VEIDO ATPAŽINIMO TECHNOLOGIJOS VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ VEIKLOJE: TEISINIAI IŠŠŪKIAI IR GALIMI SPRENDIMAI (VEIDAI)
Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkių komanda įgyvendina Lietuvos mokslo tarybos pagal veiklos kryptį „Mokslininkų grupių projektai“ finansuojamą mokslo tyrimą „Veido atpažinimo technologijos valstybės institucijų veikloje: teisiniai iššūkiai ir galimi sprendimai“ (VeidAI). Projekto tikslas – nustatyti ir įvertinti teisines rizikas, susijusias su veido atpažinimo technologijų (toliau – VAT) naudojimu Lietuvos viešajame sektoriuje, ir, pasitelkiant teisines ir politikos formavimo priemones, pasiūlyti jų sprendimo galimybes. Projekto idėją palaiko pasauliniu mastu pripažinti užsienio partneriai: Džordžijos technologijos instituto (angl. Georgia Institute of Technology, GiorgiaTech) Politikos mokyklos Interneto valdymo projekto mokslinių tyrimų centras (vad. prof. Milton Mueller, JAV) ir Teisės, technologijų ir visuomenės grupė Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje (angl. The Law, Technology and Society group at the London School of Economics and Political Science) (vad. prof. Andrew Murray, Jungtinė Karalystė).
Vis daugiau pasaulio valstybių valdžios institucijų (tarp jų ir Lietuvos) naudoja veido atpažinimo technologijas. Tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, JAV, Kinija ir pastaruoju metu Rusija ypač aktyviai ir plačiai taiko šias technologijas viešosiose erdvėse, argumentuodamos, jog naudojant VAT siekiama užtikrinti visuomenės saugumą bei užkirsti kelią terorizmui ar kitiems nusikaltimams. Nors tokie visuomenės saugumo užtikrinimo ir nusikalstamumo prevencijos tikslai yra teisėti, VAT kelia ir nemažų teisinių rizikų:
- pasitelkiant šias technologijas vykdomas masinis sekimas pažeistų žmogaus teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą;
- tam tikrais atvejais VAT veikia diskriminuojančiai;
- kai kurios šalys naudoja VAT siekdamos užkirsti kelią visuomenės protestams, taip apribodamos žmogaus teisę į žodžio ir asociacijos laisvę;
- VAT, kaip ir kitoms dirbtiniu intelektu pagrįstoms technologijoms, trūksta skaidrumo ir paaiškinamumo, o tai gali lemti klaidingus sprendimus ar sukelti asmenims žalą.
Projekto empirinį tyrimą sudarys keturios dalys:
- pasirinktų jurisdikcijų teisės aktų, susijusių su VAT taikymu, lyginamoji analizė;
- išsami VAT klausimus nagrinėjančios teorinės ir praktinės literatūros analizė;
- pusiau struktūruoti interviu su valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, akademinio sektoriaus ir technologijų verslo srities atstovais, dirbančiais tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje;
- Vokietijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir Rusijos VAT taikymo patirties lyginamoji analizė.
Planuojama, kad projektas ne tik atkreips dėmesį į svarbiausias VAT taikymo viešajame valstybės sektoriuje teisines problemas, bet ir pateiks konkrečius pasiūlymus bei taip prisidės prie šių problemų Lietuvoje sprendimo. Analizuojant aiškius VAT naudojimo ribojimus nustačiusių arba plačiai VAT taikančių šalių patirtis, projektas taip pat reikšmingai prisidės prie Europoje ir tarptautiniu lygmeniu vykstančių mokslinių diskusijų VAT tema.
Projektui vadovauja lietuvė mokslininkė dr. Rita Matulionytė, pastaraisiais metais dirbanti ir Makvorio (angl. Macquarie) universitete (Australija). Ji jau daugiau kaip 10 metų tyrinėja naujųjų informacinių technologijų teisinius padarinius, pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skirdama dirbtiniam intelektui ir blokų grandinės (angl. blockchain) technologijai. Kartu su ja prie projekto prisijungė ir dr. Monika Žalnieriūtė, šiuo metu einanti docentės pareigas Naujojo Pietų Velso universitete (angl. University of New South Wales, UNSW) (Australija). Į projekto tyrėjų komandos sudėtį įeina ir dr. Agnė Limantė, aktyviai vykdanti teisės tyrimus žmogaus teisių, lyginamosios teisės, tarptautinės privatinės teisės srityse, bei dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, aktyviai dalyvaujanti atliekant mokslinius tyrimus, susijusius su žmogaus teisėmis, viešosios tvarkos užtikrinimo teisiniais pagrindais, teise į privatumą ir kita.
Projekto tyrėjų komandą sudaro: dr. Rita Matulionytė (projekto vadovė), dr. Monika Žalnieriūtė, dr. Agnė Limantė ir dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė.
Projekto trukmė: 2021-06-01–2023-05-31.
Projekto biudžetas – apie 150 tūkst. eurų.
Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-21-38.