Lietuvių patirtis – bulgarų teisininkams
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovė dalijosi savo patirtimi su Bulgarijos teisinės pagalbos tarnybos specialistais. Delegacija iš Bulgarijos teisinės pagalbos tarnybos viešėjo LTI. Kartu su Lietuvos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktore Andželika Banevičiene instituto mokslininkai dr. Agnė Limantė ir Evaldas Visockas diskutavo apie teisinę pagalbą ir jos kokybę Lietuvoje bei Bulgarijoje, taip pat kitose ES šalyse. Bulgarijos teisinės pagalbos tarnybos prezidentę ir kitus svečius iš Bulgarijos ypač domino LTI vykdomas tarptautinis projektas „Teisinės pagalbos kokybės didinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims“. Instituto mokslininkai pristatė bulgarams šio projekto esmę ir rezultatus, taip pat buvo sutarta vėliau pasidalyti ir projekto metu rengiamais teisinės pagalbos kokybės standartais. Svečiai iš Bulgarijos dalijosi savo patirtimi ir mintimis bei džiaugėsi pasisėmę naujų idėjų. Susitikimo metu taip pat buvo diskutuota apie kitų LTI vykdomų projektų rezultatus, nemažai dėmesio skirta projektui „Veiksmingo policijos ir kitų suinteresuotųjų institucijų bendradarbiavimo link: smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos ir prevencijos modelis (POSIB)“. [:en] Researchers of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) and the Head of the State-Guaranteed Legal Aid Service have shared their experience with the specialists from the Bulgarian Legal Aid Service. The delegation from the Bulgarian Legal Aid Service paid a visit to LIL. Together with Andželika Banevičienė, Director of the Lithuanian State-Guaranteed Legal Aid Service, researchers of the institute Dr. Agnė Limantė and Evaldas Visockas discussed legal aid and its quality in Lithuania and Bulgaria as well as in other EU Member States. The President of the Bulgarian Legal Aid Service and other guests from Bulgaria were particularly interested in the international project entitled “Enhancement of legal aid quality: general standards for different systems” implemented by LIL. The researchers of the institute presented the background information and the results of this project to Bulgarians and agreed to later share legal aid quality standards that are being developed during the project. The guests from Bulgaria shared their experience and thoughts and were pleased to get new ideas. The participants of the meeting also discussed the results of projects implemented at LIL and largely focussed on the project “Towards the effective cooperation between police and other stakeholders: model for the identification, support and prevention of domestic violence (POSIB)”. [:]
Ukrainiečiams – Lietuvos institucijų praktika ginant žmogaus teises ir laisves
[:lt] Lietuvoje lankosi Ukrainos ombudsmenės Liudmylos Denisovos vadovaujama delegacija, kuri susipažįsta su Lietuvos institucijų, stiprinančių ir saugančių žmogaus teises, sistema bei mokymų žmogaus teisės klausimais gerąja praktika. Liepos 4 dieną ukrainiečių delegacija, lydima Lietuvos teisės instituto (LTI) direktorės Jurgitos Paužaitės-Kulvinskienės, lankėsi ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje, kur susitiko su viceministre Irma Gudžiūnaite bei ministerijos specialistais. Susitikimo metu buvo aptartas Lietuvos ir Ukrainos institucijų glaudus teisinis bendradarbiavimas vykdant teisinio sektoriaus reformas ir siekiant pažangos žmogaus teisių gynybos srityse. Svečiai iš Ukrainos domėjosi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos veikla žmogaus teisių politikos formavimo ir duomenų apsaugos srityse bei Ombudsmeno rekomendacijų valstybės institucijoms įgyvendinimo efektyvumu. LTI direktorė J. Paužaitė-Kulvinskienė susitikimo metu pristatė pagrindinius šiuo metu vykdomo Europos Sąjungos „Dvynių“ projekto tikslus ir pasiektus rezultatus. Kaip žinoma, Lietuva, kaip vyresnioji partnerė, kartu su Austrija įgyvendina Europos Sąjungos „Dvynių“ projektą „Ukrainos Parlamento vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucinių gebėjimų stiprinimas žmogaus teisių ir laisvių klausimais“. Šį projektą įgyvendina geriausių Lietuvos ir Austrijos žmogaus teisių ekspertų komanda. LTI direktorė susitikime pasidžiaugė, jog bendromis partnerių pastangomis pavyko parengti Ukrainos ombudsmeno institucijos veiklą reglamentuojančio įstatymo pakeitimus ir Asmens duomenų apsaugos įstatymo projektą, perkeliantį į Ukrainos teisę ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas. Abu šie dokumentai rudenį turėtų būti pateikti viešosioms konsultacijoms. Susitikimo metu teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė atkreipė dėmesį į asmens duomenų apsaugos ir teisės gauti viešą informaciją pusiausvyros paieškas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką šiose srityse. Svečiai labai palankiai įvertino Lietuvos teisingumo ministerijos iniciatyvumą, reaguojant į Lietuvos Seimo kontrolierių teikiamas rekomendacijas dėl atsakingo valdymo principo įgyvendinimo atskirose žmogaus teisių srityse ir siekiant bendromis pastangomis efektyvesnio rekomendacijų įgyvendinimo, kurių pagrindu Teisingumo ministerija dažnai imasi teisėkūros iniciatyvos. Ukrainos ombudsmenė ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados (parlamento) vyriausiojo žmogaus teisių komisaro sekretoriato narių delegacija Lietuvoje vieši pagal Europos Komisijos finansuojamą „Dvynių“ projektą „Ukrainos Parlamento vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucinių gebėjimų saugoti žmogaus teises ir laisves stiprinimas pagal geriausią Europos patirtį“. Projektu siekiama sustiprinti Ukrainos Parlamento vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucinius gebėjimus ir ombudsmeno aparato institucines galias. Nuotrauka: LR Teisingumo ministerija. [:en] A delegation led by Ukrainian Ombudsperson Liudmyla Denisova has paid a visit to Lithuania with the aim to become acquainted with the system of Lithuanian institutions that strengthen and protect human rights as well as with the best practice of training on the issues of human rights. On 4 July, the Ukrainian delegation accompanied by Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Director of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL), visited the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania where they met with Vice-Minister Irma Gudžiūnaitė and specialists of the ministry. The meeting focussed on close legal cooperation between Lithuanian and Ukrainian institutions in implementing the reforms of the legal sector and pursuing progress in the area of defence of human rights. The guests from Ukraine were interested in the activities of the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania in the areas of human rights policy formation and data protection as well as in efficient implementation of Ombudsperson’s recommendations to state institutions. At the meeting, LIL Director Ms. Paužaitė-Kulvinskienė presented the main goals of the currently implemented European Union Twinning project and already achieved results. Lithuania, being the senior partner, cooperates with Austria to implement the EU Twinning project entitled “Implementation of the best European practices with the aim of strengthening the institutional capacity of the apparatus of the Ukrainian Parliament Commissioner for Human Rights to protect human rights and freedoms”. This project is implemented by the team of the best human rights experts from Lithuania and Austria. LIL Director was glad to note that combined partner efforts have resulted in draft amendments to the law governing the activities of the Ukrainian Ombudsperson’s institution and the draft Law on Personal Data Protection, which transposes the provisions of the EU General Data Protection Regulation into Ukrainian law. Both documents should be submitted for public consultations in autumn. During the meeting, Vice-Minister of Justice Irma Gudžiūnaitė noted the search for the balance between personal data protection and the right to access public information as well as the practice formed by the Court of Justice of the European Union in these areas. The guests very favourably evaluated the initiative of the Ministry of Justice of the Republic of Lithuania while reacting to the recommendations provided by the Ombudsmen of the Seimas of the Republic of Lithuania regarding the implementation of the principle of responsible governance in individual areas of human rights and combining efforts to seek more efficient implementation of recommendations which often serve as a basis for the legislative initiative by the Ministry of Justice. The Ukrainian Ombudsperson and the delegation of members of the Secretariat of the High Commissioner for Human Rights of the Ukrainian Parliament (Verkhovna Rada) have been visiting Lithuania according to the European Commission funded Twinning project “Implementation of the best European practices with the aim of strengthening the institutional capacity of the apparatus of the Ukrainian Parliament Commissioner for Human Rights to protect human rights and freedoms”. The project is aimed at strengthening institutional capacities of the Ukrainian High Commissioner for Human Rights as well as the institutional capacity of the apparatus of the Ombudsman. Photo by: Ministry of Justice of the Republic of Lithuania. [:]
Lietuvių organizuojamas projektas – ES teisės aktams tobulinti
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) kartu su partneriais vykdomas projektas „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims“ turi padėti Europos Sąjungos (ES) teisės aktų įgyvendinimui. Tokia mintis buvo išsakyta Frankfurte vykusioje tarptautinėje konferencijoje. Šioje ekspertų konferencijoje iš Lietuvos partnerių dalyvavo LTI mokslininkai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos advokatūros atstovai. Įvairius klausimus renginyje taip pat svarstė ir kiti projekto partneriai: atstovai iš Frankfurto prie Maino J. W. Goethe’s universiteto bei Nyderlandų teisinės pagalbos valdybos. Į konferenciją buvo pakviesti tarptautiniu lygiu pripažinti mokslininkai, taip pat čia dalyvavo Europos Komisijos, Vokietijos ir Lietuvos teisingumo ministerijų darbuotojai, Vokietijos teismų ir advokatūros atstovai. Konferencijos dalyviai itin dėmesingai aptarinėjo Škotijoje visų valstybės finansuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės užtikrinimui taikomą tarpusavio peržiūros (angl. peer review) modelį, kurį detaliai pristatė prof. Alanas Patersonas, IT technologijų panaudojimo galimybes, sudarant sąlygas sulaikytam asmeniui nedelsiant pasikonsultuoti su advokatu, kurias pristatė dr. Vicky Kemp iš Jungtinės Karalystės. Renginyje dalyvavę ekspertai labai palankiai įvertino projekto tyrimo rezultatus ir projektų partnerių rengiamus kokybės standartus bei atlikto ekspertų vertinimo tyrimo rezultatus. Buvo akcentuota, kad projekto metu sukurti instrumentai turėtų svariai prisidėti prie veiksmingo Europos Sąjungos teisės aktų, susijusių su teisinės pagalbos kokybės užtikrinimu, įgyvendinimo. Projekto „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims“ tikslas yra sukurti minimalius advokatų veiklos ir teisinės pagalbos standartus, tinkamus taikyti visose ES valstybėse, ir pateikti šių standartų laikymosi kontrolės metodiką. Turint tikslą pagerinti teisinių paslaugų kokybę, kuriami bendri standartai dėl teisinės pagalbos teikimo ir kokybės užtikrinimo, didinant teisinės pagalbos politikų, administratorių ir paslaugų teikėjų gebėjimus, siekiant užtikrinti aukštos kokybės teisinę pagalbą. Vykdant projektą „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims“ atliekamas išsamus vertinimas ir palyginami trys skirtingi teisinės pagalbos organizavimo modeliai šalyse partnerėse. Visų pirma vertinami teisine pagalba suinteresuotų šalių (paramos gavėjų, administratorių, teikėjų, kriminalinės justicijos sistemos dalyvių) poreikiai ir lūkesčiai. Taip pat bus pasiremta geriausia ES valstybių narių praktika. Tai leis sukurti visapusišką rekomendacijų paketą politikos formuotojams, kaip pagerinti teisinės pagalbos paslaugų kokybę. Įgyvendinant projektą taip pat bus sukurtos mokymų programos teisinės pagalbos politikos formuotojams, teisinės pagalbos administratoriams ir teisinės pagalbos teikėjams. Lietuvoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose bus organizuojami mokymai. [:en] The project entitled “Enhancement of legal aid quality: general standards for different systems”, implemented by the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) and partners, is aimed to contribute to the implementation of European Union (EU) legislation. This idea has been expressed at the international conference in Frankfurt. This conference of experts has been attended by the following Lithuanian partners: LIL researchers, representatives from the State-Guaranteed Legal Aid Service and the Lithuanian Bar Association. Various issues have also been discussed by other project partners: representatives from Goethe-Universität Frankfurt am Main and the Dutch Legal Aid Board. World-renowned researchers have been invited to the conference which has also been attended by the employees of the European Commission, the German and Lithuanian Ministries of Justice, the representatives of German courts and bar association. Conference participants particularly thoroughly discussed the peer review model applied to quality assurance of all lawyers who provide state-financed legal aid in Scotland, which had been presented in detail by Prof. Alan Paterson, as well as the possibilities of use of IT technologies to create conditions for the detained person to immediately consult a lawyer, which had been presented by Dr. Vicky Kemp from the United Kingdom. The experts who attended the event very favourably evaluated the research results of the project, the quality standards prepared by project partners as well as the research results of expert review. It was emphasised that the instruments developed during the project should significantly contribute to the efficient implementation of European Union legislation relating to legal aid quality assurance. The aim of the project “Enhancement of legal aid quality: general standards for different systems” is to create minimum standards for lawyers’ activities and legal aid, which could be applied in all EU Member States, and to present the methodology for the control of compliance with these standards. In order to improve the quality of legal services, common standards regarding the provision of legal aid and quality assurance are developed, while enhancing the capacities of legal aid politicians, administrators and service providers in order to ensure high quality legal aid. The project “Enhancement of legal aid quality: general standards for different systems” includes comprehensive evaluation and comparison of three different models of legal aid organisation in partner countries. The needs and expectations of the parties interested in legal aid (beneficiaries, administrators, providers, criminal justice system participants) are initially evaluated. The best practices of EU Member States will also be used. This will enable the creation of comprehensive package of recommendations for policy-makers how to improve the quality of legal aid services. The project will also result in the creation of training programmes for legal aid policy-makers, legal aid administrators and legal aid providers. Trainings will be organised in Lithuania, Germany and the Netherlands. [:]
Mokslininkai pateikė išvadą dėl alkoblokų automobiliuose
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai rekomenduoja nepritarti reikalavimams nuomojamuose automobiliuose įrengti alkoblokus (automobilio užvedimą blokuojančius alkotesterius). Seime po rezonansinių įvykių svarstomas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas, kuriame ketinama įtvirtinti naują nuostatą dėl alkoblokų įrengimo. Įstatymo pataisa numato, kad „transporto priemonėje, kuri yra skirta nuomai ir kurios valdytoju yra automobilių nuomos paslaugas teikianti įmonė, privalomai turi būti įrengtas mechanizmas, leidžiantis užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą“. LTI mokslininkai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė savo išvadą, kurioje pažymi, kad toks reguliavimas apsunkintų konkrečių ūkio subjektų – transporto priemonių nuomos paslaugas teikiančių įmonių – veiklą. Nuomoti automobiliai sudaro tik nedidelę dalį eisme dalyvaujančių transporto priemonių, be to, nėra statistinių duomenų, kurie pagrįstų, jog būtent su nuomotais automobiliais padaroma daugiau avarijų dėl vairuotojo girtumo. „Sukurti papildomus reikalavimus vien tik nuomojamų transporto priemonių grupei nebūtų nuoseklu ir pagrįsta. Tai būtų selektyvus reguliavimas (pasirenkamas tik vienas segmentas), o tai nėra tinkama“, – rašoma Seimui pateiktoje mokslininkų išvadoje. LTI mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad vairuotojai, sėdantys už vairo neblaivūs, tokį pažeidimą dažniausiai kartoja ne vieną kartą. Todėl kur kas pagrįsčiau būtų svarstyti alkoblokų įrengimą tų asmenų automobiliuose, kurie kartą jau buvo bausti už vairavimą išgėrus. Tokio mechanizmo įrengimas galėtų būti aplinkybė, lengvinanti bausmę (pvz., teisių atėmimas galėtų būti nustatomas trumpesniam laikui, jei vairuotojas įdiegtų tokį mechanizmą savo naudojamoje transporto priemonėje). Tokia praktika plinta Europoje (Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir kt.), analogiškas reguliavimas jau rengiamas ir Lietuvoje. Šis projektas mokslininkams kelia abejonių ir dėl teisingos konkurencijos įgyvendinimo. Pavyzdžiui, subjektams, kurie teikia pavėžėjimo paslaugas, reikalavimas įrengti mechanizmus, leidžiančius užvesti variklį tik atlikus blaivumo testą, nebūtų taikomas ir tai potencialiai galėtų paveikti konkurencines rinkos sąlygas. [:en] The researchers of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) recommend not to approve of the requirements to install ignition interlock devices in rental cars. After resonant events, the Seimas has deliberated the draft Law on Road Traffic Safety in order to establish a new provision on installation of ignition interlock devices in cars. The amendment provides that “a vehicle intended for rental, owned by a company that provides car rental services, must have a breath alcohol ignition interlock device installed”. LIL researchers presented their conclusion to the Seimas Committee on Legal Affairs noting that such regulation would aggravate operation of specific economic entities – companies that provide vehicle rental services. Rented cars constitute only a small share of overall traffic; furthermore, there are no statistical data to substantiate a bigger number of car accidents due to drunk driving of rented cars. “Additional requirements for one group of rented vehicles would not be consistent and reasonable. That would be selective regulation (choosing only one segment), which is not suitable,” states the researchers’ conclusion presented to the Seimas. LIL researchers note that drunk drivers often repeat this infringement. Therefore, it would be much more reasonable to consider installation of ignition interlock devices in the cars of those persons who have already been punished for drunk driving. Installation of such a device could be the mitigating circumstance (e.g. the driving licence withdrawal period could be shorter if the driver installs such a device in his/her used vehicle). Such practice has been spreading across Europe (Austria, Denmark, France, the Netherlands, Poland, Sweden, etc.), and analogical regulatory legislation has been drafted in Lithuania. This project also arouses doubts of researchers as to fair competition. For example, a requirement to install a breath alcohol ignition interlock devices would not be applied to entities that provide ride-sharing services and this could potentially affect competitive market conditions. [:]
Kaip nustatoma suaugusiųjų nuolatinė gyvenamoji vieta šeimos bylose su užsienio elementu?
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkė Agnė Limantė publikavo mokslo straipsnį pripažintame tarptautiniame leidinyje „Journal of Private International Law“. Mokslininkė žurnale paskelbė savo darbą „Suaugusiųjų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas pagal reglamentą „Briuselis IIa“: nacionalinės teismų praktikos pavyzdžiai“. Jame analizuojama suaugusiųjų nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka reglamento „Briuselis IIa“ kontekste. Publikacijoje daugiausia dėmesio skiriama Europos Sąjungos (ES) valstybių narių nacionalinių teismų geriausiajai praktikai. Straipsnyje ne tik kalbama apie šios svarbios ES teisės sąvokos aiškinimą skirtingų ES valstybių teismuose, bet ir atskleidžiama keletas bendrų tendencijų, leidžiančių teigti, kad jurisprudencijoje formuojasi vienoda įprastinės gyvenamosios vietos samprata. A. Limantės publikacijoje teigiama, kad nors ir nesant aiškių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo gairių dėl suaugusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo pagal reglamentą „Briuselis IIa“ (daug daugiau dėmesio skirta vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos sąvokai), skirtingų nacionalinių teismų praktika visgi formuoja gana vienodą sąvokos aiškinimą. Besidomintieji straipsnį gali rasti čia: https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/17441048.2018.1442128 [:en] Dr. Agnė Limantė, a researcher of the Law Institute of Lithuania, has published a scientific article in an acknowledged international publication “Journal of Private International Law”. The researcher’s work is entitled “Establishing habitual residence of adults under the Brussels IIa regulation: best practices from national case-law”. It analyses the concept of habitual residence of adults in the context of the Brussels IIa regulation. The publication mainly focuses on the best practices of national courts of the EU Member States. The article not only examines the interpretation of this important EU law concept in the court of different EU Member States, but also discloses some common trends suggesting that a uniform notion of habitual residence has been forming in jurisprudence. The publication by Ms. Limantė claims that in the absence of clear advice from the Court of Justice of the European Union as to how habitual residence of an adult is to be established for the purposes of Brussels IIa (greater emphasis is placed on the notion of child’s habitual residence), some useful guidance of rather uniform interpretation of the notion can nevertheless be inferred from diverse national case law. The article is available here: https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/17441048.2018.1442128 [:]
LTI kviečia studentus vasaros metu atlikti praktiką
[:lt] Kviečiame teisės, sociologijos ir psichologijos sričių studentus prisijungti prie Lietuvos teisės instituto mokslininkų komandos ir atlikti vasaros praktiką įgyvendinant nacionalinius bei tarptautinius tyrimus! Taip pat studentus, norinčius išbandyti save projektų administravimo srityje, kviečiame prisijungti prie Tarptautinių ryšių skyriaus ir prisidėti prie projektų rašymo bei administravimo, mokslinių renginių organizavimo. Praktikos metu studentas turės galimybę susipažinti su mokslo tyrimų vykdymu – tokiais svarbiais tyrimo etapais kaip šiuolaikiniai duomenų rinkimo būdai, jų paruošimas bei analizė. Prisidėdamas prie nacionalinių ir tarptautinių tarpdisciplininių didelės apimties mokslinių tyrimų įgyvendinimo, studentas ne tik gilins analitinius, mokslinius gebėjimus, kurie vėliau pravers rašto ar baigiamųjų darbų rašyme, bet ir artimiau susipažins su įvairių sričių mokslininkų bendruomene. Lietuvos teisės institutas suteikia: Prieigą prie naujausių teisės ir kriminologijos mokslo straipsnių ir tyrimų duomenų; Didelę patirtį sukaupusių, kvalifikuotų mokslininkų pagalbą atliekant numatytas užduotis; Galimybę įsitraukti į aktualius nacionalinius ir tarptautinius mokslo tyrimus; Praktikos vietą Lietuvos teisės institute, adresas Ankštoji g. 1A (galima sutarti ir dėl lankstaus / nuotolinio praktikos plano). Praktiką Lietuvos teisės institute galima atlikti pagal savanorišką, t. y. dvišalę (tarp Instituto ir studento), arba pagal universitetinę – trišalę (tarp Universiteto, Instituto ir studento) sutartį. Praktikos terminas – mažiausiai 1 mėn. CV ir motyvacinį laišką siųsti el. paštu milda.adamonyte@teise.org . Kilus klausimams, skambinti numeriu +370 5 210 1672. P. S. Jei studentas jau yra pasirinkęs (-usi) savo specializaciją ar profilį, tai reikėtų nurodyti laiške! [:]
Kriminologai – apie galimybes ir iššūkius
[:lt] Šių metų gegužės 10–11 d. Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai dr. Simonas Nikartas ir Evaldas Visockas dalyvavo Lenkijos jaunųjų kriminologų forumo organizuotoje mokslinėje konferencijoje Lenkijoje „Nusikaltimai XXI amžiuje – galimybės ir iššūkiai kriminologijai“. Konferencijoje dalyvavo jaunieji kriminologijos mokslininkai iš Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Čekijos, Baltarusijos. Konferencijos dalyviai pristatė naujausius savo kriminologijos, nusikaltimų prevencijos ir baudžiamosios justicijos tyrimus. Dr. Simonas Nikartas skaitė pranešimą apie bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Evaldas Visockas aptarė nusikaltimų prevencijos strategijų veiksmingumo klausimus. Konferencijos pranešimų pagrindu bus publikuotas recenzuotų straipsnių leidinys. [:en] On 10–11 May 2018, researchers of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) Dr. Simonas Nikartas and Evaldas Visockas attended the scientific conference “Crime of the XXI century – opportunities and challenges for criminology” organised by the National Forum of Young Criminologists in Poland. The conference was attended by young criminology researchers from Poland, Lithuania, Ukraine, Czech Republic, and Belarus. Conference participants presented their latest research in criminology, crime prevention and criminal justice. Dr. Simonas Nikartas delivered a presentation on non-custodial sentences. Evaldas Visockas discussed the issues of efficiency of crime prevention strategies. A publication of peer-reviewed articles will be published on the basis of conference presentations. [:]
Olandijos teisinės pagalbos sistema sužavėjo lietuvius
[:lt] Lietuvos teisės instituto mokslininkai ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojos viešėjo Olandijoje, kur susipažino su šios šalies teisinės pagalbos sistema bei nusikaltimų tyrimo modeliu. Lietuvos teisės instituto mokslininkų Simono Nikarto ir Agnės Limantės teigimu, Olandija turėtų būti viena šalių, kurios praktika turėtų būti pavyzdys mūsų teisės vystymuisi. Šalis itin moderniai žvelgia į nusikaltimų tyrimus, prevenciją, vis plačiau naudodama moderniųjų technologijų galimybes, automatizuodama tiek nusikaltimų registravimą, tiek dokumentų apdorojimą. Be to, šalyje itin daug dėmesio skiriama socialiniam sąmoningumui, pasitikėjimui bei siekiui toliau vystyti ir tobulinti esamą sistemą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojus sudomino teisinės pagalbos pabėgėliams kokybės kontrolės sistema, aktyvus advokatų tarybų pirmininkų vaidmuo kontroliuojant advokatų veiklos kokybę bei Teisinės pagalbos centro naudojama informacinė sistema, kuria valdomas teisinės pagalbos prašymų nagrinėjimas ir advokatų paskyrimai baudžiamosiose bylose. Pažymėtina, kad Lietuvoje, gavus iš ES finansavimą, 2018 metais taip pat pradėta kurti panaši sistema. Vizito dalyvius ypač nustebino sklandus ir artimas nusikaltimų tyrimus vykdančių institucijų bendradarbiavimas bei skirtingų institucijų atstovų (policijos detektyvo, prokuratūros darbuotojų, socialinių tarnybų ir kt.) darbas už vieno stalo, kartu tiriant bylas. Ši praktika, neįprasta Lietuvoje, vizito dalyvių nuomone, galėtų būti perkelta ir į mūsų institucijų darbą. Vizitas vyko pagal Lietuvos, Vokietijos ir Olandijos partnerių įgyvendinamą projektą „Teisinės pagalbos kokybės gerinimas: bendrieji standartai skirtingoms šalims (QUAL-AID)“. Projekto partneriai: Lietuvos teisės institutas, Frankfurto prie Maino J. W. Goethe’s universitetas, Nyderlandų teisinės pagalbos valdyba, Lietuvos advokatūra, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. [:en] The researchers of the Law Institute of Lithuania and the employees of the State Guaranteed Legal Aid Service visited the Netherlands where they became acquainted with the national legal aid system and the crime investigation model. According to dr. Simonas Nikartas and dr. Agnė Limantė, researchers of the Law Institute of Lithuania, the Netherlands should be among the countries whose practice should be an example for the development of our law. The country takes a particularly modern approach to crime investigation and prevention, increases the use of the potential of modern technologies, and computerises both registration of crimes and document processing. Moreover, the country pays considerable attention to social awareness, trust and the objective to further develop and improve the existing system. The employees of the State Guaranteed Legal Aid Service were interested in the system of control of quality of legal aid to refugees, an active role of chairmen of lawyer councils in the control of lawyers’ performance quality as well as the information system used by the Legal Aid Centre to manage examination of legal aid requests and lawyer designations in criminal cases. It should be noted that in 2018, upon receipt of EU funding, the development of a similar system has also started in Lithuania. The visitors were particularly impressed by smooth and close cooperation of institutions that carry out crime investigation as well as common work of representatives from different institutions (police detective, employees of the prosecutor’s office, social services, etc.) at one table, together investigating cases. According to the visiting delegation, this practice, which is not common in Lithuania, could be transposed into the work of our institutions. The visit was made according to the “Enhancement of Legal Aid Quality: General Standards for Different Countries” (“QUAL-AID”) project implemented by Lithuanian, German and Dutch partners. Project partners are: the Law Institute of Lithuania, Goethe University Frankfurt, the Dutch Legal Aid Board, the Lithuanian Bar Association, and the State Guaranteed Legal Aid Service. The project is being funded by the European Commission. [:]
Išleista nauja knyga apie reglamento „Briuselis IIa“ taikymą
[:lt] Buvo išleista ir prekyboje jau pasirodė knyga „Jurisdiction in Matrimonial Matters, Parental Responsibility and International Abduction. A Handbook on the Application of Brussels IIa Regulation in National Courts“ (liet. „Jurisdikcija santuokos, tėvų pareigų ir tarptautinio vaikų grobimo bylose: reglamento „Briuselis IIa“ taikymo nacionaliniuose teismuose vadovas“). Šį vadovą išleido Italijos leidykla, jis platinamas leidėjo puslapyje: http://www.giappichelli.it/jurisdiction-in-matrimonial-mattersparental-responsibility-and-international-abduction,9211225 . Knyga parengta pagal Europos Komisijos projekto „ES teisėjų mokymai dėl „Briuselio IIa“ reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ įgyvendinimo metu sukauptą medžiagą. Leidinį anglų kalba sudarė viena iš projekto vadovių mokslininkė Constanza Honorati. Jį ruošiant dalyvavo ir Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkė dr. Agnė Limantė. Ji kartu su bendraautoriais parengė tris leidinio skyrius, kuriuose kalbama apie bendrąją jurisdikciją tėvų atsakomybės bylose, nenutrūkstamą vaiko buvusiosios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikciją, vaiko buvimo vieta grindžiamą jurisdikciją, jurisdikciją vaikų grobimo bylose, vaiko grąžinimą, bylos perdavimą teismui, geriau tinkančiam nagrinėti bylą, ir kitus aktualius klausimus. „Pasibaigus projektui jautėme nemažą susidomėjimą ne tik iš projekto dalyvių, todėl dabar džiaugiamės, kad svarbiausia projekto metu sukaupta medžiaga bus prieinama visiems, besidomintiems šeimos teisės klausimais“, – sako LTI mokslininkė dr. Agnė Limantė. Projektą „ES teisėjų mokymai dėl „Briuselio IIa“ reglamento: nuo Pietų iki Rytų“ LTI įgyvendino kartu su užsienio partneriais (Barselonos universitetu, Ispanija; Milano-Bicocca universitetu, Italija; Rijekos universitetu, Kroatija). 2003 metų Europos Tarybos reglamentas „Briuselis IIa“ – vienas sudėtingiausių privatinės šeimos teisės ES dokumentų, kuriame numatytos įvairios jurisdikcijos nustatymo, teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo taisyklės. Pastarosios yra gana nevienodai taikomos atskirose ES šalyse, todėl buvo siekiama susisteminti ir įvertinti pasirinktų ES valstybių teismų praktiką, atskleisti pagrindines reglamento „Briuselis IIa“ taikymo tendencijas ir parengti praktinį apibendrinimą, kaip konkrečios nuostatos taikomos teismuose. [:en] Entitled Jurisdiction in Matrimonial Matters, Parental Responsibility and International Abduction: A Handbook on the Application of Brussels IIa Regulation in National Courts, the book is already on sale. This handbook was published by an Italian publishing house and is being distributed on the publisher’s website www.giappichelli.it/jurisdiction-in-matrimonial-mattersparental-responsibility-and-international-abduction,9211225. The book is based on material collected during implementation of a European Commission project “EU Judiciary Training on Brussels IIa Regulation: From South to East”. The publication was compiled in English by one of the project managers, scientist Costanza Honorati. Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) scientist dr. Agnė Limantė also participated in its preparation. Together with her co-authors, she prepared three sections of the publication which address general jurisdiction in parental responsibility cases, continued jurisdiction of the child’s former habitual residence, jurisdiction based on the child’s physical presence, jurisdiction in child abduction cases, return of the child, transfer of a case to a court that is better placed to hear the case, and other relevant issues. “After the project was over, we felt considerable interest not only from the project participants, so now we are glad that the most important material accumulated during the project will be available to everyone who are interested in matters of family law,” says LIL scientist dr. Agnė Limantė. LIL implemented the project “EU Judiciary Training on Brussels IIa Regulation: From South to East” in conjunction with foreign partners (University of Barcelona, Spain; University of Milano-Bicocca, Italy; University of Rijeka, Croatia). The 2003 Council Regulation known as Brussels IIa provides various rules for the establishment of jurisdiction and the recognition and enforcement of judgments, and is one of the most complex EU documents on private family law. Application of the latter is relatively uneven in individual EU countries, so efforts were made to systematise and evaluate the case law of the EU countries selected, uncover the main trends in application of the Brussels IIa Regulation, and develop a practical summary of how specific provisions are applied in courts. [:]
Ar tikrai mokslas mūsų valstybei nereikalingas?
[:lt] Teisės srities mokslininkai ir praktikai, diskutuodami apie pastaruoju metu viešumoje pasirodžiusius paaiškinimus, kodėl turi būti optimizuojami mokslo institutai, gūžčioja pečiais – įvairių valstybės institucijų atstovai, dalyvaudami Lietuvos teisės instituto (LTI) veiklos ataskaitos pristatyme, vienas po kito vardijo, kokią naudą kuria LTI mokslininkų atliekamas mokslinis darbas. LTI praėjusių metų veiklos ataskaita buvo pristatyta teisininkų bendruomenei (su ataskaita galima susipažinti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/04/LTI-ataskaita-2017-m.-.pdf). Pristatymas išprovokavo teisėsaugos ir teisėkūros institucijų atstovų diskusiją – kokią naudą sukuria LTI ir koks šios mokslo įstaigos likimas reformuojant mokslo sistemą būtų naudingiausias valstybei. LTI 2017 metų veiklos ataskaitos pristatyme dalyvavo tiek Seimo, tiek Vyriausybės, Teisingumo, Vidaus reikalų bei Užsienio reikalų ministerijų, taip pat Generalinės prokuratūros atstovai. Susirinkusieji ne tik išklausė LTI mokslininkų pranešimus apie atliekamus darbus bei pasiektus rezultatus, bet ir diskutavo apie mokslo institutų reformą, kurią dabar viešai pradėjo svarstyti premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė, pateikusi siūlymus dėl šiuo metu Lietuvoje veikiančių 13-os valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, kalbėdamas apie LTI atliekamus mokslo tyrimus ir jų kuriamą naudą, atkreipė dėmesį į tai, kad jo atstovaujamas komitetas nuolat naudojasi LTI pagalba – prašo mokslinių išvadų įvairiais klausimais, analizuoja jau atliktus mokslo darbus. Kiekvienais metais LTI beveik 30 teisinių mokslinių išvadų ar ekspertinių vertinimų dėl rengiamų teisės aktų projektų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Išvados ar ekspertizės buvo atliktos dėl svarbių teisėkūros iniciatyvų kaip Civilinio kodekso nuostatos dėl partnerystės instituto numatymo, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Baudžiamojo bei Baudžiamojo proceso kodekso atskirų straipsnių pakeitimo bei papildymo. S.Šedbaras džiaugėsi tokia galimybe gauti ekspertų vertinimą ir labai rekomendavo kitoms institucijoms pagal situaciją išnaudoti galimybes gauti gilią, išsamią mokslinę analizę, kuri yra labai svarbi tiek teisėkūros procesuose, tiek tobulinant valstybės veiklą įvairiose srityse. Premjero patarėjas Donatas Matuiza diskusijoje išreiškė palaikymą LTI ir pozityviai įvertino instituto veiklą, ypač prisidedant prie XVII Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo kovos su korupcija tobulinimo srityje. Jis atkreipė dėmesį, kad šiais metais LTI taip pat pavesta atlikti vieną iš programoje suplanuotų darbų. Anot jo, nors Vyriausybės programoje Švietimo ir mokslo ministerijai yra numatyta sukurti efektyvų valstybinio užsakymo suformavimo modelį mokslo įstaigoms, teisės praktikai jau dabar galėtų būti labiau proaktyvūs ir formuoti užsakymus mokslininkams, juos įvertinti, o mokslininkų darbo rezultatus aktyviau taikyti savo darbe. Diskusijoje dalyvavę Teisingumo ministerijos atstovai atkreipė dėmesį, jog pastaraisiais metais darbas su LTI yra gerokai intensyvesnis ir kokybiškesnis, mokslininkų komanda gali greitai reaguoti į iškilusius naujus poreikius valstybėje ir atlikti aktualius mokslinius tyrimus. Praėjusiais metais, intensyviai rengiantis Lietuvos narystei EBPO, LTI atliko pagal Vyriausybės programą numatytą darbą „Baigiamojo (ex-post) vertinimo modelio Lietuvos teisės sistemoje parengimas“, kurio pagrindu parengtos rekomendacijos teisėkūrai ir kuriomis buvo remtasi Valstybės kontrolės rekomendacijose. Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas pabrėžė, kad VRM būtų labai naudingos mokslinės išvados įvairiais su valstybės valdymu susijusiais klausimais. Viceministras atkreipė dėmesį, kad vienas iš dviejų mokslui keliamų tikslų, – tarptautiškumo ir taikomumo, – viešumoje yra nepelnytai nustumtas į antrą planą, o iškeliamas straipsnių cituojamumo tarptautinių duomenų bazėse reikalavimas. Anot D. Urbono, mokslo rezultatų pritaikymas yra labai svarbus kalbant apie mokslo kuriamą naudą, pasidžiaugta, jos LTI šiais metais laimėjo valstybės reikminių tyrimų projektą, kurio pagrindu bus sukurtas policijos ir kitų institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų algoritmas, atpažįstant smurto artimoje aplinkoje apraiškas ir į jas efektyviai reaguojant. Jam pritarė generalinio prokuroro pavaduotoja Margarita Šniutytė -Daugėlienė. Ji pasidžiaugė, kad LTI mokslininkai savo tyrimams pasirenka tikrai aktualias temas, kurios vėliau puikiai pritaikomos praktikoje. Generalinio prokuroro pavaduotoja minėjo grupės mokslininkų parengtą monografiją „Kad nusikaltimai neapsimokėtų“, taip pat „Cigarečių neteisėta apyvarta“. Anot jos, tokie mokslo tyrimai yra vertingi ir vertinami praktikų. Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė Irena Skullerud džiaugėsi svariu LTI indėliu dalyvaujant Europos Sąjungos „Dvynių“ projektuose. Anot I. Skullerud, nuo 2014 metų Lietuva aktyviai dalyvauja šiuose ES projektuose – ji yra pirmame aktyviausių šalių penketuke po Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Austrijos. Nemažas indėlis į tokius rezultatus yra LTI mokslininkų veikla ir aktyvus dalyvavimas – jų kuriamos socialinės teisinės inovacijos užsienio valstybių partneriams leidžia perteikti pačias svarbiausias žinias ir sukauptą patirtį. URM atstovė taip pat pasidžiaugė, kad LTI yra patikimas ir iniciatyvus partneris, suburiantis tarpinstitucinę komandą, kuri gali kokybiškai įgyvendinti „Dvynių“ projektus įvairiose šalyse ir taip prisidėti prie Lietuvos užsienio politikos krypčių įgyvendinimo. Šiuo metu LTI mokslininkai dalyvauja „Dvynių“ projektuose Ukrainoje ir Turkijoje. Diskusijos dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad svarstant LTI vietą naujame mokslo institucijų žemėlapyje Švietimo ir mokslo ministerijai gali būti gana sudėtinga įvertinti teisės mokslo kuriamą pridėtinę vertę valstybės gyvenimui, kadangi LTI veikla yra specializuoto taikomojo pobūdžio bei apima ne tik Teisingumo ministerijos, bet ir kitų valstybės bei teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų veiklos sritis. Diskusijos dalyviai apgailestavo, jog Švietimo ir mokslo ministerijos bei sudarytosios darbo grupės atstovai nepasinaudojo galimybe apie tai tiesiogiai padiskutuoti su teisės praktikais. [:]