis LTI, nes čia įgijau nemažai žinių kriminologijos srityje, susipažinau su situacija Lietuvoje“, sako L. Smidt. Ji mano, kad įgytas žinias sėkmingai išnaudos tolimesnėje savo mokslo veikloje. [:]
Pasirodė naujas „Teisės problemų“ numeris
[:lt] Vasarai įpusėjus dienos šviesą išvydo naujas Lietuvos teisės instituto (LTI) leidinio „Teisės problemos“ numeris. Viena iš keturių naujai paskelbtų publikacijų – LTI mokslininkės dr. Aušros Rauličkytės ir VU TSPMI docentės dr. Ingos Vinogradnaitės straipsnis „Teisinio sektoriaus reformos iššūkiai Moldovoje“. Straipsnyje analizuojami teisinio sektoriaus reformos Moldovoje iššūkiai ir nesėkmių priežastys. Darbo pradžioje aptariama, kodėl pagrįsta tvirtinti, kad teisinio sektoriaus reforma Moldovoje nėra sėkminga ir kokios to priežastys. Moldovos atvejo analizė mokslininkėms leido išryškinti nerezultatyvių reformų mechanizmą, kuris padeda geriau suprasti europeizacijos literatūroje minimą aiškinimą, kad pokyčiai nevyksta, jei pokyčių kaštai sprendimų priėmėjams yra didesni nei laukiama nauda. Pripažįstant, kad veikėjai yra instrumentiškai racionalūs, aiškintasi, kokios aplinkybės lemia tai, kad reformatoriams galiausiai tampa racionalu nepabaigti reformų. Kaip rodo straipsnyje pateikiami argumentai, Moldovoje labiausiai strigo de facto teisinės valstybės tiek, kiek tai susiję su teisinio sektoriaus veikėjų ir politinių institucijų elgesio pokyčiais, būtinais nešališkam ir beasmeniam teisės taikymui, įtvirtinimas, kitaip sakant, pakeistos formalios taisyklės nereiškia elgesio pokyčių. Svarbu tai, kad elgesio nekeičia net ir reformą remiantys veikėjai. Tokį „pokytį“ galima vadinti absorbavimu. Elgesio pokytis reikalauja įtvirtinti tokias institucijas, kurios užtikrintų, kad veikėjams elgtis naujuoju būdu yra racionaliau (labiau apsimoka) nei elgtis senuoju būdu. Teisinio sektoriaus reformos kontekste tokios institucijos yra įvairios atskaitomybės institucijos. Reforma nebus sėkminga, jei reformatoriams pritrūks valios veiksmingų atskaitomybės institucijų steigimui. Kaip rodo straipsnyje pateikiami argumentai, tiek vidaus, tiek išorės veiksniai paaiškina, kodėl tokios veiksmingos atskaitomybės institucijos nebuvo įsteigtos. Politinis nestabilumas silpnina administracinius gebėjimus, kurie galėtų užtikrinti nuoseklų suplanuotos reformos įgyvendinimą, o prisidedant ir visuomenės nepasitenkinimui politikai išnaudoja reformą kaip elektorato pritraukimo įrankį, žadėdami greitus rezultatus ir savo pažadus sutvirtindami įvairiomis naujomis iniciatyvomis dėl reformos krypčių ir priemonių. Donorų orientacija į kiekybinius rezultatus, reformos „skubinimas“ ir atlaidus požiūrius į įvairius smulkius prodemokratiško elito „nusižengimus“ taip pat nemotyvuoja siekti nuoseklaus reformos įgyvendinimo. Tikėtina, kad šiame straipsnyje identifikuotas mechanizmas galėtų paaiškinti ir kitose Rytų partnerystės šalyse vykdomų reformų nesėkmes, tačiau mokslininkės teigia, kad tokiai hipotezei patikrinti reikėtų atlikti naujus tyrimus. Visą publikacijos tekstą galima rasti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2017/07/Raulickyte-Vinogradnaite-2017-1.pdf [:]
Kalėjimų subkultūra. Kaip ji keičiasi?
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkė Rūta Vaičiūnienė kartu su kolega Artūru Tereškinu tarptautiniame žurnale „East European Politics and Societies and Cultures” paskelbė mokslinį straipsnį „Transformacijos kalėjimų subkultūroje ir prisitaikymas prie įkalinimo posovietinėse lietuvių kalinimo įstaigose“. Leidyklos „Sage“ leidžiamo žurnalo straipsnyje mokslininkai apžvelgė Lietuvos kalėjimų subkultūrą. Jame rašoma, kad Lietuvos, kaip ir kitų posovietinių šalių, įkalinimo įstaigoms būdinga kolektyvinio kalinimo forma sudaro palankias sąlygas menkai ribotiems nuteistųjų tarpusavio santykiams ir kalėjimo subkultūros apraiškoms. Šio straipsnio tikslas – konceptualizuoti Lietuvos įkalinimo įstaigose kalinčių socialinio gyvenimo bei tarpusavio santykių pagrindu esančios subkultūros dinamiką. Straipsnyje remiamasi pusiau struktūruotais interviu, atliktais su įkalintais asmenimis bei įstaigų darbuotojais, taip pat tyrime dalyvavusių nuteistųjų bylomis. Atlikta analizė rodo, kad subkultūros reikšmės mažėjimą nulėmė struktūriniai pokyčiai – įstaigų administracijos ir darbuotojų įtakos bei nuteistųjų kontrolės stiprėjimas, nuteistųjų diferenciacija ir tarpusavio kontaktų ribojimas, nuteistųjų motyvavimo, reabilitacijos, lygtinio paleidimo programos ir reformos. Subkultūros pokyčius lemia ir finansinės nuteistųjų padėties įtaka koreguojant hierarchinę struktūrą ar tarpusavio santykius. Tačiau nepaisant šių procesų subkultūra išlieka socialinio gyvenimo pagrindu, sąlygojančiu kasdieninius nuteistųjų sprendimus bei prisitaikymo prie kalėjimo aplinkos mechanizmus. Straipsnyje pabrėžiama, kad reformuojant posovietines įkalinimo įstaigas svarbus palaipsninis perėjimas prie kamerų tipo įstaigų išlaikant kai kuriuos kolektyvinio kalinimo elementus. Besidomintys šia tema, publikaciją gali rasti čia: http://journals.sagepub.com/toc/EEP/current [:]