LIETUVOS SOCIALINIŲ MOKSLŲ CENTRO TEISĖS INSTITUTAS

NAUJIENOS

Naujas leidinys apie korupcijos privačiame sektoriuje daromą žalą

[:lt]

Lietuvos teisės institutas (toliau – LTI, Institutas) išleido mokslo studiją „Korupcijos privačiame sektoriuje (private-to-private corruption) daroma žala“. Tai dar vienas Instituto mokslininkų vykdomos ilgalaikės institucinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programos „Naujas požiūris į korupciją: iššūkiai ir galimybės peržengiant viešojo sektoriaus ribas“ leidinys.

„Visuomenėje gajus stereotipas, kad korupcija yra didžiausias blogis, kai ji reiškiasi viešajame sektoriuje, o privatus neretai matomas kaip autonomiška ir santykinį imunitetą turinti sritis, kurioje visuomenės interesai paprastai nėra reikšmingiau pažeidžiami“, – teigia mokslo studijos autorius, LTI vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Petras Ragauskas. Visgi Lietuvos teisės institute atlikto tyrimo apie korupcijos privačiame sektoriuje daromą žalą rezultatai liudija, kad toks požiūris neatitinka realybės, nes korupcijos žalos dydžio iš esmės negalima sieti su tuo, ar ji reiškiasi viešajame, ar privačiame sektoriuose.

Pasak mokslininko, atliekant tyrimą, siekta ne tik nustatyti ir pagrįsti, kokią žalą privačiam verslui, valstybei, visuomenei, atskiroms jos grupėms bei individams daro arba gali daryti korupcija privačiame sektoriuje ir kiek ji yra „kitokia“, bet ir tai, kas lemia požiūrio į korupciją privačiame sektoriuje kitimą.

Tyrimo rezultatus apibendrinančioje mokslo studijoje, be kita ko, pristatytas korupcijos privačiame sektoriuje daromos žalos apibūdinimas, pateikiamas nacionaliniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose, sisteminis korupcijos privačiame sektoriuje daromos žalos tipologizavimas bei analizuojami kiti aktualūs klausimai. Leidinyje taip pat aptariamas ir įdomus faktas, jog korupciją privačiame sektoriuje (kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą) plačiai kriminalizuojančios baudžiamųjų įstatymų nuostatos Lietuvoje atsirado dar 1994 m. liepą (t. y. net iki atitinkamų Europos Sąjungos aktų priėmimo ir anksčiau nei kitose valstybėse narėse). Tiesa, pastebėta, kad jų taikymo praktika iki šiol gerokai mažesnė už baudžiamojo kodekso formuluočių sukuriamą potencialą.

Su minėto tyrimo rezultatais galima susipažinti LTI interneto svetainėje.

[:]