2025 m. birželio 9–11 d. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis papildė Lietuvos kriminologų tarptautinių akademinių kelionių kryptis ir apsilankė Švedijoje vykusiame kasmetiniame Stokholmo kriminologijos simpoziume.
Simpoziumas nuo pirmųjų akimirkų mokslininkui sukėlė įspūdį – į renginio atidarymą kvietė tradicinė įžanginė diskusija, kurioje simpoziumo laureatai – Frances Crook (Jungtinė Karalystė) ir Bryan Stevenson (Jungtinės Amerikos Valstijos) – diskutavo su Švedijos teisingumo ministru Gunnar Strömmer ir Švedijos nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos direktoriumi Jonas Trolle. Diskusija buvo fokusuota į nepilnamečių nusikalstamumo prevenciją, atsižvelgiant į Švedijoje kylančius iššūkius. Laureatų akcentas – nepamiršti, kad vaikai yra vaikai, o ne monstrai.
Simpoziumo laureatai vėliau kvietė ir į savo paskaitas, kuriose Frances Crook praplėtė diskusiją apie nepilnamečius baudžiamosios justicijos sistemoje, akcentuodama Anglijos ir Velso situaciją – nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ribą bei institucijas, kuriose kalinami nepilnamečiai. Bryan Stevenson paskaitos metu tris žinutes kriminologams apipynė savomis patirtimis – kvietė kriminologus prisiliesti prie tiriamų reiškinių, atsiriboti nuo klaidingų naratyvų, kurių kyla dėl problemų nagrinėjimo per atstumą, bei turėti vilties.
Simpoziume dr. Skirmantas Bikelis pristatė pranešimą, kuriame aptarė trejetą alternatyvų, kaip Europoje siekiama spręsti turto legalizavimo baudžiamojo persekiojimo neefektyvumo problemą. Vokiškąjį sprendimą, įtrauktą ir į naująją turto konfiskavimo direktyvą (1260/2024), kuriuo konfiskavimo procesas baudžiamajame procese leidžiamas po baudžiamojo persekiojimo nutraukimo. Lietuviškąjį, kuriuo po baudžiamojo persekiojimo nutraukimo pereinama į civilinį procesą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Praktika rodo, kad šio sprendimo efektyvumas yra itin aukštas. Ir Latvijos sprendimą, labai ginčytiną, kuriuo, visų pirma, mažinamas įrodinėjimo standartas kaltinant turto legalizavimu (t. y. kvestionuojamas vienas pamatinių baudžiamojo proceso principų), ir, antra, numatoma turto konfiskavimo galimybė baudžiamajame procese nebaigus turto legalizavimo baudžiamojo persekiojimo. Pastaroji galimybė kelia klausimų dėl nekaltumo prezumpcijos sprendžiant kaltės klausimą, nes tokioje byloje turtas dar iki nuosprendžio būtų pripažintas nusikalstamos kilmės, t. y. teismas dar iki nuosprendžio pasisakytų dėl nusikaltimo, kuriuo asmuo kaltinamas, esminių požymių.