PERSEKIOJIMAS ARTIMOJE APLINKOJE: SUVOKIMAS, PAPLITIMAS IR REAGAVIMO Į JĮ GALIMYBĖS LIETUVOJE (PERARA)

Perara_vizualizacija

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto tyrėjos įgyvendino Lietuvos mokslo tarybos pagal konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Gerovės visuomenė“ finansuotą tyrimą „Persekiojimas artimoje aplinkoje: suvokimas, paplitimas ir reagavimo į jį galimybės Lietuvoje“ (PERARA). Jo pagrindinę idėją – ištirti persekiojimo artimoje aplinkoje reiškinį Lietuvoje – palaikė gausus būrys institucinių partnerių: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Lietuvos kalėjimų tarnyba (buvęs Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos). Konkursinių prioritetinių mokslinių tyrimų programa „Gerovės visuomenė“ skirta finansuoti kompleksinius gerovės visuomenės prielaidų ir jos raidos Lietuvoje mokslinius tyrimus.

Persekiojimas yra rimta visuomenės sveikatos problema ir žalinga viktimizacijos forma, sukelianti sunkias fizines, socialines ir / ar psichologines pasekmes aukai, ypač persekiojimo artimoje aplinkoje atvejais. Šios problemos mastai auga, o prie to prisideda ir sparti skaitmeninių technologijų plėtra. Remiantis atliktų reprezentatyvių nacionalinių tyrimų duomenimis, Vakarų šalyse persekiojimo lygis yra aukštas: viena iš 5 moterų ir vienas iš 10 vyrų yra patyrę persekiojimą savo gyvenime. Mokslinių tyrimų rezultatai taip pat rodo, kad susidūrę su persekiojimo elgesiu policijos ar kiti pareigūnai, o kartais ir patys persekiojimą patiriantys asmenys, nepakankamai suvokia situacijos pavojingumą, todėl dažnai neigia ar minimizuoja persekiojimo reikšmę. Pirmo Lietuvoje mokslinio tyrimo šia tema tikslas buvo – ištirti persekiojimo sampratą ir paplitimą tarp Lietuvos gyventojų, esamas reagavimo į asmens persekiojimą artimoje aplinkoje priemones bei numatyti jų tobulinimo kryptis.

Projekto empirinį tyrimą sudarė keturios dalys:

  1. reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa;
  2. 2016–2020 metų baudžiamųjų bylų dėl persekiojimo sprendimų analizė;
  3. teisėsaugos institucijų atstovų (policijos pareigūnų, prokurorų, probacijos tarnybos specialistų ir teisėjų) apklausa;
  4. fokusuota grupinė diskusija su pagalbą teikiančiais specialistais ir politikos formuotojais.

 

Atliktų tyrimų duomenys buvo pristatyti moksliniuose bei visuomenei skirtuose renginiuose ir įvairiose publikacijose:

Projekto tyrėjų komandą sudarė: prof. dr. Ilona Laurinaitytė (projekto vadovė), doc. dr. Ilona Michailovič ir dokt. Liubovė Jarutienė.

Projekto trukmė: 2021-02-01–2022-12-31.

Projekto biudžetas – 100 tūkst. eurų.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-GEV-21-4.

Nuotraukos autorė Rita Kazanavičiūtė.

Projekto idėją palaikė:

SADM