RENGINIAI

Atsakomybė už vairavimą išgėrus yra pakankamai griežta, teigia mokslininkai

Šiuo metu Lietuvoje už transporto priemonių vairavimą neblaiviam yra numatyta pakankamai griežta atsakomybė, tačiau nėra užtikrinama, kad administracinės nuobaudos būtų ne tik paskirtos, bet būtų realiai įvykdytos.

Tokia mintis buvo išsakyta Lietuvos teisės instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų organizuotoje konferencijoje „Alkoholio vartojimas: laisvės ir atsakomybės ribos“, kurioje nemažai dėmesio buvo skirta alkoholio vartojimo mažinimo ir alkoholio kontrolės priemonėms, taip pat dėl alkoholio vartojimo kylančiai žalai.

Šiame renginyje pranešimą „Neblaivūs vairuotojai keliuose: ar (kaip) galima juos sutramdyti?“ skaitė Lietuvos teisės instituto mokslininkė dr. Inga Daukšaitė. Mokslininkė pristatė kelių eismo saugumo būklę Lietuvoje – kiek kasmet išaiškinama neblaivių vairuotojų, kiek dėl pastarųjų kaltės kyla kelių eismo įvykių, žūsta ir sužeidžiama žmonių.

Dr. Inga Daukšaitė savo pranešime taip pat aptarė, kaip keisis teisinės atsakomybės už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, reglamentavimas, kai 2016 m. balandžio 1 d. įsigalios, be kita ko, Administracinių nusižengimų kodeksas.

Pranešime pastebėta, kad norint išspręsti vienokią ar kitokią problemą, neretai imamasi teisinės atsakomybės griežtinimo. Vis dėlto, mokslininkės vertinimu, ir šiuo metu už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra numatyta pakankamai griežta atsakomybė, tačiau iki galo nėra užtikrinama, kad administracinės nuobaudos būtų ne tik paskirtos, bet ir realiai įvykdytos.

Mokslininkė atkreipė dėmesį į tai, kad prie sugriežtintos atsakomybės ilgainiui priprantama, todėl, siekiant sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių keliuose, deramas dėmesys turėtų būti skiriamas, be kita ko, galimybių vairuoti apsvaigus nuo alkoholio sumažinimui, pavyzdžiui, taikomas transporto priemonės konfiskavimas, prievolė naudoti antialkoholinį variklio užraktą ir pan., taip pat bendrajai ir individualiajai prevencijai.

Kaip žinoma, Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų duomenimis, Lietuva yra viena daugiausiai alkoholio vartojančių valstybių pasaulyje. Statistikos duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas (15 metų ir vyresnis) per metus suvartoja apie 15 litrų absoliutaus (100 proc.) alkoholio. Tikrovėje šis skaičius greičiausiai yra didesnis, nes dalis suvartojamų alkoholinių gėrimų įsigyjama dar ir nelegalioje rinkoje.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kasmet 750–1000 mirčių priežasčių būna nulemtos alkoholio vartojimo (ligos, apsinuodijimai, nelaimingi atsitikimai etc.). Ta pati statistika byloja, kad maždaug 1 iš 4 (t. y. daugiau nei 11 tūkst.) ištiriamų nusikalstamų veikų kasmet yra padaroma neblaivių asmenų. Dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės kasmet įvyksta daugiau nei 500 eismo įvykių, apie 300 iš jų – dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Šių eismo įvykių metu kasmet žūsta dešimtys, o sužeidžiama šimtai žmonių: 2014 m. dėl neblaivių asmenų kaltės žuvo 120 žmonių (iš jų 45 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės), buvo sužeisti 937 žmonės (iš jų 408 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės).