[:lt]
Mokslininkai rekomenduoja nustatyti aiškesnį kriminalinės žvalgybos duomenų ir kriminalinės žvalgybos informacijos santykį.
Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Petras Tarasevičius savo mokslo straipsnyje analizavo kriminalinės žvalgybos informacijos sampratą ir jos interpretavimo problemas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad pakeitus žvalgybos institucijų bei kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos teisinį reguliavimą sąvoka ,,operatyvinė informacija“ buvo ne tik pakeista sąvoka ,,kriminalinės žvalgybos informacija“, tačiau taip pat buvo susiaurintas šios sąvokos turinys.
„Ši sąvoka, pagal Lietuvos nacionalinį reguliavimą, žvalgybos doktriną bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos propaguojamą žvalgybos informacija pagrįstą policinės veiklos modelį, interpretuojama skirtingai“, – konstatuoja savo darbe mokslininkas P. Tarasevičius.
Straipsnio išvadose jis pažymi, jog pavyzdinė Europos kriminalinės žvalgybos koncepcija bei tam tikri šios veiklos organizavimo principai skiriasi nuo šios veiklos organizavimo ir koncepcijos Lietuvoje. Tai yra svarbu formuojant kriminalinės žvalgybos strategiją ir numatant šios veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo perspektyvas.
„Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos kvietimas adaptuoti bei įgyvendinti žvalgybos informacija pagrįstą policinės veiklos modelį nacionaliniu mastu yra rimtas argumentas peržiūrėti teisės aktų nuostatas, siekiant nustatyti aiškesnį kriminalinės žvalgybos metu surinktų bei užfiksuotų duomenų ir kriminalinės žvalgybos informacijos santykį“, – mokslo straipsnio išvadose skelbia mokslininkas.
Visą straipsnio tekstą galima rasti LTI leidinyje „Teisės problemos“ https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Tarasevicius-2018_2-96.pdf
[:en]
Researchers recommend establishing a clearer relationship between criminal intelligence data and criminal intelligence information.
In his scientific article Dr. Petras Tarasevičius, a researcher of the Law Institute of Lithuania (hereinafter – LIL), analyses the concept of criminal intelligence information and the problems of its interpretation. He points out that having changed legal regulation of the activities of intelligence institutions and criminal intelligence entities, the concept of operational information has not only been replaced by the concept of criminal intelligence information, but it has also become narrower.
“This concept is interpreted differently according to the Lithuanian national regulation, the intelligence doctrine and the framework model for intelligence-led policing implementation advocated by the Organization for Security and Co-operation in Europe,” states Mr. Tarasevičius in his paper.
He notes in the conclusions of his article that the exemplary conception of European criminal intelligence and certain principles of organisation of this activity differ from organisation of the activity and the conception in Lithuania. It is important for the development of criminal intelligence strategy and outlining the prospects of improvement of legal regulation of this activity.
“The invitation of the Organization for Security and Co-operation in Europe to adapt and use the framework model for intelligence-led policing implementation nationwide could be a serious step forward in revising the current legal framework from criminal intelligence to the data collection through criminal intelligence activities,” concludes the researcher in his article.
The full text of the article is available in the LIL publication “Legal Issues” https://teise.org/wp-content/uploads/2018/08/Tarasevicius-2018_2-96.pdf
[:]