VEIDO ATPAŽINIMO TECHNOLOGIJOS VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ VEIKLOJE: TEISINIAI IŠŠŪKIAI IR GALIMI SPRENDIMAI (VEIDAI)

VEIDO ATPAŽINIMO TECHNOLOGIJOS VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ VEIKLOJE: TEISINIAI IŠŠŪKIAI IR GALIMI SPRENDIMAI (VEIDAI)

Veidai logo1

Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkių komanda įgyvendina Lietuvos mokslo tarybos pagal veiklos kryptį „Mokslininkų grupių projektai“ finansuojamą mokslo tyrimą „Veido atpažinimo technologijos valstybės institucijų veikloje: teisiniai iššūkiai ir galimi sprendimai“ (VeidAI). Projekto tikslas – nustatyti ir įvertinti teisines rizikas, susijusias su veido atpažinimo technologijų (toliau – VAT) naudojimu Lietuvos viešajame sektoriuje, ir, pasitelkiant teisines ir politikos formavimo priemones, pasiūlyti jų sprendimo galimybes. Projekto idėją palaiko pasauliniu mastu pripažinti užsienio partneriai: Džordžijos technologijos instituto (angl. Georgia Institute of Technology, GiorgiaTech) Politikos mokyklos Interneto valdymo projekto mokslinių tyrimų centras (vad. prof. Milton Mueller, JAV) ir Teisės, technologijų ir visuomenės grupė Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje (angl. The Law, Technology and Society group at the London School of Economics and Political Science) (vad. prof. Andrew Murray, Jungtinė Karalystė).

Vis daugiau pasaulio valstybių valdžios institucijų (tarp jų ir Lietuvos) naudoja veido atpažinimo technologijas. Tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, JAV, Kinija ir pastaruoju metu Rusija ypač aktyviai ir plačiai taiko šias technologijas viešosiose erdvėse, argumentuodamos, jog naudojant VAT siekiama užtikrinti visuomenės saugumą bei užkirsti kelią terorizmui ar kitiems nusikaltimams. Nors tokie visuomenės saugumo užtikrinimo ir nusikalstamumo prevencijos tikslai yra teisėti, VAT kelia ir nemažų teisinių rizikų:

  1. pasitelkiant šias technologijas vykdomas masinis sekimas pažeistų žmogaus teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą;
  2. tam tikrais atvejais VAT veikia diskriminuojančiai;
  3. kai kurios šalys naudoja VAT siekdamos užkirsti kelią visuomenės protestams, taip apribodamos žmogaus teisę į žodžio ir asociacijos laisvę;
  4. VAT, kaip ir kitoms dirbtiniu intelektu pagrįstoms technologijoms, trūksta skaidrumo ir paaiškinamumo, o tai gali lemti klaidingus sprendimus ar sukelti asmenims žalą.


Projekto empirinį tyrimą sudarys keturios dalys:

  • pasirinktų jurisdikcijų teisės aktų, susijusių su VAT taikymu, lyginamoji analizė;
  • išsami VAT klausimus nagrinėjančios teorinės ir praktinės literatūros analizė;
  • pusiau struktūruoti interviu su valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, akademinio sektoriaus ir technologijų verslo srities atstovais, dirbančiais tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje;
  • Vokietijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir Rusijos VAT taikymo patirties lyginamoji analizė.


Planuojama, kad projektas ne tik atkreips dėmesį į svarbiausias VAT taikymo viešajame valstybės sektoriuje teisines problemas, bet ir pateiks konkrečius pasiūlymus bei taip prisidės prie šių problemų Lietuvoje sprendimo. Analizuojant aiškius VAT naudojimo ribojimus nustačiusių arba plačiai VAT taikančių šalių patirtis, projektas taip pat reikšmingai prisidės prie Europoje ir tarptautiniu lygmeniu vykstančių mokslinių diskusijų VAT tema.

Projektui vadovauja lietuvė mokslininkė dr. Rita Matulionytė, pastaraisiais metais dirbanti ir Makvorio (angl. Macquarie) universitete (Australija). Ji jau daugiau kaip 10 metų tyrinėja naujųjų informacinių technologijų teisinius padarinius, pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skirdama dirbtiniam intelektui ir blokų grandinės (angl. blockchain) technologijai. Kartu su ja prie projekto prisijungė ir dr. Monika Žalnieriūtė, šiuo metu einanti docentės pareigas Naujojo Pietų Velso universitete (angl. University of New South Wales, UNSW) (Australija). Į projekto tyrėjų komandos sudėtį įeina ir dr. Agnė Limantė, aktyviai vykdanti teisės tyrimus žmogaus teisių, lyginamosios teisės, tarptautinės privatinės teisės srityse, bei dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, aktyviai dalyvaujanti atliekant mokslinius tyrimus, susijusius su žmogaus teisėmis, viešosios tvarkos užtikrinimo teisiniais pagrindais, teise į privatumą ir kita.

Projekto tyrėjų komandą sudaro: dr. Rita Matulionytė (projekto vadovė), dr. Monika Žalnieriūtė, dr. Agnė Limantė ir dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė.

Projekto trukmė: 2021-06-01–2023-05-31.

Projekto biudžetas – apie 150 tūkst. eurų.

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-21-38.

 

TARPTAUTINĖS KONFERENCIJOS MEDŽIAGA

Konferencijos programa

 

Atliktų tyrimų duomenys buvo pristatyti moksliniuose bei visuomenei skirtuose renginiuose ir įvairiose publikacijose:

 

Projekto metu organizuoti renginiai:

  • 2022 m. rugsėjo 15 d. įvyko tarptautinė konferencija „Veido atpažinimas šiuolaikinėje valstybėje“ nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje. Konferencijos organizatoriai: LSMC Teisės institutas, Makvairo universitetas, UNSW Allens Hub, ADM+S centras, Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykla, Georgia Tech Internet Governance projektas, Hamburgo universiteto ZeRdiT centras. 26 pranešėjai iš Europos, Amerikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno bei Afrikos šalių skaitė 22 pranešimus.
  • 2023 m. gegužės 29 d. tarptautinė konferencija apie teisėsaugoje naudojamas naujas technologijas bei visuomenę. Konferencija organizuojama kartu su Lietuvos policija.

 

Preliminarūs projekto rezultatai buvo pristatyti šiuose renginiuose:

  • M. Žalnieriūtė (2022 m. birželio 16–17 d., Talinas, Estija), „Privacy and Facial Recognition Technologies“, Talino konferencija apie privatumą, duomenų apsaugą ir naujas technologijas.
  • M. Žalnieriūtė (2022 m. birželio 1–3 d., Roterdamas, Nyderlandai), „The Rule of Law and Facial Recognition Technology“, Stebėjimo studijų tinklo 9-oji stebėjimo ir visuomenės konferencija.
  • R. Matulionytė (2022 m. gegužės 19 d., Klaipėda (nuotoliniu būdu)), „Veido atpažinimo technologijos teisėsaugoje: etinės ir teisinės problemos“ – kviestinis pranešimas Klaipėdos policijos organizuotoje konferencijoje „Praktiniai vaizdo stebėjimo technologijų aspektai teisėsaugoje“.
  • R. Matulionytė (2021 m. spalio 25–26 d., Australija (nuotoliniu būdu)), „A Call for More Explainable AI in Law Enforcement“, pranešimas 1-ajame seminare apie dirbtinio inelekto naudojimą teisėsaugoje (IEEE EDOC 2021 konferencija).
  • R. Matulionytė (2022 m. balandžio 17 d., Sidnėjus, Australija (nuotoliniu būdu)), viešos ekspertų diskusijos dalyvė „Policing AI Forum“ moksliniame renginyje, kurio organizatorius – Australijos ir Naujosios Zelandijos policijos konsultavimo agentūra (angl. Australia New Zealand Police Advisory Agency (ANZPAA)).
  • E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė dalyvavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos viešosiose konsultacijose, kuriose buvo nagrinėjami veido atpažinimo technologijų naudojimo aspektai:
    • 2022 m. balandžio 12 d. viešojoje konsultacijoje dėl vaizdo stebėjimo;
    • 2022 m. balandžio 14 d. viešojoje konsultacijoje dėl biometrinių duomenų tvarkymo;
    • 2022 m. birželio 7 d. baigiamajame viešųjų konsultacijų ciklo renginyje „Asmens duomenų apsaugos iššūkiai besikeičiančiame pasaulyje“.
  • R. Matulionytė (2022 m. rugpjūčio 17 d., Sidnėjus, Australija), Saugumo konsultantų serijos susitikimas, dalyvavimas viešoje ekspertų diskusijoje apie veido atpažinimo technologijas.
  • R. Matulionytė (2022 m. rugsėjo 15 d., nuotoliniu būdu), pranešimas „In Search of Transparent and Explainable FRT“ tarptautinėje konferencijoje „Veido atpažinimas šiuolaikinėje valstybėje“.
  • M. Žalnieriūtė (2022 m. rugsėjo 15 d., nuotoliniu būdu), pranešimas „Eroding Political Protests: FRT and Public Space Surveillance“ tarptautinėje konferencijoje „Veido atpažinimas šiuolaikinėje valstybėje“.
  • A. Limantė (2022 m. rugsėjo 15 d., nuotoliniu būdu), pranešimas „Faces of War: Russia’s Invasion of Ukraine and Military Use of FRT“ tarptautinėje konferencijoje „Veido atpažinimas šiuolaikinėje valstybėje“.
  • E. Kavoliūnaitė-Ragauskienė (2022 m. rugsėjo 15 d., nuotoliniu būdu), pranešimas „FRT Regulation in Eastern Europe: A Case Study of Lithuania“ tarptautinėje konferencijoje „Veido atpažinimas šiuolaikinėje valstybėje“.