2024 m. spalio 16–17 dienomis Vilniaus universitete (toliau – VU) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Human-Centric AI: ethics, regulation and safety“ Lietuvos ir užsienio tyrėjai skaitė pranešimus į žmogų orientuoto dirbtinio intelekto temomis. VU Teisės fakulteto organizuotas renginys – tarpdisciplininis, o prelegentai dirbtinio intelekto etinius, saugumo ir teisinio reguliavimo iššūkius vertino įvairių technologijos pritaikymo būdų kontekste. Pirmąją konferencijos dieną savo tyrimą pristatė ir VU Teisės fakulteto, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto doktorantė bei jaunesnioji mokslo darbuotoja Monika Šukytė.

Pranešimą „Bias in Facial Recognition Technologies: How it Happens and What is at Stake“ doktorantė pradėjo pristatydama šališkų veido atpažinimo technologijų rezultatų pasekmes. Aptartas tarptautinėje žiniasklaidoje nuskambėjęs atvejis, kuomet JAV policijos pareigūnai, pasikliovę klaidingu veido atpažinimo technologijų rezultatu identifikuojant įtariamąjį, suėmė su nusikalstama veika nesusijusį asmenį. Abu vyrus siejo tik tamsi odos spalva.

Vertindama šališkas dirbtinio intelekto sistemas, M. Šukytė atkreipė dėmesį į mokslinių tyrimų pagrindu pasiektą išvadą – algoritmų klaidos nėra tik izoliuota techninė problema, bet kartu ir veido atpažinimo technologijas kuriančių, naudojančių bei tokį naudojimą reguliuojančių subjektų klaidų kombinacija.

Teisinio reguliavimo kontekste, pasak pranešėjos, būtent ES įstatymų leidėjai užima svarbų vaidmenį sprendžiant su šališkomis veido atpažinimo technologijomis bei šių sąlygojamomis diskriminacinėmis praktikomis susijusius iššūkius. „Vis dėlto naujasis Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas ne iki galo užpildo šių technologijų taikymo teisėsaugos institucijų veikloje spragas, kadangi įtvirtina painią išimčių sistemą“, – pranešimo pabaigoje akcentavo dokt. M. Šukytė.

Dokt. M. Šukytės pranešimo vaizdo įrašą (nuo 37:49 iki 49:30) galima peržiūrėti čia.

Pristatymo skaidrės anglų k.