[:lt]
Lietuvos įkalinimo įstaigose yra įsigalėjęs formalus požiūris į socialinę reabilitaciją – svarbu, kiek programų įvykdyta, kiek dalyvių dalyvavo, tačiau, specialistų teigimu, vadovybė retai domisi programų taikymo kokybe. Todėl socialinės reabilitacijos priemones taikantys įstaigų darbuotojai jaučiasi nusivylę ir demotyvuoti.
Tokias išvadas pateikia Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai dr. Rūta Vaičiūnienė ir dr. Vaidas Viršilas mokslo studijoje „Socialinės reabilitacijos priemonių taikymo laisvės atėmimo vietose analizė: esamos praktikos tobulinimo perspektyvos“.
Kaip rašo mokslininkai savo darbe, socialinės reabilitacijos priemonių praktinio pritaikymo tyrimas atskleidžia keletą esminių ydingų praktikų bei požiūrių, kurie komplikuoja efektyvų socialinės reabilitacijos specialistų darbą su įstaigose kalinčiais teisės pažeidėjais.
Mokslo tyrimuose pabrėžiama, kad priemonių ar programų adaptavimas savaime negarantuoja teigiamo rezultato ir neužtikrina efektyvumo. Įvairių priemonių ir programų diegimas pradedamas nuo palankios atmosferos organizacijoje, įstaigos kultūros kūrimo, tinkamų darbui sąlygų sudarymo.
Situaciją analizavę LTI mokslininkai daro išvadas, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose egzistuoja daugiau formalus požiūris į socialinę reabilitaciją, paremtas kiekybiniais rodikliais, vadovaujančios grandys itin retai domisi programų taikymo kokybe. Įkalinimo įstaigose susiklosčiusios praktikos tobulinimas laikomas šalutiniu įstaigos tikslu, kuriam visiškai pakanka formalaus įgyvendinimo. Visos įstaigų pajėgos yra koncentruotos atlikti nuteistųjų apsaugos ir priežiūros funkcijas, o socialinė reabilitacija taip ir lieka deklaratyviu ir daugiau nuo pačių darbuotojų iniciatyvos priklausančiu siekiu.
Mokslininkai savo darbe pateikė rekomendacijas, kaip, jų manymu, geriausia būtų spręsti susiklosčiusią situaciją. Kalėjimų departamentui mokslininkai rekomendavo sukurti arba tobulinti esamą socialinės reabilitacijos specialistų motyvavimo ir darbo įvertinimo sistemą. Parengti nuosekliu požiūriu paremtas dinaminės priežiūros taikymo metodologines rekomendacijas, suformuluoti diegimo vertinimo kriterijus bei laisvės atėmimo vietose atlikti dinaminės priežiūros diegimo vidinį auditą
Taip pat rekomenduojama įstatymuose suformuluoti socialinės reabilitacijos priemonių, skirtų laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atliekantiems asmenims, kompleksą bei pasirūpinti instrumentų, padėsiančių socialinės reabilitacijos specialistams dirbti su minėtais asmenimis, įsigijimu.
Besidomintys mokslininkų atliktu darbu visą studijos tekstą gali rasti čia: https://teise.org/wp-content/uploads/2019/01/Socialine-reabilitacija-laisves-atemimo-vietose.pdf
[:]