2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos kriminologų asociacijos konferencijoje gausiai susirinkusių dalyvių dėmesį kaustė įvairūs technologijų ir kriminologijos sričių mokslininkų bei praktikų pranešimai. Šiemet organizatoriai kvietė diskutuoti apie šiuolaikines kriminologijos jungtis moksle, praktikoje ir kasdienybėje.
Vienoje iš pranešimų sekcijų „Korupcija ir skaidrumas viešajame sektoriuje“ savo įžvalgomis su salėje vos tilpusiais klausytojais dalijosi Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto (toliau – LSMC TI) mokslininkas Skirmantas Bikelis. Pranešime „Kai valdo nuteisti už korupciją: dilema tarp draudimo kandidatuoti ir draudimo eiti pareigas? Daugžodžiavimo keliamos problemos bei proporcingumo klausimai“ mokslininkas nagrinėjo draudimo eiti viešąsias pareigas ir būti renkamam reguliavimo ir taikymo diskutuotinus klausimus, kartu palygindamas reguliavimą Lietuvoje ir Vokietijoje, kur esama esminių skirtumų.
Pranešimą dr. S. Bikelis pradėjo aptardamas Europos Sąjungos direktyvos, skirtos kovai su korupcija, projekto aktualias nuostatas. „Jeigu bus priimtas Direktyvos projektas, – kalbėjo mokslininkas, – Lietuvai teks atsisakyti ilgai taikyto principo, kad už vieną nusikalstamą veiką taikoma tik viena bausmė, kadangi projekte reikalaujama, kad teismai turėtų galimybę už korupcinius nusikaltimus taikyti įvairių papildomų (šalia pagrindinės sankcijos) poveikio priemonių, įskaitant ir baudas.“
Aptardamas aktualius 2023 metų teisminius procesus, kuriuose kilo problemų taikant draudimą būti renkamam į viešąsias pareigas, kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, vedančių prie klaidingų Lietuvos teismų sprendimų, mokslininkas įvardijo Baudžiamajame kodekse gajų daugžodžiavimą. „Baudžiamojo kodekso teksto daugžodžiavimas ir per didelis nusismulkinimas, kazuistiškai aprašinėjant atimamos teisės procedūrinius aspektus, atveria duris klaidoms“, – teigė dr. Skirmantas Bikelis.
Pranešimo pabaigoje mokslininkas atkreipė dėmesį į vienus naujausių Rinkimų kodekso pakeitimų, kuriais išplėsti teisės būti renkamam ribojimai, ir pabrėžė jų problematiškumą proporcingumo principo požiūriu. Remiantis šiais pakeitimais, asmenys automatiškai netenka teisės aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime net ir tuomet, kai teismas jiems neskiria atitinkamo draudimo, bet skiria bet kokią baudžiamojo poveikio priemonę (vairavimo teisių, teisės žvejoti atėmimą, įpareigojimą atlyginti turtinę žalą ir pan.) už nusikalstamą veiką, kuri gali būti niekaip nesusijusi su politine veikla, pavyzdžiui, neatsargų eismo įvykio sukėlimą. Prieštaravimas proporcingumo principui ypač išryškėja lyginant lietuviškąjį reguliavimą su kur kas santūresniu ir labiau pasvertu Vokietijos įstatymų leidėjo požiūriu.
Paskutinės dr. Skirmanto Bikelio mokslo populiarinimo publikacijos draudimo eiti viešąsias pareigas tema:
- „Teisinis stabilumas Lietuvoje: kaip ilgai už korupciją nuteistas meras turi likti valdžioje?“.
- „Tubį ar ne Tubį – štai klausimas mūsų teisinei valstybei ir demokratijai“.
Šiuo metu dr. Skirmantas Bikelis vadovauja Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam projektui „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA).