Šių metų Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijos pranešėjų temos orientavosi į naujų technologinių sprendimų atnešamus pokyčius nusikaltimų kontrolės, baudimo srityse bei teisėsaugos institucijų darbe. Balandžio 19 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vykęs renginys buvo gausus ne tik dalyvių, bet ir rečiau jame sutinkamų pranešėjų iš informacinių technologijų lauko.
Tarp plenarinės sekcijos kviestinių svečių – ir Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkė Monika Žalnieriūtė. Tyrėjos pranešimas „Institucinė galia, technologijos ir procedūrinis fetišizmas“ dar prieš jį išgirstant jau žadino susidomėjimą tarp susirinkusiųjų.
„Procedūrinis fetišizmas, – pasak mokslininkės, – fenomenas, kai dėmesys sutelkiamas į procedūrinius elementus. Neabejotinai procedūrų reikia, – tęsė M. Žalnieriūtė, – bet jos kartais atitraukia mūsų dėmesį nuo svarbesnių problemų.“
Kaip pavyzdį pranešėja pristatė labai plačiai (oro uostuose, ligoninėse ir t. t.) naudojamų veido atpažinimo technologijų (toliau – VAT) problemą. Viename iš Kinijos miestų, kuriame gyvena daugiau nei trys milijonai gyventojų, žmogų institucijos gali surasti per septynias minutes. Tą įmanoma padaryti net jei žmonės dėvi kaukes, tuo įsitikinta neseniai buvusios pandemijos metu. Iš kitos pusės, intensyvus VAT naudojimas protestuose gali pažeisti lygias žmonių teises prieš įstatymą. Yra savivaldybių JAV, kurios draudžia veido atpažinimo technologijų naudojimą miesto centre ar pan., bet iš tiesų, pasak mokslininkės, ši sritis nelabai reglamentuojama. „Tada kyla klausimas, ar norim laisvų miesto gatvių ir skverų, ar norim daugiau saugumo?“ – į susirinkusiuosius kreipėsi M. Žalnieriūtė.
Pasak mokslininkės, didžiosios korporacijos įvairiomis priemonėmis atitraukia visuomenės dėmesį nuo galios savo rankose koncentravimo proceso, siūlydamos mums plušti ties nedideliais mikroelementais. Dėl to visuomenės nekalba apie esminius aspektus, pavyzdžiui, ar tikrai norim, jog miestų aikštėse būtų naudojamos veido atpažinimo technologijos? Tad labai svarbu nepamesti pagrindinio klausimo tarp daug mažų elementų, neleidžiančių matyti bendro vaizdo. Neužkirtus tam kelio, masinis sekimas gali tapti įprastu reiškiniu. Todėl visuomenė, aktyvistai turi nuolat grąžinti tuos svarbius klausimus sprendimų priėmėjams.
Atsakydama į klausimą „Ką reikėtų daryti?“, mokslininkė visų pirma atkreipė dėmesį į neįtikėtinai išaugusias privataus verslo galias. „Jie jau gali paveikti šalių rinkimus, o tai turėtų dideles pasekmes įvairiems regionams“, – dėstė M. Žalnieriūtė. Tad, pasak jos, reikėtų dekolonizuoti techninę infrastruktūrą, taip sumažinant jų sutelktas galias. Tam, kad pavyktų jas demokratizuoti, gali būti įvedamos tarybos, padėsiančios prižiūrėti jų teikiamų paslaugų, kurias jau būtų galima prilyginti viešosioms paslaugoms, teikimą.
Pabaigoje mokslininkė pabrėžė, kad procedūrinis fetišizmas labai pavojingas, nes jam įsivyravus apie problemas kalbama neutraliai. Susikoncentruojama ties nedidelių susitarimų paieškomis, bet negvildenami labai svarbūs klausimai.
Šiuo metu dr. Monika Žalnieriūtė vadovauja Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam projektui „Dirbtinis intelektas teismuose: iššūkiai ir galimybės“ (TeismAI).