[:lt]

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkas dr. Rokas Uscila konferencijoje „Nukentėjusiųjų teisės Lietuvoje: pokyčiai ir perspektyvos“ skaitė pranešimą apie viktimologinius tyrimus. Konferenciją sausio 29 d. organizavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos policijos mokykla, bendradarbiaudami su Seimo Žmogaus teisių komitetu.

Savo pranešime „Viktimologinės situacijos įvertinimas“ dr. R. Uscila atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje pastaruoju metu viktimologiniai tyrimai nėra atliekami – paskutinis viktimologinis tyrimas buvo atliktas pagal 2011 metų duomenis.

Anot mokslininko, tokie tyrimai turėtų būti atliekami, kad būtų nustatyta tikroji viktimizacijos būklė, jos lygis. Mokslininko teigimu, turint tokių tyrimų rezultatus galima kryptingai kurti bei plėtoti pagalbos ir paramos nusikaltimų aukoms sistemą, įsivertinti, kur ir kokių paslaugų reikia, kiek paslaugos pasiekia nusikaltimų aukas, koks paslaugų prieinamumas, koks jų poveikis ar / ir kokybė.

„Remiantis viktimologiniais tyrimais galima priimti sprendimus, pagrįstus ne subjektyvia paviene nuomone ar spėjimu, bet realia situacija“, – kalbėjo mokslininkas.

Visą mokslininko dr. R. Uscilos pranešimą galima peržiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=nfjaTKQq5XI

Seime surengtos konferencijos tikslas buvo pažvelgti į nukentėjusiųjų teisių užtikrinimą iš skirtingų perspektyvų, pristatant teisėjų, teisėsaugos pareigūnų, socialinių darbuotojų praktinę patirtį.

Konferencijos rengėjai, organizuodami konferenciją, atkreipė dėmesį, kad dabartiniame baudžiamajame procese nukentėjusysis yra viena svarbiausių figūrų. Europos Sąjungos nusikaltimų aukų teisių direktyva nustato, kad su nusikaltimų aukomis turi būti elgiamasi pagarbiai, jautriai ir profesionaliai, nediskriminuojant jų jokiu pagrindu. Tuo tarpu Lietuvoje nukentėjusysis vis dar neretai laikomas tik duomenų šaltiniu, o ne teisę į tinkamai organizuotą ir teisingą procesą turinčiu žmogumi. Esant tokiai situacijai, požiūrio į nukentėjusįjį kaita yra būtina siekiant didinti žmonių pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, o kartu ir paskatinti nuo nusikaltimų nukentėjusius asmenis bendradarbiauti su teisėsauga.

[:]