Šių metų rugsėjo 9 d. Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ingrida Kerušauskaitė-Palmer dalyvavo Jogailos universitete (Krokuva, Lenkija) surengtoje Europos politinių tyrimų konsorciumo (ECPR) generalinėje konferencijoje. ECPR konferencija – didžiausias kasmetinis politologų susibūrimas Europoje, suburiantis tūkstančius mokslininkų ir praktikų pristatyti naujausių tyrimų ir skatinantis mokslinių tyrimų įžvalgas paversti praktiniais sprendimais.

Teisės instituto mokslininkė šioje konferencijoje skaitė pranešimą „Enablers of Illicit Finance: a Conceptual Framework“ („Neteisėtos finansinės veiklos įgalintojai: konceptualioji sistema“), kuriame pristatė drauge su Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos tyrėju dr. Omaru McDoomʼu atliktą tyrimą ir jo pagrindu parengtą straipsnį. Viešajame diskurse, politikos formavimo procese ir akademinėse diskusijose pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama profesionaliems finansinių nusikaltimų įgalintojams. Tokie didelio atgarsio sulaukę tyrimai, kaip „Panama Papers“, „Pandora Papers“ ir „FinCEN Files“, išryškino asmenų bei įmonių vaidmenį sudarant sąlygas pervesti lėšas ir steigti bendroves, naudojamas neteisėtoms lėšoms slėpti ir iš jų gauti naudą.

 Konferencijoje pristatytame straipsnyje autoriai sukūrė konceptualiąją sistemą, skirtą būtent tokiems neteisėtų finansų įgalintojams nustatyti ir atskirti juos nuo gretimų sąvokų, tokių kaip prieigos valdytojai (angl. gatekeepers), tarpininkai (angl. intermediaries), pagalbininkai (angl. facilitators) ir pagrindiniai vykdytojai (angl. principals). Išskiriama dešimt įgalinimo dimensijų, suskirstytų į apimties, sudedamąsias ir normatyvines kategorijas. Naujajame apibrėžime įvardijami veikėjai, kurie sąmoningai arba dėl aplaidumo leidžia asmenims ir korporacijoms slėpti, pervesti, apsaugoti, plauti, investuoti neteisėtai gautas ar pervestas lėšas arba naudotis iš jų gaunama nauda, taip sukeliant ekonominę, socialinę ar politinę žalą. Straipsnio pabaigoje skirtingos įgalintojų psichinės būsenos susiejamos su proporcingomis reguliavimo, priežiūros, švietimo, viešinimo ir sankcionavimo priemonėmis.