2026 m. balandžio 17 d. Teisingumo ministerijos salėje įvyko jau 6-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Europinės ir nacionalinės baudžiamosios politikos tendencijos ir iššūkiai“. Antrus metus iš eilės ją organizavo baudžiamosios justicijos akademikai net iš keturių Lietuvos teisės mokslo institucijų – LSMC Teisės instituto, Mykolo Romerio universiteto (MRU), Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) Teisės fakulteto ir Vilniaus universiteto (toliau – VU) Teisės fakulteto. Šiemet pagrindiniai konferencijos organizatoriai buvo LSMC Teisės institutas. Konferenciją atidarė ir dalyvius pasveikino teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis ir LSMC Teisės instituto vadovė dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė.
Konferenciją sudarė trys sesijos. Pirmojoje, vykusioje anglų kalba, mokslininkai O. Calavita iš Turino universiteto (Italija), C. Konopatsch iš FenUni (Šveicarija) ir M. Kilchling iš Max-Plank saugumo, nusikaltimų ir teisės tyrimų instituto (Vokietija) kartu su LSMC Teisės instituto mokslininku S. Bikeliu analizavo atitinkamai Italijos, Austrijos, Vokietijos ir Lietuvos teisinį reguliavimą nusikaltimais gauto turto konfiskavimo srityje ir jo atitiktį naujajai konfiskavimo Direktyvai Nr. 2024/1260. S. Bikelis pristatė Lietuvoje sprendžiamą dilemą: ar minėtą direktyvą verta mėginti įgyvendinti remiantis patobulintu civilinio turto konfiskavimo įstatymu, ar reikėtų papildyti reguliavimą baudžiamuosiuose įstatymuose. Pirmasis variantas turi tam tikrų rizikų, susijusių su tarptautiniu bendradarbiavimu. Jis taip pat iliustruoja konfiskavimo instrumentų paslankumą tarp civilinės ir baudžiamosios sričių. Ties šiuo klausimu dirbanti darbo grupė yra pasirinkusi būtent pirmąjį variantą.
Antroji sesija buvo skirta daugiausia baudžiamojo proceso klausimams, tarp jų – politikų imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo nešališkumo, taip pat buvo aptartas spektras procesinių klausimų, kai praktika gal pernelyg lanksčiai interpretuoja procesinius įstatymus, analizuota aiškiai netinkamai pritaikyto įstatymo pritaikymo apskundimo terminų problematika po baudos sumokėjimo ir, galiausiai, aptarti bausmių vykdymo, o konkrečiau – lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų probleminiai klausimai.
Trečiojoje sesijoje, skirtoje materialiosios baudžiamosios teisės problemoms, Teisės instituto doktorantas Liutauras Lukošius skaitė net du pranešimus – „Baudžiamosios atsakomybės už mokesčių slėpimą fragmentacija: ar galimas konsoliduotas sprendimas?“ ir kartu su kolegėmis iš MRU ir VDU – „Žalos atlyginimo dėl laikinojo nuosavybės teisių ribojimo baudžiamosiose bylose problematika“.
Be šių temų, sesijoje pristatyti klausimai apie neteisėto asmens duomenų rinkimo kriminalizavimo dilemas, piktnaudžiavimo nusikaltimo neapibrėžtumą, seksualinių nusikaltimų reguliavimo reformą, numatant atsakomybę už seksualinius santykius be sutikimo. Pastaroji tema konferencijos baigiamojoje dalyje sulaukė bene karščiausių diskusijų.