Vyksta mokymai apie tarptautinę šeimos teisę
[:lt] Lietuvos teisės institutas kartu su partneriais pagal tarptautinį projektą surengė mokymus advokatams ir socialiniams darbuotojams apie jurisdikciją ir taikytiną teisę santuokos nutraukimo ir sutuoktinių bei vaikų išlaikymo bylose. Rugsėjo 17-18 d. Vilniuje vykusiuose mokymuose dalyvavo 50 žmonių: 30 dalyvių buvo iš Lietuvos, 20 – svečiai iš užsienio. Mokymuose pranešimus skaitė LTI mokslininkės dr. Agnė Limantė ir Ana Pliner, taip pat mokslininkės iš Vengrijos, Italijos ir Portugalijos. Mokymuose aptariami jurisdikcijos nustatymo, taikytinos teisės bei sprendimų pripažinimo ir vykdymo klausimai skyrybų, tėvų pareigų bei išlaikymo bylose. Kartu su LTI šiuos dviejų dienų mokymus organizavo projekto partneriai iš Italijos (Veronos universitetas ir Milano-Bicocca universitetas), Vengrijos (Eötvös Lorand universitetas) ir Portugalijos (Minjo universitetas). Mokymai organizuoti pagal projektą „Keturios ES mokymų sesijos skirtingų šalių teisininkams bei socialinių tarnybų darbuotojams šeimos teisės reguliavimo klausimais“ (C.L.A.S.S.4EU). Įgyvendinant šį projektą numatyti ir mokymai Budapešte, Bragoje ir Milane, kuriuose taip pat bus kviečiami dalyvauti ir po kelis Lietuvos atstovus. Lietuvos advokatai bei mokymų dalyviai iš užsienio džiaugėsi šia galimybe dalyvauti tarptautiniuose mokymuose bei stebėjosi, kad mokymai nemokami. “Puiku, kad Europos Sąjunga finansuoja tokius projektus, bei turime galimybę klausyti tokių profesionalių mokymų Lietuvoje, kurioje iki šiol nebuvome,” – dalinosi įspūdžiais užsienio svečiai. [:en] Lithuanian law institute with its partners has arranged trainings for lawyers and social workers about jurisdiction and applicable law in the field of divorce and maintenance (family law topics). There were 50 participants during the trainings in Vilnius on 17-18th of September: 30 from Lithuania and 20 from foreign countries. Lithuanian law institute researchers Ana Pliner and Agnė Limantė have presented their lectures along with other researchers from Hungary, Italy and Portugal. The lectures included topics like jurisdiction, applicable law, recognition and enforcement of judgments in civil matters such as divorce, parents responsibilities and maintenance. These trainings were organised by Lithuanian law institute and its partners from Italy (Verona and Milan-Bicocca universities), Hungary (Eotvos university) and Portugal (Minjo university) in accordance with C.L.A.S.S.4EU project which also includes trainings in Budapest, Braga and Milan in the near future. Those upcoming trainings will also involve researchers from Lithuania. Lithuanian lawyers as well as other participants from foreign countries were happy that they had a chance to attend these trainings and were pleasantly surprised that they were free of any charge. „It‘s great that European Union sponsors such projects so we have an opportunity to participate in very professional lectures in Lithuania“, said international guests.” [:]
Mokslininkai: reikia peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius kriminalinę žvalgybą
[:lt] Mokslininkai rekomenduoja nustatyti aiškesnį kriminalinės žvalgybos duomenų ir kriminalinės žvalgybos informacijos santykį. Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Petras Tarasevičius savo mokslo straipsnyje analizavo kriminalinės žvalgybos informacijos sampratą ir jos interpretavimo problemas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad pakeitus žvalgybos institucijų bei kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos teisinį reguliavimą sąvoka ,,operatyvinė informacija“ buvo ne tik pakeista sąvoka ,,kriminalinės žvalgybos informacija“, tačiau taip pat buvo susiaurintas šios sąvokos turinys. „Ši sąvoka, pagal Lietuvos nacionalinį reguliavimą, žvalgybos doktriną bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos propaguojamą žvalgybos informacija pagrįstą policinės veiklos modelį, interpretuojama skirtingai“, – konstatuoja savo darbe mokslininkas P. Tarasevičius. Straipsnio išvadose jis pažymi, jog pavyzdinė Europos kriminalinės žvalgybos koncepcija bei tam tikri šios veiklos organizavimo principai skiriasi nuo šios veiklos organizavimo ir koncepcijos Lietuvoje. Tai yra svarbu formuojant kriminalinės žvalgybos strategiją ir numatant šios veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo perspektyvas. „Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos kvietimas adaptuoti bei įgyvendinti žvalgybos informacija pagrįstą policinės veiklos modelį nacionaliniu mastu yra rimtas argumentas peržiūrėti teisės aktų nuostatas, siekiant nustatyti aiškesnį kriminalinės žvalgybos metu surinktų bei užfiksuotų duomenų ir kriminalinės žvalgybos informacijos santykį“, – mokslo straipsnio išvadose skelbia mokslininkas. Visą straipsnio tekstą galima rasti LTI leidinyje „Teisės problemos“ https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Tarasevicius-2018_2-96.pdf [:en] Researchers recommend establishing a clearer relationship between criminal intelligence data and criminal intelligence information. In his scientific article Dr. Petras Tarasevičius, a researcher of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL), analyses the concept of criminal intelligence information and the problems of its interpretation. He points out that having changed legal regulation of the activities of intelligence institutions and criminal intelligence entities, the concept of operational information has not only been replaced by the concept of criminal intelligence information, but it has also become narrower. “This concept is interpreted differently according to the Lithuanian national regulation, the intelligence doctrine and the framework model for intelligence-led policing implementation advocated by the Organization for Security and Co-operation in Europe,” states Mr. Tarasevičius in his paper. He notes in the conclusions of his article that the exemplary conception of European criminal intelligence and certain principles of organisation of this activity differ from organisation of the activity and the conception in Lithuania. It is important for the development of criminal intelligence strategy and outlining the prospects of improvement of legal regulation of this activity. “The invitation of the Organization for Security and Co-operation in Europe to adapt and use the framework model for intelligence-led policing implementation nationwide could be a serious step forward in revising the current legal framework from criminal intelligence to the data collection through criminal intelligence activities,” concludes the researcher in his article. The full text of the article is available in the LIL publication “Legal Issues” https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Tarasevicius-2018_2-96.pdf [:]
Korupcija žiniasklaidoje – per neskaidrius viešinimo konkursus
[:lt] Kalbant apie korupciją Lietuvos žiniasklaidoje itin probleminė sritis yra viešojo administravimo subjektų administruojamos viešinimui skirtos (dažniausiai Europos Sąjungos struktūrinės paramos) lėšos, kurios galimai įsisavinamos per neskaidrius konkursus ir dažnai kaip tarpininkams veikiant viešųjų ryšių agentūroms, kurių veikla yra mažai reglamentuojama. Tokią išvadą savo mokslo straipsnyje pateikė Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas Mindaugas Lankauskas. Publikacijoje „Korupcijos raiška ir neskaidrumas Lietuvos žiniasklaidoje“ mokslininkas rašo, jog korupcija žiniasklaidoje yra sudėtingas fenomenas, pasižymintis latentiniu pobūdžiu ir todėl sunkiai tiriamas ar pamatuojamas. Kaip teigiama mokslinėje literatūroje, žiniasklaidos korumpuotumo lygis priklauso nuo korupcijos išvešėjimo atitinkamoje visuomenėje. Korupcija žiniasklaidoje pasižymi skirtinga struktūra, intensyvumu bei dinamika įvairiuose pasaulio regionuose ir valstybėse, kai kuriose pokomunistinėse valstybėse matyti sisteminės žiniasklaidos korupcijos bruožų. Publikacijos išvadose skelbiama, kad Lietuva nepriskirtina prie valstybių, kuriose klesti sisteminė žiniasklaidos korupcija, tačiau yra tam tikrų probleminių sričių, tokių kaip padėtis regioninėje žiniasklaidoje ar viešinimo paslaugų teikimo srityje. Apklaustų ekspertų nuomone, egzistuoja neskaidrūs politikų ir žiniasklaidos priemonių ryšiai, taip pat trūksta skaidrumo žiniasklaidos priemonių valdyme ir kt. Mokslininkas teigia, kad žiniasklaidos veiklos skaidrumui daugiausia įtakos darantys subjektai yra verslas, politikai ir žiniasklaidos priemonių savininkai. Didelis pavojus kyla tuomet, kai politikai yra visuomenės informavimo priemonių savininkai, o dažnu atveju atsiranda ir vadinamasis oligarchinis trikampis, kai išvien veikia politikai, verslas ir žiniasklaidos priemonės (ar jų savininkai). Siekiant didinti skaidrumą šioje srityje, siektina, kad informacija apie žiniasklaidos priemonės valdymą būtų kiek įmanoma labiau viešinama. Svarstytina galimybė tobulinti teisinį reguliavimą, visuomenės informavimo priemonėms nustatant pareigą viešinti tokią informaciją oficialiuose visuomenės informavimo priemonių tinklalapiuose. Visas M. Lankausko publikacijos tekstas paskelbtas LTI leidžiamo leidinio „Teisės problemos“ antrame šių metų numeryje. Visą publikacijos tekstą ir kitus straipsnius nemokamai galima skaityti čia: https://teise.org/lt/lti-veikla/teises-problemos/ [:en] Concerning corruption in Lithuanian media, a particularly problematic area is funding (in most cases from EU structural funds) for public relations that is administered by public bodies, which is potentially absorbed through non-transparent tenders, where public relations agencies, activities whereof are little regulated, act as intermediaries. This conclusion has been drawn by Mindaugas Lankauskas, a researcher of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL), in his scientific article. In his publication “Corruption and Lack of Transparency in Lithuanian Media” the researcher writes that corruption in media is a complex phenomenon with latent character; therefore, it is quite complicated to research and measure. According to scientific literature, the level of corruption in the media sector depends on the prevalence of corruption in a particular society. Media corruption has a different structure, intensity and dynamics in different world regions and countries, whereas the situation in some post-communist countries could be characterised as systemic media corruption. The publication concludes that Lithuania is not assigned to the group of countries with systemic media corruption thriving; however, there are problematic areas such as the situation in regional media or provision of public relations services. According to the opinion of the surveyed experts, there exist non-transparent relations between politicians and media outlets and lack of transparency could be observed regarding ownership of media outlets, etc. The researcher states that key players with regard to transparency of media activities are businesses, politicians and owners of media outlets. A big threat to transparency is when politicians own media outlets, and often the so-called oligarchic triangle emerges, when politicians, businesses and media outlets (or owners of the outlets) work together. In order to increase transparency in this sector, information concerning ownership of media outlets should be made available to the public as much as possible. A possibility to improve legal regulation by imposing a requirement for media outlets to provide such information on their official websites should be considered. The full text of publication by Mr. Lankauskas is included in the second issue of “Legal Issues” (2018) published by LIL. Full publication and other articles are freely available here: https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Lankauskas-2018_2-96.pdf [:]
LTI mokslininkas – Europos ir pasaulio kriminologų susitikime
[:lt] Lietuvos teisės instituto (LTI) vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Simonas Nikartas rugpjūčio mėnesį dalyvavo Sarajevo mieste (Bosnija ir Hercegovina) vykusioje kasmetinėje Europos kriminologų draugijos konferencijoje „Crimes Against Humans and Crimes Against Humanity“ („Nusikaltimai žmonėms ir nusikaltimai žmoniškumui“). Konferencijoje mokslininkas moderavo vieną iš pranešimų sekcijų ir pristatė LTI atliktą tyrimą apie probacijos pareigūnų diskreciją priimant sprendimus dėl probuojamųjų padarytų pažeidimų. Simonas Nikartas taip pat dalyvavo Europos kriminologų draugijos „Bendruomeninių bausmių ir priemonių“ darbo grupės, kuri vienija Europos mokslininkus, tyrinėjančius probacijos sritį, susitikime. Susitikimo metu buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, idėjos bendriems moksliniams tyrimams ir projektams. Kasmetinė Europos kriminologų draugijos konferencija – vienas reikšmingiausių bei didžiausių Europos ir pasaulio kriminologų renginių. Šis renginys kasmet pritraukia virš tūkstančio mokslininkų iš visų Europos šalių, taip pat iš Amerikos, Azijos bei Australijos kontinentų. Mokslininko vizitas iš dalies finansuotas Europos Sąjungos fondų investicijų projekto „Lietuvos mokslo tarptautiškumo didinimas – MTEP ryšių plėtojimas (LINO LT)“ Nr. 09.3.3-ESFA-V-711-04-0001 lėšomis. Sutarties su Lietuvos mokslų taryba numeris LINO-LYR-475. [:en] Dr. Simonas Nikartas, a senior research fellow of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL), attended the Annual Conference of the European Society of Criminology “Crimes Against Humans and Crimes Against Humanity” held in Sarajevo (Bosnia and Herzegovina) in August. The researcher moderated one of the panels and presented the research conducted by LIL on discretionary decision making by probation officers with regard to breaches committed by probationers. Simonas Nikartas also participated in the panel of the Community Sanctions Working Group of the European Society of Criminology, which unites European researchers who investigate the field of probation. The panel discussed cooperation possibilities and ideas for joint scientific research and projects. The Annual Conference of the European Society of Criminology is one of the most significant and largest criminology events in Europe and worldwide. Every year, this event attracts over a thousand of researchers from all European countries, as well as America, Asia and Australia. Researcher’s visit is partly funded by the European Union investment project „Increasing the internationalization of Lithuanian science – development of the R&D relationship (LINO LT)” No. 09.3.3-ESFA-V-711-04-0001. Lithuanian Council of Science contract number LINO-LYR-475. [:]
Mediacija – ne tik po baudžiamojo proceso
[:lt] Siekdami plėsti alternatyvas baudžiamajam persekiojimui, turime kalbėti apie mediaciją iki ikiteisminio tyrimo, jo metu ar iki teisminio nagrinėjimo. Tokią poziciją savo pranešime „Mediacijos baudžiamojoje justicijoje galimybės“ išsakė Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Rokas Uscila. Teisingumo ministerijoje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje „Mediacija baudžiamojoje justicijoje“ dr. R. Uscila pabrėžė, jog Teisingumo ministerijos indėlis leido pradėti formuoti mediacijos baudžiamojoje justicijoje praktiką, tačiau reikia žengti kitą žingsnį ir formuoti visavertį mediacijos modelį. Šiandien Lietuvoje veikia nišinis (dalinis) mediacijos baudžiamojoje justicijoje modelis, kuris įgyvendinamas per probacijos sistemą. Mediacijos ir probacijos sintezė galima, yra Europos šalių (pvz., Čekija, Latvija), kur mediacija „įkelta“ ir glaudžiai susieta su probacijos sistema, tačiau pats modelis kitoks nei Lietuvoje, mediacija nėra išskirtinai koncentruota į probuojamus asmenis, yra sukurti teisiniai pagrindai, deleguotos funkcijos, kurios leidžia maksimaliai išplėsti jos taikymą. Mokslininkas pasakojo, jog praktika Lietuvos probacijos tarnybose parodė, kad 90 proc. visų atvejų, kurie nagrinėjami mediacijoje, yra bausmių vykdymo sistemoje. Vis dėlto pažangi praktika ir tarptautiniai standartai aiškiai nurodo, kad mediacija turi būti prieinama tiek iki, tiek per, tiek po baudžiamojo proceso. „Moksliniai tyrimai ir mediacijos taikymo praktika rodo, kad ankstesnis mediatorių įsiterpimas į konfliktą mažina patirtos viktimizacijos (traumavimo) žalą, taupomi materialiniai ir žmogiškieji resursai“, – kalbėjo mokslininkas Teisingumo ministerijos, Mykolo Romerio universiteto ir LTI organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje. [:en] In order to develop alternatives to prosecution, we have to talk about mediation before or during pre-trial investigation or before court proceedings. This position has been stated in a presentation “Possibilities of mediation in criminal justice” by Dr. Rokas Uscila, a researcher of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL). At a round-table discussion “Mediation in criminal justice” held in the Ministry of Justice, Dr. Uscila highlighted that the contribution of the Ministry of Justice had enabled the start of formation of the practice of mediation in criminal justice, yet another step should be taken and a complete mediation model should be developed. A niche (partial) model of mediation in criminal justice, implemented through a probation system, functions in Lithuania today. A synthesis of mediation and probation is possible and there are European countries (e.g. Czech Republic, Latvia) in which mediation is closely integrated in the probation system, yet the model differs from the one functioning in Lithuania; mediation is not specifically focused on probationers, legal basis has been established and functions allowing maximum scope of its application have been delegated. The researcher stated that practice of Lithuanian probation services demonstrates that 90 percent of all cases examined in mediation come from the system of enforcement of sentences. However, good practices and international standards clearly indicate that mediation should be accessible before, during and after criminal proceedings. “Scientific research and mediation practice shows that earlier intervention of mediators in the conflict mitigates the damage caused by victimisation (traumatisation) and contributes to saving of material and human resources,” commented the researcher at the round-table discussion organised by the Ministry of Justice, Mykolas Romeris University and LIL. [:]
Turkijos žandarmerijai – Lietuvos ekspertų žinios
[:lt] Pradėtas įgyvendinti „Dvynių“ programos projektas Turkijoje „Žandarmerijos centrinės vadovybės pagalbos moterims ir vaikams padalinių organizacinių gebėjimų didinimas“. Ta proga surengtas projekto partnerių susitikimas Ankaroje, kuriame buvo aptartos artimiausios projekto veiklos, nubrėžtos gairės ir sutarta dėl bendradarbiavimo principų. Susitikimuose tarp projekto partnerių iš Lietuvos dalyvavo ir Lietuvos teisės instituto (LTI) direktorė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė. Nuo 2018 m. kovo LTI kartu su partneriais įgyvendina Europos Sąjungos „Dvynių“ programos projektą Turkijoje „Žandarmerijos centrinės vadovybės pagalbos moterims ir vaikams padalinių organizacinių gebėjimų didinimas“, kurio tikslas – didinti žandarmerijos centrinės vadovybės pagalbos moterims ir vaikams padalinių organizacinius gebėjimus teikiant pagalbą moterims ir vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, taip pat mažinant smurtą artimoje aplinkoje. Dvejus metus Lietuvos policijos departamento specialistų ir Lietuvos teisės instituto mokslininkų komanda kartu su ekspertais iš Latvijos, Estijos ir Slovėnijos padės Turkijos žandarmerijai kurti komunikacijos strategiją, kurią pasitelkus bus skatinamas nepakantumas smurtui, pilietiška reakcija į smurtą prieš vaikus ir moteris, visuomenės ir žandarmerijos bendradarbiavimas sprendžiant šią problemą. [:en] The Twinning project entitled “Increasing the Organizational Capacity of the Women and Children Sections of the Gendarmerie General Command” has been launched in Turkey. A meeting of project partners has been organised in Ankara, focused on the nearest activities of the project, the outline of the guidelines and the agreement on cooperation principles. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Director of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL), represented Lithuania at the meeting of project partners. From March 2018, LIL together with partners has been implementing the European Union Twinning programme project in Turkey entitled “Increasing the Organizational Capacity of the Women and Children Sections of the Gendarmerie General Command”. The project is aimed at enhancing the organizational capacity of the Women and Children Sections of the Gendarmerie General Command when providing assistance to women and children victims of violence and reducing domestic violence. For two years, the team of specialists from the Lithuanian Police Department and researchers from the Law Institute of Lithuania together with experts from Latvia, Estonia and Slovenia will help the Turkish gendarmerie to develop a communication strategy aimed at promoting intolerance to violence, civil reaction towards violence against children and women, cooperation between society and gendarmerie while tackling this issue. [:]
LTI – mokslininkės fotografijų paroda
[:lt] Lietuvos teisės instituto patalpose eksponuojama mokslininkės dr. Agnės Limantės fotografijų paroda, kurioje nuotraukos iš Azerbaidžano. Dr. A.Limantė Azerbaidžaną savo namais vadino dvejus metus. Ši šalis – mišinys tarp europietiškos ir turkiškos kultūros, ją stebino daugybe dalykų. „Nuo juodinamų (kad atrodytų naujos) mašinų padangų, sriubos su mažais koldūniukais, kurių šaukšte turi tilpti net aštuoni, betaisyklės ir nuolat „pypinančios“ vairavimo kultūros, šeimų suderinamų santuokų, juodai besirengiančių vyrų ir skaniausių arbūzų – viskas atrodė neįprasta ir įdomu“, – prisimena teisininkė. Ji tikina, kad parodoje eksponuojamose nuotraukose – be galo maža dalelė Azerbaidžano gamtos grožio. Dalis A.Limantės nuotraukų dalyvavo UNDP organizuotame „Azerbaijan through a Foreign Lens” konkurse ir 2011 m. buvo eksponuotos Azerbaidžano modernaus meno centre. Nemažai metų fotografuojanti mokslininkė daugiau dėmesio savo pomėgiui pradėjo skirti tuomet, kai kas keletą metų teko kraustytis gyventi vis į kitą šalį. Ji stengiasi nuotraukose užfiksuoti savo įspūdžius, kurie gerokai skiriasi nuo tradicinio turistų požiūrio ir matymo. [:]
Tarptautinės privatinės ir ES šeimos teisės mokymai advokatams ir socialinėms tarnyboms
[:lt] Advokatus ir socialinių tarnybų specialistus iš Lietuvos kviečiame dalyvauti nemokamuose tarptautinės privatinės ir Europos Sąjungos (ES) šeimos teisės mokymuose. Šie mokymai organizuojami pagal Europos Sąjungos remiamą „Justice“ programos projektą „Keturios ES mokymų sesijos šeimos teisės reguliavimo klausimais skirtingų šalių teisininkams bei Socialinių tarnybų darbuotojams“ („C.L.A.S.S.4EU“). Mokymus ves projekto partnerių (Italijos, Portugalijos ir Vengrijos universitetų bei Lietuvos teisės instituto) mokslininkai, šios srities ekspertai. Mokymų sesija Nr. 1 vyks Lietuvoje, Vilniuje. Mokymų tema – „Jurisdikcija ir taikytina teisė santuokos nutraukimo ir išlaikymo bylose“. Mokymų data: 2018 m. rugsėjo 17–18 d. Mokymų vieta: „Ratonda Centrum Hotels“ viešbutis (A. Rotundo g. 1, Vilnius). Mokymų dalyvių skaičius iš Lietuvos: 15 (po kelis dalyvius atvyks iš Italijos, Portugalijos bei Vengrijos). Mokymai vyks anglų kalba. Detalią mokymų programą persiųsime atrinktiems kandidatams. Mokymų dalyviams numatyti nemokami pietūs. Mokymų dalyviams bus išduodami kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys pažymėjimai. Mokymų sesija Nr. 2 vyks Portugalijoje, Bragos mieste. Mokymų tema – „Jurisdikcija ir taikytina teisė bylose dėl tėvų pareigų ir tarptautinio vaikų grobimo“. Mokymų data: 2018 m. lapkričio mėn. 26–27 d. Mokymų vieta: Minjo universitetas, Braga (Portugalija). Mokymų dalyvių skaičius iš Lietuvos: 2–3. Mokymai vyks anglų kalba. Detalią mokymų programą persiųsime atrinktiems kandidatams. Dalyviams iš Lietuvos bus apmokamos kelionės į Bragą bei apgyvendinimo išlaidos. Mokymų dalyviams numatyti nemokami pietūs. Prioritetas bus teikiamas asmenims, kurie dalyvaus ir pirmojoje mokymų sesijoje. Mokymų dalyviams bus išduodami kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys pažymėjimai. Norintieji dalyvauti mokymuose turi registruotis – atsisiųsti ir užpildyti registracijos formą (anglų kalba). Užpildytą ir pasirašytą formą su savo CV (lietuvių arba anglų kalbomis) iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. prašome atsiųsti el. paštu justinas.paliauka@teise.org. „C.L.A.S.S.4EU“ projekto metu atliekami tyrimai bei organizuojami mokymai tarptautinės privatinės ir Europos Sąjungos šeimos teisės temomis bei siekiama sukurti naudingą mokymo priemonę, kurią ateityje galės naudoti kiti lektoriai. Projektų veiklos skirtos advokatams ir socialinėms tarnyboms dėl jų ypatingo vaidmens šiose bylose. Kartu su Lietuvos teisės institutu projektą įgyvendina Veronos universitetas (Italija) ir Milano-Bicocca universitetas (Italija), Minjo universitetas (Portugalija), Loránd Eötvös universitetas (Vengrija). Daugiau informacijos: www.univr.it/class4eu Jeigu turėtumėte klausimų, prašome susisiekti su Lietuvos teisės instituto projektų koordinatoriumi Justinu Paliauka el. paštu justinas.paliauka@teise.org arba tel. +370 5 210 1672. Organizuojamų mokymų skelbimą galite parsisiųsti čia. [:]
LTI – praktikantų „desantas“
[:lt] Šią vasarą į pasiūlymą atlikti praktiką Lietuvos teisės institute (toliau – LTI) atsiliepė gausus būrys jaunų žmonių – net 28 besimokantys įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose, o keletas jų į LTI atvyko net iš JAV. Būsimieji specialistai iki metų pabaigos skirtingu metu darbuosis įvairiuose LTI skyriuose. Iš JAV – gilinti žinių Neringa Liutikaitė penkiolika metų gyvena JAV. Dabar ji Vašingtone studijuoja politikos mokslus bei prancūzų kalbą. Pagal JAV Lietuvių bendruomenės organizuojamą programą LISS šiemet ji vasarą vieši Lietuvoje ir atlieka praktiką LTI. „Mano abu tėvai Lietuvoje baigė teisės mokslus. Mane taip pat domina ši sritis, bet JAV nėra galimybės studijuoti teisės bakalauro studijose“, – pasakoja Neringa. Mergina praktiką atlieka Teisinės sistemos tyrimo skyriuje, kur talkina dr. Agnei Limantei įgyvendinant tarptautinį projektą. „Kol kas labai džiaugiuosi savo praktika – įdomios užduotys, visi labai draugiški. Jaučiuosi, kad būsiu pamačiusi dalelę teisininkų pasaulio. Manau, kad praktika LTI būtų naudinga ne tik teisę studijuojantiems, bet ir tiems, kurie tiesiog domisi teise ar susijusiomis temomis ir nori įgyti profesinės patirties“, – sako Neringa. LTI – atspirtis siekiant savo tikslų Dar viena praktikantė iš JAV – Laura O’Meara. Jos svajonė JAV tapti Aukščiausiojo Teismo teisėja. Dabar namuose ji mokosi teisininkų mokykloje ir savo kelią norėtų pradėti nuo darbo prokurore, tad šią vasarą ieškojo galimybės praktikuotis teisės srityje ir taip atsidūrė Lietuvos teisės institute. Praktika jai leidžia gilintis į Lietuvos ir JAV įstatymų skirtumus, o sukauptos žinios ir projektai, kuriuose Laura talkina LTI mokslininkams, leis sukaupti žinių, kurias mergina tikisi panaudoti rašydama disertaciją. Anot Lauros, praktika LTI labai naudinga studentams, besigilinantiems į įvairius teisės mokslo aspektus ir ypač – besidomintiems tarptautine teise. Pasisemti naudingų žinių Vilniaus universitete studijuojantis trečiakursis Dainius Nauburaitis ketina savo žinias gilinti baudžiamojoje teisėje, todėl jį sudomino galimybė atlikti praktiką LTI, kurio mokslininkai ypač aktyvūs baudžiamosios teisės srityje. Ir nors vaikinas neturi planų ateityje dirbti mokslinį darbą, LTI sukauptos žinios jam tikrai pravers dirbant teisininko darbą. „LTI pasirinkau, nes tai viena iš prestižiškiausių mokslo institucijų Lietuvoje. Mane ilgą laiką domino šio instituto veikla, tad sužinojęs apie galimybę atlikti praktiką nedvejodamas susisiekiau“, – pasakoja trečiakursis. Jis džiaugiasi draugiška atmosfera institute, mokslininkų profesionalumu bei lankstumu. Dainius rekomenduoja LTI atlikti praktiką visiems teisės, kriminologijos bei panašių mokslo šakų studentams, kuriuos domina mokslinė veikla, kurie nori pasisemti žinių, naudingų ne tik tolesnėse studijose, bet ir profesinėje veikloje. [:en] The invitation to undergo traineeship in the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL) this summer has been accepted by a numerous group of young people – as many as 28 students from various Lithuanian higher schools and a few of them even from the USA. These future professionals will work in different LIL divisions for different periods until the end of this year. From US – to deepen knowledge Neringa Liutikaitė has been living in the USA for fifteen years. She has been currently studying political science and French in Washington. This summer she is visiting Lithuania and undergoing traineeship at LIL according to the LISS programme organised by the US Lithuanian community. “My both parents have accomplished law studies in Lithuania. I am also interested in this field, but there are no bachelor studies of law in the USA,” Neringa says. She is the trainee at the Legal System Research Department, where she assists Dr. Agnė Limantė in the implementation of the international project. “So far I am very happy about this traineeship – interesting tasks and everyone so friendly. I feel as if I will have seen a small part of the lawyers’ world. I believe that traineeship at LIL would be useful not only to students of law, but also to those who are simply interested in law or related areas and would like to gain professional experience,” Neringa says. LIL serves as a springboard for achieving your goals Laura O’Meara is another trainee from United States. She dreams of becoming a judge at the US Supreme Court. She has been studying in the lawyers’ school in the States and would like to start her career path with the position of a prosecutor; therefore, she has been looking for a possibility to practice in the field of law this summer and thus found herself at the Law Institute of Lithuania. Practice allows her to deepen knowledge of the differences between Lithuanian and US laws, and the information learned as well as the projects in which Laura has been assisting LIL researchers will result in accumulated knowledge that she expects to use in her thesis. According to Laura, practice in LIL is very useful to students who explore various aspects of the science of law, in particular international law. Gaining useful knowledge Dainius Nauburaitis, a third-year student at Vilnius University, intends to deepen his knowledge in criminal law, thus he got interested in traineeship at LIL whose researchers are particularly active in the field of criminal law. Although the young man does not have plans to do research work in the future, the knowledge gained in LIL will be really useful in the lawyer’s job. “I have chosen LIL because it is one of the most prestigious research institutions in Lithuania. I have been interested in the activities of this institute for long; therefore, as soon as I heard of the possibility of traineeship I contacted the institute without any doubt,” states the third-year student. He appreciates the friendly atmosphere in the institute, the professionalism and flexibility of researchers. Dainius recommends undergoing traineeship at LIL to all students of law, criminology and similar branches of science who are interested in scientific activities, want to gain knowledge that would be useful in both further studies and professional activity. [:]
Planuojami mokymai apie teisinius santuokos nutraukimo ir vaikų išlaikymo aspektus
[:lt] Šį rudenį Lietuvoje advokatams ir socialiniams darbuotojams bus organizuojami mokymai apie jurisdikciją ir taikytiną teisę santuokos nutraukimo ir sutuoktinių bei vaikų išlaikymo bylose. Šių mokymų organizavimas buvo aptartas liepos 12 dieną Budapešte vykusiame partnerių susitikime, kuris organizuotas pagal projektą „Keturios ES mokymų sesijos skirtingų šalių teisininkams bei socialinių tarnybų darbuotojams šeimos teisės reguliavimo klausimais“ (C.L.A.S.S.4EU). Susitikime, kuriame dalyvavo Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkės dr. Agnė Limantė ir Ana Pliner, buvo planuojami mokymai, vyksiantys rugsėjo 17–18 d. Vilniuje. Pagrindinė mokymų tema itin aktuali Lietuvai, ypač turint galvoje vis didėjančią migraciją Europos Sąjungoje bei augantį mišrių šeimų skaičių. Lietuvoje netrukus bus paskelbtas kvietimas dalyvauti šiuose mokymuose. Įgyvendinant projektą numatyti ir mokymai Budapešte, Bragoje ir Milane, kuriuose taip pat bus kviečiami dalyvauti ir keli Lietuvos atstovai. ES iš dalies finansuojamame projekte dalyvauja ne tik LTI mokslininkai, bet ir projekto partneriai iš Italijos (Veronos universitetas ir Milano-Bicocca universitetas), Vengrijos (Eötvös Lorand universitetas) ir Portugalijos (Minjo universitetas). [:]